Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų M. R., G. R. ir N. R. atstovės advokatės Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. R., G. R. ir N. R. patikslintą ieškinį atsakovei J. I., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovų atstovė advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį, tenkinti 2017-05-24 pateiktą prašymą dėl N. M. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą netenkinti ieškovų prašymo, nepateikė nė vieno argumento dėl tokio savo sprendimo. 2017-06-02 byloje buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymas Nr. (24.50.)-VT4-1298 dėl nuomonės į pareikštą prašymą pateikimo, kuriame nurodyta: „<...> mūsų nuomone, yra reikalinga ir tikslinga įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės mamą N. M..“ Į šią nuomonę, kaip ir į ieškovų prašyme pateiktus argumentus, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo atsižvelgta. Taip pat pažymi, jog ieškovas, būdamas vaiko tėvu, prašymą keisti laikinąsias apsaugos priemones teikė ne todėl, jog būtų jo ir mažamečio vaiko bendravimo neigiamų pasekmių, o todėl, jog atsakovė šio bendravimo neužtikrina. Ieškovų atstovės nuomone, teismas nenagrinėjo ieškovų prašymo iš esmės, nepateikė konkrečių argumentų, kuriais remdamasis priėmė sprendimą, nevertino byloje pateiktos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, vietoje to vertino aplinkybes, nesusijusias su prašymu. Ieškovai mano, kad nagrinėjamos bylos eiga bei rezultatas yra netiesiogiai susiję su N. M. teisėmis bei pareigomis, kadangi N. M. J. I. pavedimu prižiūri mažametę M. R. atsakovei išvykus. Atsakovei J. I. išvykus, susidaro prielaidos situacijai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės gali būti nevykdomos, nors N. M. turi visas galimybes tinkamai jas įgyvendinti. Tinkamam teisinio ginčo nagrinėjimui bei teismo sprendimo vykdymui būtinas N. M., kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas procese. Ieškovų nuomone, N. M. įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas yra pagrįstas, nes tai padėtų įgyvendinti ieškovų teisę bendrauti su M. R., kai atsakovė J. I. yra išvykusi. Įtraukus N. M. į bylą procesiniu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti N. M. laikytis Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartyje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantų nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nutartis, kuria atsisakoma įtraukti į bylą trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, yra neskundžiama aukštesnės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta į procesą įtraukti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų (ar jis pašalintas iš proceso), turi teisę apeliacine tvarka skųsti ne tik šis asmuo, bet ir dalyvaujantis byloje asmuo, kuris pasiūlė šį asmenį įtraukti į bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1916/2011). Taip pat pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 151 straipsnio 1 dalimi, visas nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių galima skųsti atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus.Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl procesinės teisės apskųsti teismo nutartį

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamos 2017 m. birželio 16 d. nutarties, kuria buvo nutarta netenkinti prašymo dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į procesą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ši nutartis neskundžiama. CPK 47 straipsnyje (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų) nėra reglamentuota, ar nutartis, kuria atsisakyta į procesą įtraukti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui, ar ne. Pagal teismų praktiką, teismo nutartis, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, įtraukti į bylą, negali būti skundžiama apeliacine tvarka, nes tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei proceso eigai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria šiuos asmenis atsisakyta įtraukti į procesą ar kuria jie iš proceso pašalinti, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui. Taigi dar pirmosiose civilinio proceso stadijose sudaromos tinkamos sąlygos išvengti situacijos, kai teismas nusprendžia dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1916/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1592-302/2016). Taigi dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareikšiančiu savarankiškų reikalavimų, gali būti duodamas atskirasis skundas. CPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog visas šio skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus. Iš CPK 147 straipsnio 5 dalies 12 punkto (nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma nutarties apskundimo tvarka), 148 straipsnio (vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita) neišeina, jog tokia nutartis negali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui. Todėl ir dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / pakeitimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino procesines teisės normas, numatytas CPK 47 straipsnyje, 151 straipsnyje, ir nepagrįstai konstatavo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis neskundžiama. Kita vertus, šis pažeidimas nesutrukdė ieškovams pasinaudoti teise į apeliaciją, jų atskirąjį skundą dėl skundžiamos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties teismas priėmė ir perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti. Apeliantų teisė į apeliacinį procesą buvo užtikrinta.

Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į procesą

Ieškovai 2017-05-24 prašymu prašė teismo į civilinę bylą įtraukti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, N. M., kadangi ji prižiūri mažametę M. R. tuo metu, kai atsakovė J. I. dėl darbo išvyksta į užsienį. Ieškovų nuomone, nagrinėjamos bylos eiga bei rezultatas yra susiję su N. M. teisėmis bei pareigomis, kadangi ji prižiūri mažametę M. R. tada, kai privalo būti vykdomos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tokios pačios nuomonės jie laikosi ir atskirajame skunde. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog mažametė M. R. gyvena su mama atsakove J. I.. Bylos duomenimis, atsakovė dirba UAB „B“ įgulą aptarnaujančia darbuotoja (1 t., b. l. 67–68). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės darbas susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis užsienyje, o tuo metu, kai atsakovė darbo reikalais yra išvykusi, mažametę M. R. prižiūri jos senelė N. M. (atsakovės mama). Tai patvirtina pačios atsakovės paaiškinimas bei jos atstovo advokato Rimvydo Paulausko pranešimai, adresuoti ieškovų atstovei advokatei Dianai Gumbrevičiūtei-Kuzminskienei (1 t., b. l. 76, 164, 2 t., b. l. 187–188). Minėtuose atsakovės atstovo advokato Rimvydo Paulausko pranešimuose taip pat nurodyta, jog atsakovei J. I. nesant Lietuvoje, bendravimo su M. R. klausimus pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį yra pavesta derinti jos senelei N. M.; ieškovams siūloma su ja tiesiogiai iš anksto suderinti tikslų bendravimo su M. R. laiką ir vietą. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokiu pagrindu atsakovės mama N. M. prižiūri mažametę M. R.: ar tik žodinio susitarimo su atsakove pagrindu, ar jai teisės aktų nustatyta tvarka atsakovės prašymu yra nustatyta vaiko laikinoji globa, kol atsakovė laikinai būna išvykusi iš Lietuvos Respublikos, kas ir būtų teisingiausia, kadangi laikinosios globos nustatymas vaikui reikalingas todėl, kad iš Lietuvos išvykus abiem vaiko tėvams ar vieninteliam iš turimų vaikas lieka be įstatymų nustatyto atstovo. Vaikas faktiškai gali būti prižiūrimas tėvų pasirinktų asmenų, bet nenustačius globos, tokie asmenys negali atstovauti vaikui gydymo, ugdymo ir kitose įstaigose. Taip pat byloje iki galo nėra aišku, kokiu pagrindu yra pavesta N. M. derinti su ieškovais bendravimo su M. R. klausimus, kai atsakovė yra išvykusi. Tuo atveju, jeigu N. M. yra nustatyta laikinoji mažametės M. R. globa, kol atsakovė būna išvykusi iš Lietuvos Respublikos, jai, kaip oficialiai globėjai, be kita ko, tenka ir pareiga sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais (CK 3.172 straipsnis). Jei tarp atsakovės ir N. M. yra tik žodinis susitarimas, nepaisant to, jai nagrinėjamoje situacijoje kyla tam tikrų pareigų, kaip nurodo atsakovė ir jos atstovas, atsakovės pavedimu N. M. yra pavesta derinti su ieškovais klausimus dėl bendravimo su mažamete M. R.. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bylos išsprendimas ir priimtas teismo sprendimas gali turėti įtaką ir N. M. teisių bei pareigų apimčiai, todėl negali būti ignoruojamas šio asmens interesas dalyvauti procese ir apsaugoti savo interesus. N. M. ryšys su nagrinėjama byla yra pakankamai glaudus, todėl ji privalo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tai sudaro pagrindą skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovų atstovės prašymas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į procesą, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – į civilinę bylą atsakovės pusėje įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, N. M. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pastebėtina, jog byloje ieškovai yra pateikę savo siūlomą taikaus susitarimo projektą Nr. 2 (Susitarimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, iki vaikas pradės lankyti mokyklą) (3 t., b. l. 127–130), iš kurio matyti, jog ieškovai siekia nustatyti tam tikrus reikalavimus / pareigas / įsipareigojimus ir N. M. (Susitarimo 16 p.). Ieškovų 2017-05-24 prašymu taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti N. M. laikytis Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. priimtoje nutartyje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; įpareigoti N. M. užtikrinti vaiko pristatymą į Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio ar į kitas atsakingo Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus patalpas. Tačiau, jeigu ieškovai kelia tiesioginius reikalavimus ne tik atsakovei J. I., bet ir N. M., ieškovams išaiškintina, jog jie turėtų apsvarstyti galimybę į procesą N. M. traukti atsakove. Teismas savo iniciatyva to padaryti negali, CPK tokia teismo teisė nenumatyta. Būtent ieškovas, o ne teismas turi nuspręsti, kam reikšti tiesioginius reikalavimus, kokius asmenis byloje patraukti atsakovais. Be to, laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos tik atsakovui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / pakeitimo

Ieškovų 2017-05-24 prašymu, be kita ko, buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti J. I. laikytis Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių; įpareigoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrį ar kitą atsakingą Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrių užtikrinti susitikimų pagal pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tvarką vykdymą; įpareigoti J. I. atvesti M. R. į Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio patalpas, kad būtų užtikrinta, jog ieškovas M. R. darbo dienomis (pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais) galės pabendrauti su vaiku naudodamasis interneto ar telefono ryšiu („Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis) Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, prižiūrint Vaiko teisių apsaugos specialistams jų darbo metu, teismo nustatytos trukmės (t. y. ne mažiau kaip 15–20 minučių) susitikimų pradžios laiką paankstinant pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbo laiko valandas (atsižvelgiant į laiko skirtumą tarp šalių, pageidautinas laikas pokalbiui ryšio priemonėmis – 16.00 val. pagal Lietuvos laiką); įpareigoti J. I. atvesti M. R. į Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio patalpas paskirtu laiku, kad būtų užtikrinta, jog ieškovės G. R. bei N. R. galės pabendrauti su vaiku nustatytu laiku, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui; įpareigoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrį ar kitą atsakingą Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrių užtikrinti susitikimų organizavimą ir vykdymą; nurodyti, jog ieškovų M. R., G. R. bei N. R. bendravimas su mažamete M. R. darbo dienomis vyksta Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje; įpareigoti J. I. užtikrinti vaiko pristatymą į Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio ar į kitas atsakingo Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus patalpas asmeniškai ar per asmenis, kuriems atitinkamu metu patikėta vaiko priežiūra. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino. Atskiruoju skundu prašoma tenkinti 2017-05-24 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. 2017-11-03 ieškovai ištaisė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi nustatytą atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių trūkumą ir sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 rugpjūčio 3 d. nutartimi, kuri iš dalies buvo pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi, iš dalies tenkintas ieškovų prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta laikina ieškovų M. R., G. R. ir N. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku – M. R. tvarka: 1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta laikina ieškovo M. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku – M. R. tvarka: ieškovas M. R. ne mažiau kaip tris kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais) bendrauja su vaiku naudodamasis interneto ar telefono ryšiu („Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis). Pokalbio trukmė – ne mažiau kaip 15–20 minučių, pradžia – 20.00 val. pagal Lietuvos laiką (arba kitu šalių iš anksto programa „Skype“ raštu suderintu laiku); 2) atsakovė J. I. sudaro sąlygas ieškovei G. R. vieną kartą per mėnesį (antrą mėnesio sekmadienį nuo 11.00 iki 13.00 val. arba kitomis iš anksto suderintomis valandomis) susitikti su M. R. ir pabendrauti atsakovės J. I. akivaizdoje G. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), arba kitoje iš anksto suderintoje vietoje; 3) atsakovė J. I. sudaro sąlygas ieškovei N. R. vieną kartą per mėnesį (šeštadienį ar sekmadienį) susitikti su M. R. ir pabendrauti dvi valandas iš anksto suderintu laiku atsakovės J. I. akivaizdoje G. R. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), arba kitoje iš anksto suderintoje vietoje. Bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka buvo nustatyta daugiausia remiantis pačių ieškovų pasiūlyta tvarka, taip pat buvo atsižvelgta į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę. Iš byloje esančių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštų (3 t., b. l. 10, 34) matyti, jog skyrius neturi galimybių ir tam skirtų patalpų sudaryti sąlygas vaiko bendravimui su tėvu ir giminaičiais. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šalių vaikas dar yra labai mažas, 2017-12-16 jam sueis 4 metai. Tokio amžiaus vaikui yra nepaprastai svarbi įprastinė aplinka, artimi ir dažnai matomi žmonės, jis negali būti išplėšiamas iš jam įprastos aplinkos, atskiriamas nuo jį kasdien supančių ir juo besirūpinančių žmonių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šioje proceso stadijoje ieškovų prašymas koreguoti jau nustatytą bendravimo tvarką su mažamečiu vaiku yra nepagrįstas. Nustatyta bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka galėtų būti keičiama pasikeitus esminėms aplinkybėms, esant objektyvių priežasčių, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka negalėtų būti tinkamai vykdoma ar tokia bendravimo tvarka iš esmės pažeistų vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju teismo nustatyta bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka (kuri buvo nustatyta daugiausia remiantis pačių ieškovų pasiūlymais) gali būti tinkamai vykdoma, tai priklauso nuo šalių geros valios. Teismas negali įpareigoti atsakovę J. I. geranoriškai laikytis teismo nutartyse nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi įsiteisėję teismo sprendimai / nutartys patys savaime yra privalomi fiziniams asmenims ir jie privalo juos vykdyti (CPK 18 straipsnis). Sprendimų / nutarčių vykdymo kontrolė yra pavesta antstoliams, o už įsiteisėjusio sprendimo / nutarties nevykdymą yra numatyta tiek civilinė atsakomybė (CPK 771 straipsnis), tiek baudžiamoji atsakomybė (BK 245 straipsnis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12043-889/2017 tenkintas antstolio pareiškimas ir J. I. skirta 100 Eur bauda už Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2S-1683-524/2016 nevykdymo. Skirta bauda neatleidžia atsakovės nuo pareigos toliau tinkamai vykdyti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jos jai yra privalomos. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta keisti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar kitaip keisti šią nutarties dalį atskirojo skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovų atstovė pateikė byloje prašymą iš atsakovės J. I. ieškovo M. R. naudai priteisti 250 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pagal pridedamą sąskaitą AVN. 17-10/12 bei jos detalizaciją. Bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą ir advokato teisinės pagalbos išlaidų ruošiant atskirąjį skundą) paskirstymo klausimas nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-20 nutartis priimta civilinėje byloje Nr.e2-701-464/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovų atstovės advokatės Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės prašymas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į procesą, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – į civilinę bylą atsakovės J. I. pusėje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti N. M..

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.