Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „DSP Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-4384-781/2016 pagal pareiškėjos UAB „DSP Baltic“ skundą dėl 2016 m. kovo 22 d. uždarosios akcinės bendrovės „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „DSP Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2016 m. kovo 22 d. UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriuo nutarta iškelti UAB „Fair 1 trade“ bankroto bylą ne teismo tvarka ir paskirti įmonės administratore UAB „Top Consult“. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „Fair 1 trade“ 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais nutarta UAB „Fair 1 trade“ iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, vykdymo procedūrą iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas; uždrausti UAB „Fair 1 trade“ kreditoriams priimti administratoriui vykdyti bet kokius sprendimus ir/ar atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu UAB „Fair 1 trade“ bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymu. Nurodė, kad priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą buvo padaryta daug imperatyvių teisės normų pažeidimų, todėl skundas tikėtinai pagrįstas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, per laikotarpį, kol byla bus išnagrinėta, bankroto administratorė atliks didelę dalį bankroto procedūros veiksmų, tarp jų galimai įmonę pripažins bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, parduos įmonės turtą, po ko nebeliks tikslo ir prasmės tęsti šią bylą bei taps neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

Atsakovės UAB „Fair 1 trade“ bankroto administratorė UAB „Top Consult“ prašė pareiškėjos UAB „DSP Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios priemonės yra ypatingai varžančio pobūdžio. Teismas turi atsižvelgti į kitų bankroto procese dalyvaujančių subjektų, t. y. kreditorių, kurie balsavo „už“ bankroto bylos iškėlimą, teisėtus interesus. UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo Nr. 1 nutarimu Nr. 2 įmonės valdymo organai neteko savo įgaliojimų, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bendrovė liks be vadovo. Sustabdžius bankroto procedūras toliau bus didinami nemokios įmonės nuostoliai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad, preliminariai įvertinus skundo reikalavimų pagrįstumą, nėra pagrindo išvadai, jog jis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Bankroto procedūros, neatsižvelgiant į tai, ar jos vykdomos teismo ar ne teismo tvarka, vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis. Teismas atsižvelgė į tai, kad pats UAB „Fair 1 trade“ direktorius sušaukė kreditorių susirinkimą dėl bankroto bylos iškėlimo iniciavimo, kadangi UAB „Fair 1 trade“ įsiskolinimai kreditoriams viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir nurodė, kad, sustabdžius bankroto procedūrų vykdymą bei leidus UAB „Fair 1 trade“ toliau tęsti veiklą, galimai būtų padaryta tik dar didesnė žala ne tik pačiai UAB „„Fair 1 trade“, bet ir jos kreditoriams.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „DSP Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas, įsitikinęs pareikšto skundo tikėtinu pagrįstumu bei įvertinęs reikalavimo pobūdį, turėjo šias aplinkybes tiesiogiai sieti su grėsmės sprendimo įvykdomumui buvimu, o ne su ĮBĮ numatyta bankroto procedūros atlikimo tvarka bei terminais. Kreditoriams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, vienintelė priemonė šią procedūrą sustabdyti yra kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustačius reikalavimo tikėtiną pagrįstumą, pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apskritai netekti prasmės atsižvelgiant į bankroto proceso ne teismo tvarka metu kylančias pasekmes susijusias įmonės veiklos nutraukimu, darbuotojų atleidimu bei galiausiai bendrovės pripažinimu bankrutavusia ir likvidavimu. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius, su grėsme sprendimo įvykdymui. Šiuo metu UAB „Fair 1 trade“ darbuotojams jau įteikti įspėjimai apie darbo sutarčių nutraukimą, atliekami kiti bankroto procedūros būtinieji veiksmai. Nuo to momento, kai kreditorių susirinkimas nutartų įmonę likviduoti, nebebūtų galima sudaryti taikos sutartis bankroto procese, be to, bus parduotas įmonės turtas, kurio grąžinimas iš jį įsigijusių trečiųjų asmenų bus apsunkintas. Teismo argumentai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones didės žala bendrovei ir jos kreditoriams, nepagrįsti. Priešingai, žala atsiras atleidus bendrovės darbuotojus, nutraukus sutartis, sustabdžius bendrovės veiklą, tačiau mokant bankroto administratoriui atlyginimą.Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1884/2014, kadangi skiriasi šių bylų ratio decidendi. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas besibaigiančiame bankroto procese.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės UAB „Fair 1 trade“ bankroto administratorė UAB „Top Consult“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsakovė nesutinka, kad pagal skunde suformuotą teisinį ir faktinį pagrindą būtų pagrindas skundą tenkinti. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kodėl ginčijamas nutarimas turėtų būti panaikintas.Nesutiktina, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, bendrovei kils žala, pareiškėja tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.Šioje stadijoje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones dar neatleistiems darbuotojams turėtų būti mokami atlyginimai, nors bendrovė veiklos nebevykdo, be to, bendrovės valdymo organas – direktorius, jau yra atleistas, susidarytų neaiški teisinė situacija dėl darbuotojų, kuriems įteikti įspėjimai apie darbo sutarčių nutraukimą, dėl kiltų įvairios neigiamos pasekmės tiek pačiai bendrovei, tiek jos kreditoriams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė pripažinti negaliojančiu 2016 m. kovo 22 d. UAB „Fair 1 trade“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriuo nutarta iškelti UAB „DSP Baltic“ bankroto bylą ne teismo tvarka ir paskirti įmonės administratore UAB „Top Consult“. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, skundą vertino kaip preliminariai pagrįstą. Apeliantė atskiruoju skundu šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija. Be to, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-4384-781/2016, 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino - pripažino neteisėtu bei panaikino UAB „Fair 1 trade“ 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 ir nutraukė pradėtą šios bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimas pirmosios instancijos teisme apeliacinės instancijos teismo vertinamas kaip aplinkybė, pakankamai patvirtinanti preliminarų skundo reikalavimų pagrįstumą.

Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos nustatyti sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas tokią išvadą argumentavo tuo, kad bankroto procesas yra ilgas procesas, kurio metu privaloma laikytis ĮBĮ numatytų terminų bei pareigų, be to, sustabdžius bankroto procedūrų vykdymą bei leidus UAB „Fair 1 trade“ toliau tęsti veiklą, galimai būtų padaryta tik dar didesnė žala ne tik pačiai UAB „Fair 1 trade“, bet ir jos kreditoriams.

Pagal ĮBĮ nuostatas, taikant bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros pradžia siejama su kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo diena, todėl kreditoriams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, vienintelė priemonė šią procedūrą sustabdyti yra kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis). Apeliantė pagrįstai pažymi, kad, ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, pats ginčo pobūdis leidžia teigti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar apskritai netekti prasmės atsižvelgiant į bankroto proceso ne teismo tvarka metu kylančias pasekmes susijusias įmonės veiklos nutraukimu, darbuotojų atleidimu bei galiausiai bendrovės pripažinimu bankrutavusia ir likvidavimu. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bankroto procesas, nepriklausomai nuo to, ar jis vyksta teismo, ar ne teismo tvarka, yra ilgas procesas, kuris turi būti vykdomas laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad, teismui pripažinus kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka ir administratoriaus paskyrimo neteisėtu, neišvengiamai kils klausimas dėl bankroto administratoriaus jau atliktų veiksmų ir sudarytų sandorių teisėtumo. Taigi, nepaisant ĮBĮ nustatytos bankroto procedūrų tvarkos ir terminų, bankroto administratoriaus atliekami veiksmai aktyviai vykdant bankroto procedūras kelia grėsmę galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymui.

Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo (pareiškėjo), tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie nagrinėjamu atveju kiltų bankrutuojančios įmonės kreditoriams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o skundas būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o skundas – atmestas. Ginčijama nutartimi atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas be kita ko pritarė atsakovės argumentams, kad, sustabdžius bankroto procedūrų vykdymą bei leidus UAB „Fair 1 trade“ toliau tęsti veiklą, galimai būtų padaryta tik dar didesnė žala ne tik pačiai bendrovei, bet ir jos kreditoriams, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie atsakovės teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje pritaikymas niekaip neriboja UAB „Fair 1 trade“ valdymo organų teisių priimti tolimesnius su bendrovės veikla susijusius sprendimus, atsižvelgiant į bendrovės finansinę padėtį.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas tenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti UAB „DSP Baltic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „Fair 1 trade“ 2016 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4384-781/2016.