Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos A. K. įstatyminiam atstovui R. K. ir atstovei advokatei Eglei Grucytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos A. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., A. K., V. P. ir R. K. dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuoto asmens A. K. atstovė advokatė Eglė Grucytė teismo posėdžio metu prašė patikslintą pareiškimą tenkinti.

5. Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu prašė patikslintą pareiškimą tenkinti.

6. Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu prašė patikslintą pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

7. Nustatyta, kad pareiškėjos A. K. ir suinteresuoto asmens R. K. tėvas A. K., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo seserį R. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). R. K. be brolio A. K. turėjo ir brolį A. K., mirusį (duomenys neskelbtini), ir seserį V. K., mirusią (duomenys neskelbtini). A. K. ir V. P. yra A. K. vaikai, o R. K. yra V. K. vaikas. Vadinasi R. K. buvo pareiškėjos, jos brolio R. K., A. K., V. P. ir R. K. teta. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad palikėja R. K. nebuvo sudariusi testamentų, o jos palikimą yra priėmę sūnėnai A. K., R. K.ir R. K. bei dukterėčia V. P..

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalį ir 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį pareiškėja turi teisę paveldėti R. K. turtą pagal įstatymą kaip penktos eilės įpėdinė (dukterėčia).

9. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

10. Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja palikimo priėmimo termino praleidimą iš esmės grindė aplinkybėmis, kad ji pripažinta neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje, todėl dėl sveikatos būklės pati negalėjo pasirūpinti palikimo priėmimu, bei kad jos globėjas R. K. neturėjo pakankamai teisinių žinių ir supratimo, kokiu būdu turi būti priimamas palikimas neveiksnaus asmens vardu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13272-1070/2019 buvo peržiūrėtas Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje ir Nr. 2-8875/2014 ir pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia be kitų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sričių ir paveldėjimo teisinių santykių srityje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2522-285/2018 pareiškėjos globėju paskirtas jos brolis R. K.. Kaip minėta, Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po R. K. mirties dėl jos palikimo priėmimo yra kreipęsi A. K., V. P., R. K. ir R. K.. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiškėja per nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl savo sveikatos būklės, o jos globėju paskirtas asmuo neturėjo pakankamai žinių dėl palikimo priėmimo globotinės vardu procedūrų. R. K. dėl savo tetos palikimo priėmimo į notarą kreipėsi 2021 m. birželio 15 d., o suėjus palikimo priėmimo terminui 2021 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu paštu iš R. K. turto paveldėjimo bylą administruojančios notarės gavo informaciją, kokius konkrečius veiksmus jis turi atlikti kaip pareiškėjos globėjas dėl palikimo priėmimo globotinės vardu. Nenustatyta, kad R. K. savo globėjo pareigas įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Suinteresuoti asmenys dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas.

12. Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti palikimo, atsiradusio po jos tetos R. K. mirties, priėmimo terminą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

13. Pažymėtina, kad palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruosiantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 40,32 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2140-8085 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 580–582 straipsniais, teismas

nutaria:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos tetos R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo terminą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.