- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-18
- Bylos Nr.
- A20.-256-660/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00247-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Giulnarai Steponėnienei,
asmenims, kurių atžvilgiu prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę R. Y. Y. Y., H. F. F. F., jų įgaliotajam atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,
nedalyvaujant asmenims, kurių atžvilgiu prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – nepilnamečiams S. R. S. S., R. R. S. S., S. R. S. S., H. S. S. S.
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Irako Respublikos piliečiams R. Y. Y. Y., H. F. F. F. ir jų nepilnamečiams vaikams S. R. S. S., R. R. S. S., S. R. S. S., H. S. S. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius kreipėsi į teismą dėl Irako Respublikos piliečių R. Y. Y. Y., H. F. F. F. ir jų nepilnamečių vaikų S. R. S. S., R. R. S. S., S. R. S. S., H. S. S. S. – alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, t. y. apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos.
Teikime nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos pareigūnai, 2021 m. liepos 10 d. Šalčininkų r. sav., ribose sulaikė 7 asmenų grupę, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad sulaikytų asmenų grupėje buvo Irako Respublikos piliečiai, R. Y. Y. Y. gim., H. F. F. F., gim., S. R. S. S., gim., R. R. S. S., gim., S. R. S. S. gim., H. S. S. S., gim. (toliau-šeima), kurie tą pačią dieną žodžiu pateikė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2021 m. spalio 19 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - MD) priėmė sprendimą Nr. 21M33253 nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyvent, kurį užsieniečių šeima apskundė, tačiau 2021 m. lapkričio 4 d. Migracijos departamento komisija sprendimu atmetė skundą, kaip nepagrįstą. Dėl šio sprendimo užsieniečių šeima skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, 2022 m. sausio 12 d. MD sprendimais užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, adresu Jonavos r., nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2022 m. vasario 23 d. nutartimi Nr. eA-1288-575/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą 2022 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, dėl ko pasikeitė užsieniečių teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, jie nėra prieglobsčio prašytojai. Įvertinus tai, kad minėti užsieniečiai piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, be to neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl neskyrus minėtiems užsieniečiams alternatyvios sulaikymui priemones ir neribojant jų judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus įgaliotasis atstovė teismo posėdžio metu palaikė teikimą jame nurodytais argumentais ir prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Šalies argumentai
Užsieniečiai teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko ir prašė leisti bent motinai su vaikais netaikyti judėjimo laisvės ribojimų.
Užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų įgaliotasis atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad užsieniečiams skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau netaikant judėjimo laisvės ribojimų vaikams ir motinai.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Irako Respublikos piliečiai R. Y. Y. Y., H. F. F. F. ir jų nepilnamečiai vaikai, 2021 m. liepos 10 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, todėl buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, kur gyvena iki šiol. Užsieniečiai sienos kirtimo dieną pateikė prašymą žodžiu dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, tačiau 2021 m. spalio 19 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyvent, kurį užsieniečių šeima apskundė, tačiau 2021 m. lapkričio 4 d. Migracijos departamento komisija sprendimu atmetė skundą kaip nepagrįstą. Dėl šio sprendimo užsieniečių šeima skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, 2022 m. sausio 12 d. MD sprendimais užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, Jonavos r., nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2022 m. vasario 23 d. nutartimi Nr. eA-1288-575/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą 2022 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, dėl ko pasikeitė užsieniečių teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, jie nėra prieglobsčio prašytojai.
Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Aptariamu atveju, užsieniečių šeima į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. liepos 10 d., neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, į Lietuvos Respubliką pateko kartu su kitų neteisėtai sieną kirtusių asmenų grupe, prašymą dėl prieglobsčio pateikė tik juos sulaikius, kas duoda pagrindą daryti išvadą, kad Lietuva nėra užsieniečių šeimos galutinis kelionės tikslas. Be to užsieniečių šeima neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, yra priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas manyti, kad užsieniečių šeima gali pasislėpti vengdama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte bei 2 dalyje numatyti užsienietės ir dukros sulaikymo pagrindai.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečių šeimos tapatybės nenustatytos, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Nagrinėjamuoju atveju pasikeitus užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų statusui, kai dėl jų prašymo suteikti prieglobstį jau yra priimtas galutinis sprendimas, byloje visgi nesant duomenų, kad užsieniečiai ir jų nepilnamečiai vaikai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą jie nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnamečius vaikus, alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas užsienietės H. F. F. F. ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrinamas paskyrus H. F. F. F. ir jos nepilnamečiams vaikams. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo vertinimu, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje individualioje situacijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4244-502/2021). Siekiant sumažinti užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos riziką, taip pat užtikrinant šeimos narių neišskyrimą, R. Y. Y. Y. skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, kartu su kitais šeimos nariais, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kuri yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje situacijoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikimas tenkintinas iš dalies, Irako Respublikos piliečiui R.Y. Y. Y. skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o Irako Respulikos pilietei H. F. F. F. ir jos nepilnamečiams vaikams skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, visą šeimą apgyvendinant kartu, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 18 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7, 8 punktais, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 5 dalimi,
nusprendžia:
Teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti Irako Respublikos piliečiui R. Y. Y. Y., gimusiam, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o Irako Respublikos pilietei H. F. F. F., gimusiai, ir jos nepilnamečiams vaikams H. S. S. S., R. R. S. S., S. R. S. S., alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, visą šeimą apgyvendinant kartu, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.