- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e2-19491-604/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01785-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui,
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. iki ieškinio teismui pateikimo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki galutinio teismo sprendimo ir įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su juo; 2) iki galutinio teismo sprendimo ir įsiteisėjimo nustatyti, kad vaiko motina K. B. bendrauja su sūnumi K. B. kiekvieną šeštadienį nuo 16 iki 17 val. pasirinktomis ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu; 3) priteisti iš K. B. nepilnamečiui sūnui K. B. laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 200 Eur nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos į pareiškėjo banko sąskaitą; 4) nustatyti pareiškėją vaiko lėšų valdytoju uzufrukto teisėmis.
Prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24664-981/2019 nutraukė jo ir K. B. santuoką, nustatė sūnaus K. B. gyvenamąją vietą su motina, taip pat nustatė jo bendravimo su sūnumi tvarką ir skyrė mokėti sūnui išlaikymą iki pilnametystės. 2024-11-08 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nustatė, kad sūnui K. B. tapo nesaugu gyventi su motina, todėl kreipėsi į teismą prašydama leisti paimti sūnų iš jų abiejų tėvų. Sužinojęs apie susidariusią situaciją atvyko į Lietuvą ketindamas pasiimti sūnų gyventi su savimi, sūnus jam buvo perduotas 2024-11-25. Nuo to laiko vaiko motina nei karto nebendravo su sūnumi, o sūnui gyventi su motina yra nesaugu. Šiuo metu geriausius vaiko interesus atitiktų jo sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, nes jis gyvena Lietuvoje, vykdo individualią veiklą, o sūnus lanko mokyklą netoli namų. Laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti, nes būtina užtikrinti vaiko gyvenamosios vietos stabilumą, auklėjimą ir saugias nuo smurto gyvenimo sąlygas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko motina gali imtis neteisėtų veiksmų ir vėl smurtauti prieš vaiką. Kadangi sūnus pradėjo gyventi su juo, 2024-12-13 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl sūnui mokamų išmokų perskyrimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jokių priemonių savo vaiko atžvilgiu negali vykdyti, nes nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su juo. Vaikas yra neįgalus, todėl būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir tam, kad galėtų užtikrinti visus neįgalaus vaiko interesus valstybinėse ir privačiose įstaigose. Kol nėra atlikta privaloma mediacija, negali kreiptis į teismą su ieškiniu.
Prašymas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnio 3 dalis).
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų taip pat siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo (jo vaiko) interesams (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Aptariamu atveju negalėjimą pateikti ieškinį kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas argumentuoja iš esmės tuo, kad šiai dienai nėra atlikta jo ir sūnaus motinos K. B. privalomoji mediacija, todėl kreiptis į teismą su ieškiniu ir kartu su ieškiniu teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis negali, o vykdomos mediacijos laikotarpiu būtina užtikrinti sūnui saugią aplinką ir užkirsti kelią galimam smurtui iš jo motinos pusės, taip pat užtikrinti vaiko poreikius ir tinkamą atstovavimą.
Kaip pareiškėjui buvo akcentuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-12 nutartyje civilinėje byloje e2-37885-566/2024, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) nelaikomas svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020). Juolab teismas pažymi, kad mediacijos laikotarpiu šalys gali taikiai išspręsti iškilusį ginčą. Be to, akcentuotina ir tai, kad kitai šaliai atsisakius mediacijos vykdymo arba nepareiškus sutikimo dėl mediacijos vykdymo, privalomoji mediacija trunka tik 14 dienų, todėl, teismo vertinimu, tai nėra ypač ilgas procesas, kurio įvykdymas gali reikšmingai pakenkti vaiko interesams. Teismas taip pat nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, jog privalomosios mediacijos laikotarpiu būtina nedelsiant užtikrinti vaikui saugią aplinką, nes atsakovė gali vėl smurtauti prieš sūnų. Šiuo atveju iš vaiko situacijos vertinimo sprendimo matyti, kad nepilnametis K. B. 2024-11-25 buvo perduotas pareiškėjui ir iki šiol faktiškai gyvena su pareiškėju, o vaiko motina, kaip nurodo pareiškėjas, nuo vaiko apgyvendinimo su pareiškėju momento nei vieno karto neieškojo kontaktų ir bendravimo su vaiku. Todėl tvirtinti, kad šalių mediacijos laikotarpiu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vaiko aplinka bus nesaugi, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentu, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu), pareiškėjas mediacijos laikotarpiu negalės įgyvendinti tinkamo vaiko atstovavimo valstybinėse ir privačiose įstaigose bei gauti sūnui skirtas pinigines išmokas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nurodė ir pateikė duomenis, jog gauna nuolatines pajamas iš vykdomos individualios veikos, juolab, kaip minėta anksčiau, tarp šalių šiuo metu vykstanti privalomoji mediacija nėra ilgalaikis procesas, todėl tvirtinti, kad pareiškėjo sūnaus poreikiai materialia prasme nukentės dėl to, kad pareiškėjas mediacijos laikotarpiu negalės gauti kartą per mėnesį mokamos išmokos vaikui, nėra pagrindo. Dėl tinkamo sūnaus atstovavimo teismas pažymi, kad CK 3.190 straipsnio 1 dalis vaiko gyvenamąją vietą sieja tik su nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teise, todėl pareiškėjas nepraranda teisės atstovauti sūnų vien dėl to, kad sūnaus gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su motina (CK 3.156 straipsnio 2 dalis).
Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pareiškėjo A. Z. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui netenkina.
Rezoliucinė dalis
Nutaria:
Netenkinti pareiškėjo A. Z. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.