- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- eA-1288-575/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03978-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- H. F. F. F., H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. F. F. F., H. A Y. S. S. S., R. R. S. S., S. R. S. S., S. R. S. S., R. Y. Y. Y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. F. F. F., H. A Y. S. S. S., R. R. S. S., S. R. S. S., S. R. S. S., R. Y. Y. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai H. F. F. F., H.A Y. S. S. S., R. R. S. S., S. R. S. S., S. R. S. S., R. Y. Y. Y. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 19 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21M33253 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 6K-1201 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareigūnams nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), tačiau iš savo kilmės valstybės pabėgo, nes R. Y. Y. Y. gyvybei gresia pavojus. Pareiškėjas R. Y. Y. Y. pavėžėjo vyrą su moterimi, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šie žmonės priklauso uždraustai partijai. Kaimo gyventojai matė R. Y. Y. Y. su minėtais žmonėmis, todėl pradėjo jam grasinti susidorojimu. Pareiškėjai iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu atskrido į (duomenys neskelbtini), po to taksi automobiliu atvyko prie Lietuvos Respublikos sienos. Kirtus (duomenys neskelbtini) sieną, juos sulaikė Lietuvos pareigūnai.
3. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad dirbo ūkininku, (duomenys neskelbtini). Šiame kaime lankėsi 3 k. per savaitę, vežiojo į laukus vandenį. 2021 m. birželio mėn., grįždamas namo, jis pavėžėjo pakelėje stovinčius jaunuolį ir merginą, kurie, kaip jam pasirodė, nuo kažko bėgo. R.Y. Y. Y. teigimu, jis nuvežė juos iki artimiausio patikros punkto ir ten juos paliko. Su užsieniečiu susisiekė jo dėdė ir pranešė, kad šie asmenys yra ieškomi (duomenys neskelbtini) ir dėl jų jam gali kilti problemų, patarė jokiu būdu nesirodyti kaime. Vėliau su prieglobsčio prašytoju susisiekė policija, kuri pranešė, kad jis neturi teisės išvykti iš namų, taip pat jis neturi teisės parduoti savo automobilį (turi policijos pažymą). R.Y. Y. Y. teigimu, jis turėjo surasti šią jaunuolių porą, kurią pavėžėjo, ir grąžinti ją (duomenys neskelbtini), priešingu atveju, būtų nužudytas. Užsienietis nematė kitos išeities, kaip sprukti, taip pat jo motina jam patarė išvykti iš šalies. Pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) grįžti negali, nes jam grasino (duomenys neskelbtini) atstovai, teigė, kad bus nužudytas arba įkalintas tol, kol nesuras minėtos poros.
4. Paaiškino, kad Sprendime yra įrodyta, jog jų gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Todėl pareiškėjai ir jų vaikai negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.
5. Pareiškėjai nesutiko su Sprendimu, kuriuo Migracijos departamentas nutarė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos, uždraudė pareiškėjams R. Y. Y. Y. ir H. F. F. F. atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjai bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nepateikta duomenų apie jų padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėjai savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad jie atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, jog savo noru į kilmės šalį neišvyktų.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjai nesutiko su atsakovu, kad skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjai prašė, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas, prašė atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pareiškėjai taip pat nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pažymėjo, kad pareiškėjai nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai neteisingai įvertinti. Pareiškėjai Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu nurodė faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjai skunde Komisijai nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes: pareiškėjai nurodė, kad savo kilmės šalyje jie negali taikiai gyventi, nes yra persekiojami, jų kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, kas savaimę suponuoja tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Dėl vykstančių ginkluotų konfliktų savo kilmės šalyje, prieglobsčio prašytojai su savo mažamečiais vaikais visiškai pagrįstai bijo sugižti į savo kilmės šalį.
7. Teigė, kad grėsmės aspektas pareiškėjams yra laikytinas įrodytu, nes jų kilmės valstybėje vykstantis ginkluotas konfliktas, kurio smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kas sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad jei prieglobsčio prašytojai būtų grąžinti į kilmės valstybę arba tam tikrais atvejais į tam tikrą kilmės valstybės regioną, vien dėl buvimo toje teritorijoje jiems iškiltų realus pavojus patirti tokią grėsmę. Šiuo atveju, Migracijos departamento Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pažymėjo, kad pareiškėjų prieglobsčio prašymas yra grindžiamas bendra saugumo padėtimi kilmės valstybėje ir mažamečių vaikų apsaugos būtinybe. Taigi, pareiškėjai pajutę grėsmę savo gyvybei nusprendė išvykti iš šalies.
8. Pareiškėjai taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta juos išsiųsti į (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjų, jiems nepagrįstai nesudaryta galimybė patiems savanoriškai išvykti. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Sprendime nurodytos aplinkybės detaliai neįvertintos ir nesudaro pagrindo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę sprendimo teisėtumui. Migracijos departamentas Sprendime padare neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Paaiškino, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad pareiškėjui grasino (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjų pasakojimą apie įvykius, paskatinusius jų šeima išvykti iš (duomenys neskelbtini)o ((duomenys neskelbtini) grasinimai), atsakovas pažymėjo, kad pasakojimas buvo nedetalus, nenuoseklus, painus. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjai atsakinėjo trumpai, vengė tikslaus, konkretaus atsakymo, apsiribodavo bendro pobūdžio pareiškimais. Atsakovas priėjo prie išvados, kad asmeniškai pareiškėjams niekas negrasino, faktiškai pareiškėjų niekas nepersekiojo, niekas su jais nebuvo susitikęs ir / ar grasinęs, – tai patvirtina ir patys pareiškėjai.
11. Nurodė, kad pareiškėjų istorija savaime turi vidinių trūkumų, keliančių abejonių dėl jos tikrumo, bei nepaaiškina tariamo persekiotojo motyvų ir tikslų. Migracijos departamentas pažymėjo, kad, atsižvelgus į pareiškėjų istorijos trūkumus (tiek formos, tiek turinio prasme), jų pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) persekiojimą vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu persekiojimo kilmės valstybėje tikimybę. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog tariamai gresiantis persekiojimas yra sąlygotas pareiškėjų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjų pateiktos informacijos visuma nepagrindžia išvados, kad pareiškėjui tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime sąlygoja atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjų pasakojimo trūkumus, atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
12. Atsakovas tyrimo metu nenustatė pareiškėjams kylančios realios ir individualios grėsmės. Nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Tačiau, kaip nurodė atsakovas, atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, buvo įvertinta, ar pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atlikęs pareiškėjų situacijos tyrimą bei atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas konstatavo, kad jų pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) persekiojimą vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu persekiojimo kilmės valstybėje tikimybę. Atitinkamai, pareiškėjų pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jų istoriją, pareiškėjai nepateikė.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad jie ir jų vaikai negali pasilikti kilmės šalyje, nes, dėl jų gyvenamojoje vietoje vykstančio karinio konflikto, kyla grėsmė jų visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Remiantis EPPB pateiktu vertinimu, atsakovas nurodė, kad įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (Duomenys neskelbtini). Kita vertus, nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
14. Nurodė, kad pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje. Be to, Sprendimu pareiškėjui neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.
15. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl žodinio skundo nagrinėjimo. Remiantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, atsakovas apibendrino, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjų skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir patys pareiškėjai. Pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjų skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį sumažinant nuo 5 metų iki 3 metų, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
17. Teismas nustatė, kad:
17.1. 2021 m. liepos 10 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio rinktinės pareigūnai sulaikė 6 užsieniečius (2 suaugusius ir 4 vaikus), kurie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais, užsieniečiai su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Nustatyta, kad sulaikyti asmenys pėsčiomis atvyko iš Baltarusijos Respublikos, tą pačią dieną pareiškėjai žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
17.2. 2021 m. liepos 14 d. atlikta pirminė pareiškėjų apklausa. Apklausos metu pareiškėjai nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), teigė, kad jų šeima pabėgo iš (duomenys neskelbtini), nes R. Y. Y. Y. gyvybei gresia pavojus. Paaiškino, kad vieną kartą jis pavėžėjo vyrą su moterimi, vėliau paaiškėjo, kad šie žmonės priklauso uždraustai partijai, kaimo gyventojai matė pareiškėjus su jais, todėl pradėjo jam grasinti susidorojimu.
17.3. 2021 m. spalio 6 d. Migracijos departamente buvo atlikta patikslinta R. Y. Y. Y. ir H. F. F. F. apklausa. Pareiškėjas nurodė, kad jis dirbo ūkininku, (duomenys neskelbtini) miesto. Šiame kaime jis lankėsi 3 kartus per savaitę, vežiojo į laukus vandenį. 2021 m. birželio mėnesį, grįždamas namo, pareiškėjas pavėžėjo pakelėje stovinčius jaunuolį ir merginą, kurie, kaip jam pasirodė, nuo kažko bėgo. R. Y. Y. Y. teigimu, jis nuvežė juos iki artimiausio patikros punkto ir ten juos paliko. Greitai su pareiškėju susisiekė jo dėdė ir pranešė, kad šie asmenys yra ieškomi (duomenys neskelbtini) ir dėl jų jam gali kilti problemų, patarė nesirodyti kaime. Vėliau su pareiškėju susisiekė policija ir pranešė, kad pareiškėjas neturi teisės išvykti iš namų, taip pat neturi teisės parduoti savo automobilį (pareiškėjas teigė, kad jis turi šias aplinkybes liudijančią policijos pažymą, tačiau Migracijos departamentui jos nepateikė). Pareiškėjo teigimu, jis turėjo surasti šią jaunuolių porą, kurią pavėžėjo, ir grąžinti ją (duomenys neskelbtini), priešingu atveju jis bus nužudytas. Pareiškėjo motina jam patarė išvykti iš šalies. Migracijos departamento paprašyti patikslinti, kas konkrečiai, kada ir kaip pareiškėjams grasino, atsakė, kad tiesiogiai jiems niekas negrasino, tiesiog dėdė pranešė, jog pareiškėjui gresia pavojus iš (duomenys neskelbtini).
17.4. Atsakovas, Migracijos departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus ir informaciją, Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjams bei jų nepilnamečiams vaikams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėjus ir jų nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) neuždrausti pareiškėjų nepilnamečiams vaikams atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimu, apskundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija sprendimu nusprendė, kad Migracijos departamento Sprendimo yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
18. Teismas įvertino, kad Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jų visi nurodyti argumentai. Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybes bei į pareiškėjų kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateikto prašymo suteikti jiems prieglobstį. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) pateikiama informacija, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
19. Konstatavo, kad pareiškėjų baimė grindžiama išimtinai jų pačių subjektyviu situacijos suvokimu. Jų baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismo įsitikinimu, pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Pareiškėjai apklausų metu paprašyti patikslinti, kas konkrečiai bei kada ir kaip pareiškėjams grasino, atsakė, kad tiesiogiai jiems niekas negrasino. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta.
20. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstai tikimybei, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjai neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
21. Teismas, atsižvelgęs į Migracijos departamento nurodytus pagrindus, dėl kurių pareiškėjams buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti terminas yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Įvertinęs įstatymu nustatytą maksimalų 5 metų draudimo atvykti terminą, Migracijos departamento nustatytą 5 metų terminą laikė neadekvačiu ir neproporcingu, neatitinkančiu vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka) kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas formaliai ir neargumentuotai taikė Tvarkos nuostatas bei nepagrįstai uždraudė pareiškėjams 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Todėl šioje dalyje teismas Sprendimą pakeitė, pareiškėjams uždraudžiant į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metų laikotarpiui nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas konstatavo, kad atsakovas atliko išsamų bei nuodugnų situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjų situacija neatitinka Įstatymo nustatytų prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjų pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjai savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
23. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjų pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Pareiškėjai nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jų kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Dėl nurodomų priežasčių teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimo dalys dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), perspėjimo įvedimo į C.SIS II sistemą ir neuždraudimo pareiškėjų vaikams atvykti į Lietuvos Respubliką yra pagrįstos ir teisėtos, nėra pagrindo šių dalių keisti arba panaikinti remiantis pareiškėjų skundo ar kitais argumentais, tačiau teismas pakeitė 5 metų uždraudimo atvykti terminą, kuris yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Teismas pakeitė Sprendimo dalį, uždraudžiant pareiškėjams į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metų laikotarpiui nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas taip pat nurodė, kad nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, nenustačius jokių aplinkybių, nepateikus papildomų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinimui, jog atsakovas, iš naujo nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, priimtų kitokį sprendimą.
III.
24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jų skundą tenkinti visa apimtimi.
25. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jiems turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai ir jų vaikai negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų saugumui.
26. Teigia, kad atsakovas pripažino, jog pareiškėjų šeimoje yra moteris ir vaikai, todėl jie priskiriami padidintos rizikos grupei (žr. EPPB išskirtus padidintos rizikos asmenų profilius). Šiuo atveju pareiškėjai priskirtini padidintos rizikos asmenų grupėms, todėl atsakovas privalėjo į tai atsižvelgti, vertindamas individualią riziką. Taigi, pareiškėjai apibendrina, kad šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, todėl yra pagrindas suteikti pareiškėjams prieglobstį.
27. Pareiškėjams prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Todėl Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
29. Atsakovo vertinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
32. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
33. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
35. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
36. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
37. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvas – pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje vyksta karinis konfliktas, dėl ko kyla grėsmė jų saugumui, gyvybei ir sveikatai (plačiau žr. nutarties 2-3 p.).
38. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime, vadovaujantis 2021 m. EPPB ataskaita ir kitais aktualiais šaltiniais, nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjų kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, nurodo, kad pareiškėjų pasakojimas buvo nedetalus, nenuoseklus, iš esmės remtasi tik bendro pobūdžio pasakojimu apie jiems galimai gresiančio persekiojimo baimę. Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo R. Y. Y. Y. baimė, jog jį nužudys, yra išskirtinai tik hipotetinio pobūdžio, neparemta objektyviais ir patikimais įrodymais, nenustatyti tariamo persekiotojo motyvai ir tikslai. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas teisingai nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog tariamai gresiantis persekiojimas yra sąlygotas prieglobsčio prašytojų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikimų.
40. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja, jog moteris ir vaikai priskiriami padidintos rizikos grupei. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors Migracijos departamentas Sprendime nurodė padidinto rizikos asmenų profilius, tarp kurių yra moterys ir vaikai, tačiau sutiktina su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, galinčiai susidurti su padidinta persekiojimo rizika. Be to, atsižvelgiant į prieglobsčių prašytojų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nėra pagrindo vertinti, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.
41. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjų atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualiausią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje (jų gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojami, ar kiltų kokia nors grėsmė.
42. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.
43. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
44. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Migracijos departamento Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėjus išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjai nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.
45. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų H. F. F. F., H.A Y. S. S. S., R. R. S. S., S. R. S. S., S. R. S. S., R. Y. Y. Y. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.