- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- e2-868-1060/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01284-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- V. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė teismui ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo prašo priteisti Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš atsakovo V. S. 180,00 Eur žalos atlyginimo, penkis procentus metinių palūkanų už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1 – 3).
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo pareigūnai nustatė, jog atsakovas V. S. kartu su T. P., 2018 m. balandžio 11 d. apie 04.00 val. žvejojo (duomenys neskelbtini), draudžiamu žvejybos būdu, t. y. draudžiamu ne mėgėjų žvejybos įrankiu – „padribka“ ir buvo pagavę tris karpius, 20 kg karosų. Tokiais savo veiksmais atsakovas V. S. ir T. P. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 10.1 ir 11.2 punktus ir padarė 180,00 Eur žalą žuvų ištekliams. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį. Žala žuvų ištekliams apskaičiuota vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-2. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su valstybei (žuvų ištekliams) atsiradusia turtine žala, todėl yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl atsakovas, vadovaujantis Taisyklių 18 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos 25 punktu, privalo atlyginti valstybei žuvų ištekliams apdarytą žalą.
3. Atsakovas V. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti Atsakovei adresuoti patikslinto ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka paliekant pranešimą atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir, esant ieškovo prašymui, priimamas sprendimas už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
4. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
5. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 11 d. V. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. P(duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 4 – 6) dėl to, kad jis 2018 m. balandžio 11 d. 4.00 val. kartu su T. P. žvejojo (duomenys neskelbtini), žvejojo uždraustu būdu, t. y. tinkliniu ne mėgėjų žvejybos įrankiu. Draudžiamu būdu turėjo sugavęs 20 kg karosų ir 3 vnt. Karpių.
6. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 ir 11.2 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 1 dalyje. V. S. surašant administracinio nusižengimo protokolą pripažino padaręs administracinį nusižengimą, jį pasirašė elektroninės bylos apyrašo b. l. 21 – 24). Dėl administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų neteisėtų veiksmų 2018 m. birželio 28 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje (elektroninės bylos apyrašo b. l. 4 – 6) V. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 210,00 Eur dydžio bauda. Remiantis žalos aplinkai paskaičiavimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7 – 8), V. S. ir T. P. aplinkai padaryta žala yra 360,00 Eur, solidariai po 180,00 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo dėl minėtų šio neteisėtų veiksmų valstybei (žuvų ištekliams) atsiradusią 180,00 Eur dydžio turtinę žalą.
7. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina, kad atsakovas išties padarė žalą gamtai ir privalo ją atlyginti.
8. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi.
9. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas žalą aplinkai nurodo, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytį arba jos funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimą. To paties įstatymo 32 straipsnis numato, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Tokiu būdu, žala aplinkai yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.
10. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai.). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškia kaip įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti, o ieškovas turi įrodyti tik vieną iš elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.
11. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo atlyginti dėl jų veiksmų ar neveikimo atsiradusią žalą laukinei gyvūnijai (Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, 10.2 punkte nustatyta, kad laikyti ar gabenti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau – draudžiami žvejybos įrankiai), išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai ar mokslo ir mokymo tikslais, 11.2 punkte nustatyta, jog draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad asmenys, pažeidę Taisykles, privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad asmenys, neteisėta veika padarę žalą žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti pagal Tvarkos apraše nurodytu būdu apskaičiuotą jos dydį. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydis skaičiuojamas asmenims pažeidus žvejybą, vandens naudojimą, vandens telkinių apsaugą, vandens apsaugą nuo teršimo ir statybą reglamentuojančius teisės aktus ar kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, kai padaroma žala žuvų ištekliams. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad padaryta žala žuvų ištekliams pasireiškia žuvų, jų jauniklių, lervų ar ikrų, vandens bestuburių neteisėtu išgaudymu, sunaikinimu ar sužalojimu (sužalotos žuvys – gyvos, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios pakitusios būsenos žuvys, taip pat pažeistos jų lervos ar ikrai). Šiame Tvarkos apraše sužalotos žuvys, jų jaunikliai, lervos ar ikrai priskiriamos prie žuvusių.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė draudimus laikyti ar gabenti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius ir žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais, numatytus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, 10.1 ir 11.2 punktuose. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovas minėtų aplinkybių neginčijo.
13. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 180,00 Eur dydžio aplinkai padarytą žalą, kuri apskaičiuota vadovaudamasis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D27. Atsakovas klausimo dėl žalos, padarytos aplinkai, paskaičiavimo pagrįstumo nekėlė, pagrindo abejoti žalos skaičiavimu pagal nustatytą metodiką nėra. Teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
14. Nustatytos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai), ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti kaltais veiksmais padarytą žalą, todėl ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteisiama 180,00 Eur žalos atlyginimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 18 punktas, Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 25 punktas). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas, kreipiantis į teismą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl už ieškinį mokėtinas 8,00 Eur žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus, priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Lietuvos Respublikos valstybei, priteistas sumas sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr. LT30 4010 0510 0425 0881.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,00 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 3,58 Eur (tris eurus ir penkiasdešimt aštuonis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.