Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-24 · Civilinė byla Nr. 2-1213-826/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-24
Bylos Nr.
2-1213-826/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00234-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
E. M.
Atsakovas
AB SEB bankas
Kategorijos
  • 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1213-826/2015(Proceso Nr. 2-57-3-00234-2015-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.2; 106.8.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo E. M. ieškinio atsakovui AB SEB bankas dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 2008 m. spalio 14 d. kredito sutarties Nr.0450818012681-687 nutraukimą neteisėtu, atnaujinti paminėtą kredito sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, tačiau 2015-04-23 nutartimi ieškinį buvo atsiakyta priimti nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodė, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti ieškinį.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinumą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis). Analizuojant šias CPK normas dėl turtinio ieškinio kriterijų, darytina išvada, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-381/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009).

Šiuo atveju ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu tenkinimo atveju, teismo sprendimu Kreditavimo sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu ir būtų nustatyta ieškovo negrąžintos kredito sumos AB SEB bankui nauja mokėjimo tvarka ir terminai: negrąžinta kredito suma ir kredito palūkanos būtų mokamos dalimis kasmėnesiniais mokėjimais, t.y. šalių turtinė padėtis nepasikeistų, nes skola liktų tokio paties dydžio.

Teismo sprendimas šio ginčo atveju nesukurs turtinių pasekmių, kurios apibrėžtos ieškinio reikalavimais (t.y. kredito suma) ir negali būti įvardintas kaip turtinis reikalavimas, todėl 2015-04-23 nutartyje civilinėje byloje 2-6637-639/2015 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvados, jog ginčas yra turtinis ir turi būti nagrinėjamas pagal rūšinio teismingumo taisykles, ginčo sprendimą perduodant Klaipėdos apygardos teismui (CPK 27 str.), pripažintinos nepagrįstomis, ieškovas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso kodekso teise ir dėl 2015-04-23 nutarties pateikti atskirąjį skundą.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas naują žyminio mokesčio dydžio taisyklę, nustatė, kad sutarčių modifikavimas nebelaikomas turtiniu ginču (CPK 80 str. 1 d. 3 p.; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-595/2012).

Tokios pat pozicijos dėl bylos teismingumo laikosi Klaipėdos apygardos teismas kitose civilinėse bylose (Pvz.:2-990-538/2013, 2-1618-125/2012).

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ieškovo pareikštas ieškinys teismingas apylinkės teismui, todėl negali būti priimtas ir grąžintinas procesinį dokumentą padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Nurodytina, kad ieškovės su tokiu ieškiniu gali kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (CPK 29 str., 137 str. 3 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 27 - 29, 137, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo E. M. ieškinį atsakovui AB SEB bankas ir jį kartu su priedais grąžinti ieškovui.

Nurodyti, kad ieškovas su tokiu ieškiniu gali kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismu per Klaipėdos apygardos teismą.

Paduodant atskirąjį skundą dėl šios nutarties turi būti pateikti ir teismo grąžinti dokumentai.

Teisėjas Marius Dobrovolskis