- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-56-544/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Romualdas Januška, Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- R. J., R.
- Kategorijos
- 74.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.6.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-56-544-2007
Eduardas Meidus Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.3; 75.4.1; 113.6.1.10; 125.2
NUTARTI S
2007 m. sausio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės (pranešėja), kolegijos teisėjų Romualdo Januškos, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-1922-82-2006 pagal pareiškėjų R. J. ir R. J. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2006-11-15 kreipėsi į teismą prašydami nutraukti jų 1992-05-16 dieną sudarytą santuoką CK 3.51 straipsnio pagrindu abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, pridėjo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią prašė patvirtinti priimant sprendimą nutraukti santuoką (b. l. 2–5). 2006-11-23 pagal šį pareiškimą teismas iškėlė civilinę bylą ir paskyrė ją nagrinėti teismo posėdyje 2006-12-18 (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2006-12-18 nutartimi minėtą civilinę bylą sustabdė, kol sutuoktiniai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi pateiktoji sutartis neatitinka CPK 539 straipsnio 2 dalies, CK 3.53 straipsnio reikalavimų: joje sutuoktiniai kelia naujus reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo, nors išlaikymas jiems priteistas įsiteisėjusiais 2006-08-19 ir 2006-10-17 Utenos rajono apylinkės teismo procesiniais sprendimais (b. l. 20).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė R. J. teismo prašo 2006-12-18 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka CK 3.53 straipsnio reikalavimų dėl to, kad joje nurodyta kita nepilnamečių vaikų išlaikymo forma ir dydis, nei yra priteista ankstesniais Utenos rajono apylinkės teismo sprendimais. CK 3.53 straipsnyje nėra draudimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių prašyti pakeisti priteisto išlaikymo formą. Teismas neteisingai nurodė, kad nutartis sustabdyti bylą CK 3.53 straipsnio pagrindu yra neskundžiama, nes pagal CPK 165 straipsnio nuostatas neskundžiama tik teismo nutartis sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą.
Atskirasis skundas netenkintinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 10 punkto, CK 3.53 straipsnio 4 punkto pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 338, 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka CK 3.53 straipsnio reikalavimų. Skundo argumentas nepagrįstas dėl šių motyvų. Kartu su prašymu nutraukti santuoką CK 3.51 straipsnio pagrindu sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus, kurią teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, turi patvirtinti, jei tik ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus, bei turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinių išlaikymo, jų bendro turto padalijimo klausimus (CPK 539 straipsnio 2 dalis, 541 straipsnio 2 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad pagrindinė teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį ir sąlygų teisėtumą, nes tinkamai sudarytos sutarties teisėtos sąlygos perkeliamos į galutinį teismo sprendimą (CPK 541 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas šias jam įstatymo paskirtas pareigas įvykdė tinkamai ir skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtintina, nes neatitinka CK 3.53 straipsnio reikalavimų, kadangi pareiškėjai joje kelia materialinį teisinį reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo, nors toks išlaikymas jau yra priteistas įsiteisėjusiais Utenos rajono apylinkės teismo 2006-08-19 ir 2006-10-17 procesiniais sprendimais. Teismas pagrįstai nurodė, kad sutarties turinį minėtoje dalyje reikia pakeisti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog teismų sprendimai, kuriais išspręstas šalių dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, yra įsiteisėję, todėl yra privalomi visoms institucijoms, tarnautojams, pareigūnams ir asmenims bei turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis, b. l. 8, 9). Apeliantė teisingai nurodo, kad CK 3.53 straipsnyje nėra draudimo pareiškėjams sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių prašyti pakeisti priteisto išlaikymo formą, tačiau galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai pakeisti jau priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą numato specialus šiuo klausimu priimtas CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta tam tikrų asmenų teisė kreiptis į teismą su prašymu sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeiti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.53 straipsnio 1, 3 dalys, CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokią teismų praktiką CK 3.192, 3.201 straipsnių taikymo klausimais formuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006 (kategorija: 78.2.1; 129.8) yra konstatavusi: tais atvejais, kai teismas jau sprendė išlaikymo vaikams priteisimo klausimą, nepriklausomai, ar pagal SŠK normas, ar pagal 2000 m. CK normas, vėlesni reikalavimai dėl išlaikymo kvalifikuotini kaip reikalavimas dėl išlaikymo dydžio ar formos keitimo, nes procesiniai sprendimai, kuriais teismas sprendė išlaikymo priteisimo klausimą, neįgyja res judicata galios ir, esant CK 3.201 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali būti keičiami.
CPK 165str. numatyta, kad dėl teismo nutartis sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Todėl pagrįstas skundo argumentas, kad skundžiamoji nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu (CPK 163 straipsnio 10 punktas, 165 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis procesinės teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, nes dėl jo klausimas nėra išspręstas neteisingai, pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą priėmė (b. l. 23), tuo ištaisydamas nutartyje padarytą klaidą nutarties apskundimo klausimu, o apeliacinės instancijos teismas jį išnagrinėja iš esmės.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.