Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. L. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Lux Pro“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės prašymą vykdymo procese pakeisti mirusią skolininkę jos teisių ir pareigų perėmėja Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kuri atstovauja Lietuvos Respubliką.

Procesinio teisių perėmimo instituto esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v antstolis T. U., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-91/2013).

CPK 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, (1) fizinio asmens mirties, (2) juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat (3) reikalavimo perleidimo ar (4) skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui. Byloje nustatyta, kad antstolė N. L. vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-09-30 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-3309-341/2008 dėl skolos išieškojimo iš J. V. išieškotojo UAB „Lux Pro“ naudai. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkė J. V. mirė 2012-01-13, jos palikimą 2014-06-09 priėmė Lietuvos Respublikos valstybė (b. l. 2).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymo nustatytų juridinių faktų ir kitokių aplinkybių pagrindu, kurios pagal įstatymo prasmę sukuria teises ir pareigas. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 4.47 str. 2 p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Taigi, paveldėjimo teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Teismas pažymi, jog palikimo priėmimas yra asmens teisė, bet ne pareiga.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pozicija nagrinėjamoje byloje grindžiama argumentu, kad tik tuomet, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos bus išduotas palikimo paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ji patikėjimo teise perims palikėjos turtą, valstybė taps J. V. turto savininke ir galės atsakyti už jos skolas neviršydama jai parėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, iš šios teisės normos matyti, kad net jeigu paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui dar nėra išduotas, tačiau jis jau yra kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo, šis asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Iš byloje esančių įrodymų, matyti, kad suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atstovaujanti valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, 2014-05-30 kreipėsi į Vilniaus rajono 6 notarų biurą inicijuodama palikėjo turto paveldėjimo procedūrą. Byloje esantis Testamentų registro išrašas taip pat patvirtina, jog palikėjos J. V. palikimą 2014-06-09 priėmė Lietuvos Respublika. Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos yra laikomas priėmusiu palikėjos palikimą, todėl jam perėjo J. V. turtinės teisės bei pareigos. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises į paveldėtą turtą įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Analizuojant CK 5.66 straipsnio normą matyti, kad įpėdiniai gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet gali ir neprašyti, tai yra jų teisė, o ne pareiga. Tai priklauso nuo įpėdinių valios ir nuožiūros, kaip jie tvarkys paveldėtą turtą. Valstybei, paveldėjus turtą ir norint įforminti teises į šį turtą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5.66 straipsnio 2 dalis). Tačiau jo neturėjimas nereiškia, kad valstybė nėra perėmusi palikėjos turto. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo manydamas, kad tik gavęs palikimo paveldėjimo teisės liudijimą, valstybė taps J. V. turto savininke ir galės atsakyti už jo skolas, netinkamai aiškina teisės normas, nustatančias, nuo kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad Testamentų registre iki šiol nėra įregistruotas kitų galimų įpėdinių palikimo priėmimo faktas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo palikėjos galimus trečios eilės įpėdinius įtraukti suinteresuotais asmenimis šioje civilinėje byloje.

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pateiktas prašymas nagrinėjamas pagal CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neprivalėjo informuoti suinteresuotus asmenis apie tokio pareiškimo nagrinėjimą. CPK 596 straipsnyje nurodyta, kad nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi suinteresuotas asmuo išdėstyti savo poziciją gali pasinaudodamas apeliacijos teise.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.