- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- e2-4035-328/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01983-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant pareiškėjai L. P., jos atstovui advokatui R. K., vertėjai D. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo pratęsti terminą palikimui po A. P. mirties priimti. Nurodo, kad Mirusysis A. P. kitų įstatyminių įpėdinių neturėjo, testamentu palikimo taip pat niekam nebuvo sudaręs. Palikėjas AB SEB banke turėjo jo vardu atidarytą banko sąskaitą, kurioje galimai yra likę piniginių lėšų 2000 eurų sumai. Į notarą dėl paveldėjimo po A. P. mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra senyvo amžiaus, gimusi 1936 m., neturi artimų giminaičių, kurie galėtų jai patarti, kaip elgtis ir kokius veiksmus atlikti siekiant paveldėti mirusio sutuoktinio A. P. palikimą. Papildomai nurodo, jog yra minimalaus vidurinio išsilavinimo, neturi specialių teisinių žinių ir dėl senyvo amžiaus, prastos sveikatos būklės laiku nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą. Mano, jog šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (b.l. 1).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog neprieštaraus, jei teismas pareiškėjos išdėstytas priežastis ir aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pripažins svarbiomis, informavo, jog valstybė nėra pradėjusi paveldėjimo procedūrų dėl A. P. palikimo. Bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 18-19).
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) Po naujųjų metų banke norėjo atsiimti jo pinigines lėšas, tačiau banke pinigų nedavė, liepė atnešti papildomus dokumentus, santuokos liudijimą, paaiškino, jog reikia kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo, išsiuntė pas notarą, kuris taip pat pasakė kreiptis į advokatą ir į teismą. Nurodė, jog nežinojo, kad reikia kreiptis į teismą, į notarą dėl palikimo priėmimo, nerimavo, labai išgyveno dėl sutuoktinio mirties. Papildomai nurodė, jog kito turto palikėjas neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad A. P. buvo pareiškėjos L. P. sutuoktinis. (duomenys neskelbtini) A. P. mirė, testamento sudaręs nebuvo, po palikėjo mirties pavedėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo (b. l. 1-10).
Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus (neatnaujinus) įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir siekia paveldėti po sutuoktinio mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėja pareido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Terminą palikimui priimti pareiškėja praleido, nes nežinojo kokių veiksmų turi imtis norėdama paveldėti sutuoktinio turtą. Pareiškėja neturi artimų giminaičių, kurie jai patartų ir paaiškintų, kokius veiksmus būtina atlikti, ji yra senyvo amžiaus, prastos sveikatos, minimalaus vidurinio išsilavinimo, neturi teisinių žinių, tad nežinojo, kaip elgtis, kad galėtų priimti palikimą įstatymo nustatyta tvarka. Kai pareiškėjai banke paaiškino, jog norėdama atsiimti pinigines lėšas, esančias sutuoktinio vardu atidarytoje banko sąskaitoje, turi kreiptis į notarą, pareiškėja kreipėsi į notarą, vėliau į advokatą, kuris surinkęs bylai reikšmingas aplinkybes pateikė pareiškimą teismą. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjo A. P. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys nėra.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis teismas neturi pagrindo netikėti, jos pripažintinos svarbiomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad palikimo niekas nepriėmė, suinteresuoti asmenys pareiškėjos prašymui neprieštarauja, vadovaujantis protingumo kriterijumi, laikytina, kad yra pagrindas pareiškėjai L. P. terminą palikimui, atsiradusiam po jos sutuoktinio mirties, priimti atnaujinti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 41,00 Eur žyminis mokestis; jei pareiškimas pateikiamas teismui elektronių ryšių priemonėmis mokama tik 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 1 d. 8 p., 7 d.). Pareiškėjos atstovas pareiškimą teismui pateikė elektronių ryšių priemonėmis, už pareiškimą mokėtinas 31,00 Eur žyminis mokestis. 2015-02-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi teismas nutarė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki nutarties dėl praleisto įstatymų nustattyto termino atnaujimo priėmimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog už pareiškimą pareiškėja sumokėjo 14,48 Eur žyminio mokesčio (b.l. 6), todėl iš pareiškėjos priteistina 16,52 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjai L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priimti.
Iš pareiškėjos L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 16,52 Eur (šešiolika Eur, 52 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.