Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui Valstybinei teismo medicinos tarnybai (toliau – VTMT) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-969/2020, 36 punktas).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, be kita ko, taikytina CK 6.246 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teisiškai reikšminga ne tik tai, ar valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai, bet ir tai, ar jos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016; 2021 05 31 e3K-3-117-969/2021).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovo VTMT veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad ekspertizę atliko netinkamos kvalifikacijos ekspertai bei ekspertizė užtrūko ilgą laiko tarpą.

Civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. CPK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti TEĮ. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. CPK 215 straipsnyje numatyta, kad už melagingos išvados davimą ekspertas atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliai – TEĮ) 4 straipsnio 1 dalis numato, jog teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. Jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo (TEĮ 4 straipsnio 3 dalis). TEĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, jog teismo eksperto kvalifikaciją suteikia teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija (toliau – kvalifikacinė komisija). TEĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus. TEĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikdamas teismo ekspertizę, ekspertas yra nepriklausomas. Savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais. TEĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismo ekspertizę atliko teismo ar teisėjo paskirtas asmuo, neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertizės akto įžanginėje dalyje pažymima, kad jis buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą ir teismui prisiekė kaip ekspertas. VTMT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-3 „Dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 11.7 papunktyje nustatyta, kad VTMT, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę nustatyti ekspertinių tyrimų atlikimo procedūras. VTMT Vadybos sistemos procedūros „Gyvų asmenų tyrimai“, patvirtintos VTMT direktoriaus 2014-02-21 įsakymu Nr. 26-V, (leidimas Nr. 01, galiojo iki 2017-03-17) 5.8.28 papunktyje nustatyta, kad sveikatos būklės įvertinimo tyrimus (ekspertizes), deontologinius tyrimus (ekspertizes) paprastai atlieka ekspertų komisija, išanalizavusi bylos medžiagą, medicinos dokumentus, jei reikalinga - ir apsižiūrėjus tiriamąjį asmenį bei į komisijos sudėtį įtraukiant atitinkamų sričių specialistus. Tyrimo apimtį nustato tyrimui vadovaujantis teismo medicinos specialistas (ekspertas) kartu su tyrimą (ekspertizę) atliekančiais kitų sričių specialistais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo paskirta deontologinė ekspertizė, ekspertams buvo užduoti klausimai susiję su ieškovei suteiktomis odontologinėmis gydymo paslaugomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ekspertizę atliko VTMT Ekspertas V. K., kuris ekspertizei atlikti pasitelkė specialių žinių turinčią Specialistę, gydytoją odontologę K. L. Byloje pateikti eksperto V. K. išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai, iš kurių matyti, jog ekspertizės atlikimo metu jis turėjo galiojančią medicinos praktikos licenciją bei teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą, patvirtinantį teisę atlikti deontologines ekspertizes. Iš byloje pateiktų Specialistės K. L. išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų matyti, jog jai suteikta gydytojo stomatologo kvalifikacija, bendrosios praktikos gydytojo odontologo kvalifikacija bei suteikta teisė vertis bendrosios praktikos gydytojo stomatologo praktika. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad komisijos nariai, ekspertizės atlikimo metu turėjo reikalingą kvalifikaciją atlikti tokio pobūdžio Ekspertizę ir atsakyti į teismo nutartyje užduotus klausimus. Pažymėtina, jog ieškovė byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog ekspertizę atlikę komisijos nariai buvo netinkamos kvalifikacijos ar jiems nebūtų suteikta teisė verstis šia veikla (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovė ekspertizės paskyrimo ir atlikimo metu komisijos nariams nušalinimų nereiškė, pakartotinės ekspertizės byloje skirti neprašė. Vien atsakovės deklaratyvūs teiginiai dėl komisijos narių kvalifikacijos trūkumo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ekspertizę atliko netinkamos kvalifikacijos ekspertai. Pažymėtina ir tai, kad komisijos nariai išvadą pateikė įvertinę visus pateiktus duomenis (bylos medžiagą, medicininius dokumentus, ieškovės pateiktas rentgenogramas ir jos apžiūrą). Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ekspertizė atlikta nepažeidžiant teisės aktuose numatytų reikalavimų, kvalifikuotų komisijos narių, turinčių teisę atlikti tokio pobūdžio ekspertizes, todėl ieškovės argumentai dėl nekokybiškai atliktos ekspertizės, atmestini, kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-73 Teismo ekspertizių darymo VTMT nuostatų 38 punkte numatyta, jog Teismo ekspertizės atliekamos eilės tvarka, atsižvelgiant į anksčiausiai gauto užsakymo atlikti teismo ekspertizę datą ir laiką. Teismo ekspertizės atliekamos VTMT nustatytais terminais ir tvarka. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1-14 „Dėl Rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 39 punkte nustatyta, jog tyrimai (ekspertizės) skubos tvarka gali būti atliekami ikiteisminiuose tyrimuose dėl labai sunkių nusikaltimų; kai yra suimtų asmenų; dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XVII skyriuje (nusikaltimai žmogaus gyvybei), XVIII skyriuje (nusikaltimai žmogaus sveikatai) ir XXI skyriuje (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), padarytų nepilnamečių asmenų atžvilgiu; kuriuos planuojama baigti pagreitinto proceso tvarka, o patys tyrimai (ekspertizės) yra nesudėtingi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog civilinė byla Nr. 2-922-567/2016 iš Vilniaus apygardos teismo VTMT gauta 2016 m. sausio 15 d. tyrimo pradžia 2016 m. gegužės 5 d., tyrimo pabaiga 2016 m. birželio 9 d. Iš byloje pateikto VTMT žurnalo ištraukos matyti, jog ekspertas 2016 m. kovo 21 d. pareikalavo papildomų dokumentų iš gydymo įstaigų, kurie gauti: 2016 m. kovo 23 d. 2016 m. kovo 29 d. 2016 m. balandžio 8 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. Ekspertas 2016 m. gegužės 27 d. išsiuntė pranešimą ieškovei dėl atvykimo į komisijos posėdį. Eksperto gautų ir atliktų 2015/2016 metais ekspertizių sąrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. Ekspertui buvo pavesta atlikti 10 ekspertizių baudžiamosiose bylose, 2 ekspertizes paskirtas ikiteisminio tyrimo metu ir 4 ekspertizes civilinėse bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Rekomendacijas ekspertizės baudžiamosiose bylose ir atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose yra atliekamos skubos tvarka. Vertinant ekspertizės atlikimo laiką, eksperto užimtumą ir tyrimo medžiagos apimtį, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog ekspertizės atlikimas ieškovės atžvilgiu tęsėsi per ilgai. Byloje nustatytų aplinkybių visuma taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Ekspertas ir Specialistė, atsižvelgiant į jiems keliamus reikalavimus, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Be to, teismas nenustatė, jog ekspertizės atlikimo termino trukmė būtų sukėlusi ieškovei nepatogumus ar žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, o nenustačius bent vienos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, valstybės civilinė atsakomybė CK 6.271 str. pagrindu nekyla, todėl ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Taigi, nesant įrodytiems neteisėtiems veiksmams, teismas nepasisako dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (8.1MR) TP-21-T-2092-9238 yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, byloje patirtos 8,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.