Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui S. C. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-04-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-1063-2019 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 364 straipsnio 4 dalyje, t.y. kad jis 2019-04-16 vedžiojo šunį be antsnukio ir pavadėlio, dėl ko minėtas šuo įkando ieškovei J. S. į kairės kojos blauzdą, suplėšydamas nukentėjusiajai kelnes ir padarydamas kastinę žaizdą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-04-17 nutarimu ieškovė pripažinta nukentėjusiąja. Ieškovė nurodo, kad ji dėl atsakovo veiksmų patyrė 1 045,00 Eur turtinę žalą ir 500,00 Eur neturtinę žalą. Duomenų, jog nurodytas sumas atsakovas būtų atlyginęs, byloje nėra.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai deliktiniai teisiniai santykiai. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-1063-2019, kuriuo konstatuota, jog atsakovas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 364 straipsnio 4 dalyje.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 045,00 Eur turtinę žalą. Nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų ji laikotarpiu nuo 2019-04-17 iki 2019-05-31 negalėjo dirbti, taip patirdama 925,00 Eur nuostolių, kuriuos sudaro negautas darbo užmokestis. Atsakovo šuo taip pat sugadino jos rūbus: 80,00 Eur vertės striukę, 20,00 Eur vertės kelnes, bei 20,00 Eur vertės šuns aprangą. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė sveikatos sužalojimą, buvo suplėšyti jos rūbai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 045,00 Eur turtinės žalos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 500,00 neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl ieškovo veiksmų patyrė fizinį skausmą, didelį išgąstį, ieškovo šuns padaryta žaizda sunkiai gijo, teko kviesti greitąją pagalbą dėl ko ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1611/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2019-04-16 vedžiojo šunį be antsnukio ir pavadėlio, dėl ko minėtas šuo įkando ieškovei J. S. į kairės kojos blauzdą, suplėšydamas nukentėjusiajai kelnes ir padarydamas kastinę žaizdą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė sveikatos sužalojimą – 1 cm kastinę žaizdą kairiojoje blauzdoje. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus ieškovei kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. jos sveikatos sužalojimo laipsnį, pobūdį, sužalojimo būdą, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 500,00 neturtinės žalos atlyginimo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 35,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 045,00 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį valstybei yra būtina pateikti teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.