Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-19 · Civilinė byla Nr. e2-4384-781/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-05-19Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-06-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-19
Bylos Nr.
e2-4384-781/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00637-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Pareiškėjas
UAB „DSP Baltic“
Civilinė byla Nr. e2-4384-781/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00637-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1; 3.4.2.5; 3.4.2.6; 3.4.2.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „DSP Baltic“ skundą dėl UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo 2016 m. kovo 22 d. protokolo Nr. 1, pripažinimo negaliojančiu, suinteresuotas asmuo (atsakovas) UAB „Fair 1 trade“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Top consult“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „DSP Baltic“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo 2016 m. kovo 22 d. protokolą Nr. 1, kuriuo nutarta: UAB „Fair 1 trade“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka; bankroto administratoriumi paskirti UAB „Top consult“; nustatyti 30 dienų laikotarpį nuo šio nutarimo priėmimo dienos bendrovės kreditoriams pareikšti savo reikalavimus UAB „Fair 1 trade“; nustatyti 15 dienų laikotarpį nuo šio nutarimo priėmimo dienos, per kurį UAB „Fair 1 trade“ direktorius privalo perduoti administratoriui bendrovės turtą ir visus dokumentus bei pavesti administratoriui vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 7 dalies 8 punkto, 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir kitas šiuo įstatymu jam paskirtas funkcijas, pripažinti negaliojančiu; 2) nutraukti UAB „Fair 1 trade“ bankroto procesą ne teismo tvarka; 3) iškelti teisminį bankrotą, paskiriant bankroto administratorių vadovaujantis bendrosiomis ĮBĮ nuostatomis.

Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo nutarimai, nurodyti 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1, buvo priimti pažeidžiant tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių teises ir teisėtus interesus, be to, nebuvo ĮBĮ įvirtintų sąlygų, kurioms esant, yra galima bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka. Pareiškėjas aiškina, kad UAB „Fair 1 trade“ neatitinka ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, nes pareiškėjas 2016 m. kovo 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu teismas 2016 m. kovo 23 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Pareiškėjas pažymi, kad jo atstovė, prieš kreditorių susirinkimo pradžią, informavo UAB „Fair 1 trade“ dėl nurodyto pareiškimo pateikimo teismui, todėl, pareiškėjo nuomone, kreditorių susirinkimas turėjo būti atšauktas arba atsisakyta priimti nutarimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Fair 1 trade“ netinkamai jį informavo apie nurodytą kreditorių susirinkimą, nes pareiškėjas buvo informuotas tik 2016 m. kovo 22 d. 7 val. ryte, kai susirinkimas buvo šaukiamas 2016 m. kovo 22 d. 10 val. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teigimu, toks terminas nelaikytinas protingu ir atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, pareiškėjas pažymi, kad nors skundžiamame protokole nurodyta, jog UAB „Fair 1 trade“ kreditoriai apie 2016 m. kovo 22 d. vyksiantį susirinkimą buvo informuoti registruotu paštu, pareiškėjas jokios informacijos registruotu paštu negavo, todėl, anot pareiškėjo, toks jo informavimas apie kreditorių susirinkimą negali būti laikomas tinkamu ir atitinkančiu ĮBĮ 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad UAB „Fair 1 trade“ direktoriaus 2016 m. kovo 15 d. parengtame kreditorių sąraše skolos pareiškėjui dydis nurodytas klaidingai, t. y. vietoj 1511,03 Eur nurodyta 701,59 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teigimu, kyla pagrįstų abejonių ir dėl kitų kreditorių reikalavimų sumų, taip pat neaišku, ar kreditorių, dalyvavusių kreditorių susirinkime, reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau ¾ visų įmonės įsipareigojimų. Pareiškėjas nurodo, kad, siekiant objektyvumo bankroto procese, nutarimas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo taip pat naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Fair 1 trade“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Top consult“, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Atsakovas aiškina, kad UAB „Fair 1 trade“ įsiskolinimams viršijus pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, UAB „Fair 1 trade“ direktorius sušaukė atsakovo kreditorių susirinkimą dėl bankroto bylos inicijavimo ir 2016 m. kovo 22 d. kreditorių, turinčių 83,54 proc. nuo visų kreditorių reikalavimų, sprendimu nutarta iškelti atsakovui bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Atsakovas pažymi, kad UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo dienai (2016 m. kovo 22 d.) teismuose bendrovei nebuvo iškeltų bylų, kuriose UAB „Fair 1 trade“ būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, iš bendrovės nebuvo išieškoma pagal teismų sprendimus ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, t. y. nebuvo kliūčių pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Atsakovas aiškina, kad nors pareiškėjas į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2016 m. kovo 22 d., tačiau pareiškėjas nurodytą pareiškimą 2016 m. kovo 23 d. dar tikslino, o teismo įsakymas buvo išduotas 2016 m. kovo 23 d., t. y. jau po 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo. Atsižvelgiant į tai, anot atsakovo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. teismo įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-16279-934/2016, prieštarauja ĮBĮ normoms, todėl yra negaliojantis, tuo tarpu 2016 m. kovo 22 d. UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo metu priimti sprendimai yra teisėti, o bankroto byla iškelta nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų procedūrų ir neprieštarauja ĮBĮ 12 straipsnio 1 daliai. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti ir išreikšti savo nuomonę dėl darbotvarkėje numatytų klausimų, nes, atsakovo teigimu, pareiškėjas buvo informuotas apie susirinkimo datą ir laiką (tą pripažino ir pats pareiškėjas) bei turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę nurodytame kreditorių susirinkime (jei būtų norėjęs). Atsakovas aiškina, kad jo bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 209 675,94 Eur, iš kurių UAB „DSP Baltic“ kreditorinis reikalavimas bendrame kreditorinių reikalavimų kontekste yra labai mažas ir sudaro vos 0,33 proc. visų reikalavimų, todėl, anot atsakovo, jei pareiškėjas ir būtų dalyvavęs bei balsavęs kreditorių susirinkime, pareiškėjas nebūtų pakeitęs nutarimo dėl UAB „Fair 1 trade“ bankroto procedūros iškėlimo priėmimo, t. y. pareiškėjas neturėtų įtakos nutarimų priėmimui. Atsakovas aiškina, kad net ir esant vieno kreditoriaus finansinių reikalavimų neatitikimui, tai nereiškia, jog kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, nurodyti UAB „Fair 1 trade“ direktoriaus 2016 m. kovo 15 d. kreditorių finansinių reikalavimų sąraše, yra klaidingi. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nenurodė kokiu pagrindu UAB „Fair 1 trade“ paskirtas bankroto administratorius tūrėtų būti keičiamas. Anot atsakovo, pareiškėjo veiksmai ir siekis nutraukti UAB „Fair 1 trade“ bankroto procedūras pažeidžia kitų kreditorių teises, 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto bylos iškėlimo panaikinimas sukeltų neigiamas pasekmes tiek atsakovui, tiek jo kreditoriams. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl UAB „Fair 1 trade“ bankroto bylos iškėlimo teisme, nes nurodytas prašymas prieštarauja ĮBĮ įtvirtintam reglamentavimui, nėra įvykdytos ĮBĮ nustatytos būtinosios sąlygos bankroto bylai teisme iškelti, todėl prašymas negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai įmonei UAB „Fair 1 trade“ neteismine tvarka buvo iškelta bankroto byla.

Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimų būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės kreditorių ir jos kreditorių ginčo bei neįtraukiant į šią procedūrą teismo. ĮBĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis). Jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis). Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 12 straipsnio 5 dalis). Taigi iš nurodytų teisės normų matyti, kad įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 22 d. vykusiame UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkime, kuriame raštu balsavo UAB „Fair 1 trade“ kreditoriai, turintys 84,86 proc. nuo visos kreditorių finansinių reikalavimų sumos, priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1, buvo nutarta, be kita ko, pradėti UAB „Fair 1 trade“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka; UAB „Fair 1 trade“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Top consult“; nustatyti 30 dienų terminą nuo šio susirinkimo datos kreditorių reikalavimams pareikšti; įpareigoti įmonės vadovą per 15 dienų sudaryti įmonės balansą šio susirinkimo dienos duomenimis ir pagal šį balansą perduoti bendrovės turtą bei dokumentus paskirtam administratoriui; pavesti UAB „Fair 1 trade“ administratoriui vykdyti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 7 dalies 8 punkto, 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir kitas šiuo įstatymu jam paskirtas funkcijas.

Pareiškėjas teigia, kad iškeliant bankroto bylą buvo pažeisti imperatyvūs įstatymų reikalavimai – atsakovui teisme buvo iškelta byla, kurioje šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis), be to, atsakovas netinkamai informavo savo kreditorius (pareiškėją) apie šaukiamą kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 12 straipsnio 2, 3 dalys); atsakovas, kuriam po bankroto bylos iškėlimo atstovauja bankroto administratorius, su tuo nesutinka ir nurodo, kad pasirengimo bankroto procesui ne teismo tvarka metu nebuvo įstatyme nustatytų kliūčių bankroto procesui ne teismo tvarka pradėti, bankroto bylos iškėlimo procedūros nebuvo pažeistos.

Dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, draudžiančių pradėti bankrotą ne teismo tvarka, egzistavimo

ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Iš esmės tai reiškia, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka gali būti pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilę turtinių ginčų. Atitinkamai apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras.

Žemesnės instancijos teismas

Viena vertus, iš šalių paaiškinimų ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 22 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti jo naudai skolą iš UAB „Fair 1 trade“; 2016 m. kovo 23 d. pareiškėjas patikslino nurodytą pareiškimą; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. išdavė teismo įsakymą (civilinės bylos Nr. eL2-16279-934/2016). CPK 435 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka CPKXXIII skyriuje nustatytus reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo. Atsižvelgdamas į nurodytą teisės normą, teismas sprendžia, kad teismo įsakymo priėmimo diena laikytina bylos iškėlimo diena. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytame teismo įsakyme taip pat nurodyta, jog bylos iškėlimo diena laikytina 2016 m. kovo 23 d. Nagrinėjamu atveju teismo įsakymas buvo priimtas 2016 m. kovo 23 d., t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškėjo argumentas, kad atsakovo bankroto bylos iškėlimo metu jam buvo iškelta byla Nr. eL2-16279-934/2016, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-8631-848/2016 2016 m. kovo 9 d. išdavė teismo įsakymą dėl tam tikros skolos priteisimo iš skolininko UAB „Fair 1 trade“ kreditoriaus UAB „Filipopolis“ naudai; nurodytas teismo įsakymas įsiteisėjęs. Esant ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam aiškiam imperatyvui ūkinių santykių dalyviams, kreditorių susirinkimo nutarimas iškelti įmonei bankroto bylą ne teismo tvarka tuo metu, kai buvo priimtas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo, negali būti laikomas priimtu teisėtai, nes teisme UAB „Fair 1 trade“ buvo pareikšti turtiniai reikalavimai, t. y. egzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, iš esmės draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Vien šios nustatytos faktinės aplinkybės duoda teismui pagrindą naikinti 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo metu priimtus sprendimus kaip neteisėtus.

Dėl ĮBĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalies pažeidimų

ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą ir vietą. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį sistemiškai vertinant su kitomis šio ĮBĮ straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei t. y. net ir tokie kreditoriai, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę. Kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016). Be to, įstatyme imperatyviai nustatyta, kad kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos. Viena vertus, ĮBĮ nenustatyta konkretaus termino kada konkrečiai turėtų būti šaukiamas kreditorių susirinkimas po ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo, nustatytas tik iš esmės maksimalus terminas, per kurį šis susirinkimas turėtų būti sušauktas. Kita vertus, teismas pažymi, kad laikotarpis nuo nurodyto siūlymo išsiuntimo iki kreditorių susirinkimo sušaukimo turi būti protingas, kad kreditoriai galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pranešimą dėl UAB „Fair 1 trade“ bankroto proceso ne teismo tvarka iškėlimo ir balsavimo biuletenį pareiškėjui išsiuntė elektroniniu paštu 2016 m. kovo 22 d. 6 val. 26 min. 36 s., tuo tarpu pranešime buvo nurodyta, jog kreditorių susirinkimas vyks 2016 m. kovo 22 d. 10 val., t. y. atsakovas ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą siūlymą pareiškėjui išsiuntė tik likus apie 3,5 val. iki numatyto kreditorių susirinkimo sušaukimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nurodytas terminas laikytinas neprotingu ir neatitinkančiu sąžiningumo principo, nes tokiu būdu pareiškėjui (atsakovo kreditoriui) iš esmės buvo apribotos galimybės tinkamai įgyvendinti jam suteiktas teises, įskaitant galimybę išreikšti nuomonę dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors skundžiamame kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, jog atsakovo kreditoriai apie 2016 m. kovo 22 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą buvo informuoti registruotu paštu, tačiau atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (nors skunde pareiškėjas ir buvo nurodęs šią aplinkybę). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas netinkamai laikėsi bankroto ne teismo tvarka inicijavimo sąlygų, nustatytų ĮBĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).

Atsakovo atsiliepime į skundą, be kita ko, teigiama, kad pareiškėjo dalyvavimas 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkime iš esmės nieko nepakeistų, nes pareiškėjo kreditorinis reikalavimas yra nedidelis, palyginus su visų kreditorių reikalavimų dydžiu. Teismas su nurodytais atsakovo teiginiais nesutinka, nes toks argumentas bankroto procedūros, kuri pradėta neteisėtų sprendimų pagrindu, savaime nepaverčia jos teisėta. Be to, toks atsakovo aiškinimas suteiktų viršenybę kitiems įmonės kreditorių interesams, o bankroto proceso ne teismo tvarka esminiai inicijavimo teisės pažeidimai būtų nepakankamai įvertinti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti pripažinti neesminiais, nes jais galėjo būti sutrukdyta kreditoriams prieštarauti neteisminės bankroto procedūros taikymui, teikti savo argumentus ir įrodymus, siekti savo teisių gynimo teisme. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylose esantis ryškus viešasis interesas negali pasireikšti tik vieno jo aspekto – kreditorių (ar vieno jų) teisių suabsoliutinimu ignoruojant kitą jo aspektą – procedūros teisėtumą. Juo labiau, kad panaikinus neteisėtai pradėtą ir vykdomą procesą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditorių interesų užtikrinimas nėra paneigiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-632-178/2015). Viena vertus, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo siekis nutraukti UAB „Fair 1 trade“ bankroto procedūras pažeidžia kitų kreditorių teises, 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto bylos iškėlimo panaikinimas sukeltų neigiamas pasekmes tiek atsakovui, tiek jo kreditoriams, kita vertus, teismas pažymi, kad atsakovo nurodomos aplinkybės nepateisina imperatyvių įstatymo normų pažeidimo ir nepaneigia skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo neteisėtumo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad UAB „Fair 1 trade“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota nesilaikant procedūrinių reikalavimų (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis), tinkamai neužtikrinant visų įmonės kreditorių informavimo apie šio klausimo svarstymą (ĮBĮ 12 straipsnio 2, 3 dalys), todėl skundžiamas 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, o pradėtas UAB „Fair 1 trade“ bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktinas.

Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės tinkamam skundo išnagrinėjimui arba išeina už šio skundo reikalavimų ribų, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Išaiškintina, kad ši nutartis neatima iš suinteresuotų asmenų teisės bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka procedūrą atlikti tinkamai, kaip to reikalauja teisės imperatyvai ir viešas interesas, vyraujantis bankroto teisėje, arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl bankroto bylos iškėlimo teisme

Pareiškėjas, be kita ko, prašo iškelti UAB „Fair 1 trade“ teisminį bankrotą. Teismas pažymi, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme pateikiamas apygardos teismui esant bankroto bylos iškėlimo pagrindams (ĮBĮ 4 straipsnis), be to, prie tokio pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, t. y. kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį; pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis); pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei (ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis). Taigi tik atlikus įstatyme nurodytus veiksmus ir pasibaigus nustatytam ne mažesniam kaip 30 dienų terminui, skaičiuojamam nuo pranešimo įteikimo, kreditorius įgyja teisę kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų apie šių veiksmų atlikimą, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas tinkamai nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2, 4 dalyse nustatytos išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, ši pareiškėjo skundo dalis atmestina.

Šalys nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos šalims nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 12 ir 13 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo UAB „DSP Baltic“ skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „Fair 1 trade“ 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 bei nutraukti pradėtą šios bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė