Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1924-671/2013 pagal pareiškėjos S. V. skundą antstoliui V. D., suinteresuotam asmeniui R. P. dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis V. D. 2013-09-19 patvarkymu patvarkė: 1) pareiškėjos skundą laikyti prašymu dėl vykdomojo dokumento išdavimo; 2) perduoti pareiškėjos prašymą ir vykdomąją bylą Telšių rajono apylinkės teismui; 3) prašyti teismo procesiniu sprendimu išspręsti papildomo dokumento išdavimo ar neišdavimo pareiškėjai prašymą; 4) išaiškino išieškotojai, kad teismui išdavus vykdomąjį dokumentą, jis antstoliui gali būti pateiktas vykdyti LR CPK nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas ir grąžintas jį išdavusiai institucijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) S. V. prašo teismo nutartį panaikinti ir skundą tenkinti arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde teigiama, kad nėra išieškota visa skola, ir skolininkas išmokas skirtas dukrai išlaikyti privalėjo mokėti nuo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Tvirtina, kad suklydo apskaičiuodama įsiskolinimą. Mano, kad teismas netinkamai aiškino teismų sprendimų vykdymą ir antstolių veiklą reglamentuojančias procesinės normas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės pareiškėjos S. V. atskirasis skundas netenkintinas.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų S. P. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-900-344/2012 šį prašymą patenkino ir, be kita ko, patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutartį pareiškėjas R. P. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki dukra sulauks pilnametystės. Telšių rajono apylinkės teismas 2013-01-11 išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-900-344/2012 dėl išlaikymo nepilnametei dukrai kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki jos pilnametystės priteisimo iš R. P. (1 v. b. l.). Apeliantė antstoliui nurodė, kad įsiskolinimas sudaro 2400 Lt (5 v. b. l.). 2013-01-22 patvarkymu antstolis priėmė vykdyti išieškotojos pateiktą vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą (8 v. b. l.) ir pareikalavo įvykdyti vykdomąjį dokumentą (10 v. b. l.). Skolininkui padengus įsiskolinimą (22–26 v. b. l.), antstolis 2013-08-07 patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą grąžino teismui (20 v. b. l.). 2013-08-23 apeliantė antstoliui pateikė prašymą atnaujinti vykdomojo rašto Nr. 2-900-344/2012 vykdymą ir išieškoti iš skolininko 1220 Lt įsiskolinimo likutį, nurodydama, kad suklydo dėl įsiskolinimo sumos ir įsiskolinimas turėjo būti skaičiuojamas nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento (CK 3.67 str.) (28 v. b. l.). Antstolis 2013-08-27 raštu išaiškino apeliantei, kad vykdymo veiksmai atliekami pagal vykdomąjį dokumentą, kurio apeliantė nepateikė (29 v. b . l. ).

Teismas pažymi, kad viena svarbiausių procesinių garantijų yra ta, kad vykdymo procese antstolis privalo veikti tik pagal įstatymu jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 str. 2 d., 587 str. 1 p., 648 str.)

Nagrinėjamu atveju antstolis visiškai išieškojo apeliantės antstoliui nurodytas išlaikymo įsiskolinimo sumas iš skolininko ir užbaigė vykdomąją bylą, vykdomąjį raštą grąžinęs teismui (CPK 632 str. 1 d. 1 p.). Teismas sprendžia, kad nesant vykdomojo dokumento, antstolis pagrįstai papildomai neatliko jokių vykdymo veiksmų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skunde apeliantė kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo argumentacijos dėl CK 3.67 straipsnio 1 dalies nuostatų stokos, įvertina šiuos apeliantės teiginius.

Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjų S. P. ir R. P. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Telšių rajono apylinkės teisme gautas 2012 m. balandžio 3 d. (civilinė byla Nr. 2-900-344/2012). Minėta, kad 2012 m. gegužės 24 d. buvo priimtas teismo sprendimas ir, be kita ko, teismas patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią R. P. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki dukra sulauks pilnametystės.

Apeliantės skundo turinys patvirtina, kad apeliantės mano, jog R. P. privalo sumokėti laikotarpio nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo išlaikymo įsiskolinimą.

Teismas pažymi, kad CK 3.67 straipsnio 1 dalis nėra taikoma mechaniškai.

Visų pirma, CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (šio kodekso 3.53 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negali šios sutarties šalims nustatyti kitokių ar papildomų teisių bei pareigų dėl materialaus savo nepilnamečio vaiko išlaikymo, negu nustatė patys sutarties šalys.

Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad jame nėra nustatyta, nuo kada R. P. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šalys nustatė, jog R. P. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai perspektyviai, t. y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Antra, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos ir teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. nurodė, kad dukra gyveno pas jį laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-09-01, ir jis vykdė savo pareigą išlaikyti savo vaiką, ir apeliantė šių aplinkybių nekvestionavo.

Trečia, šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenustatė R. P. įsipareigojimo mokėti apeliantei išlaikymo įsiskolinimo, kuris yra retroaktyvaus (retrospektyvaus) pobūdžio ir gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, o susitarė, jog R. P. teiks dukrai kasmėnesinį išlaikymą iki jos pilnametystės.

Esant šioms aplinkybėms, apeliantės skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste, įvertinant jų esmę, neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.