Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui Vladui Butkui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. A., jo atstovui advokato padėjėjui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 21.03 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į stovinčius automobilius Audi A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinęs abu minėtus automobilius apie įvykį nepranešė policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, po įvykio vartojo alkoholį, jam nustatytas 1.23 promilės (±1,7 proc.) girtumas, tokiais savo veiksmais E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222, 221 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas Vladas Butkus patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė E. A. nubausti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. A. teisme neprisipažino padaręs pažeidimus ir paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. su dukra buvo pažaisti krepšinio prie mokyklos. Kadangi karšto vandens nebuvo, paskambino žmonai, kad ruoštųsi važiuoti į jo darbovietę maudytis. Su dukra sėdo į mašiną, įsėdo N., laukė žmona. Pažymėjo, kad jo žmona į automobilį įsėdo prie konteinerių, o kaimynas N. kieme. Jokio smūgio nejuto, tai yra nejuto, kad kliudytų kitus automobilius, todėl išvažiavo iš kiemo. Mašinoje grojo muzika, kiemas buvo duobėtas. Darbe išgėrė alaus, todėl atgal parvairavo žmona. Grįžus sutiko policiją, tikslo bėgti neturėjo. Jam liepė pūsti į alkotesterį, nors grįžtant jis sėdėjo šone. Nurodė, kad grižęs į kiemą, vartojo alų, rankoje laikė alų ir jį gėrė. Policija iš karto liepė pūsti į alkotesterį. Jis policijos pareigūnams sakė, kad važiuojant vartojo alkoholį. Su kaimynu, kuris pranešė apie įvykį, užaugo nuo ketverių metų, su juo jokių problemų neturėjo. Nežino, kodėl jis taip padarė, gal iš pavydo. Jis nepripažįsta savo kaltės, tiesiog atsiprašė žmonių, kad jie tiek užgaišo, o jeigu ir padarė eismo įvykį, tikrai to nepastebėjo. 2016 m. liepos mėnesį prie „Alaušos“ buvo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis, be to, jo mašina nenauja.

Nukentėjusioji A. B. teisme parodė, kad jai iš balkono kaimynas pranešė, kad pažiūrėtų, ar nieko nepadaryta jos mašinai, nes kaimynas matė, kaip E. A. atsitrenkė į jos automobilį, kuris net sujudėjo. Kaimynas sakė matęs, kad E. A. daug kartų sukiojosi kieme, kad kliudė jos mašiną, bei automobilį Audi. Iš karto apžiūrėjo automobilį, turi nuotraukas. Kliudytas dešinysis galinis sparnas ir bamperis dešinėje pusėje. Eismo įvykio metu ji su draugu vedžiojo šunį, automobilį jie matė iš tolo, kiemas šiek tiek apšviestas. Matėsi, kad išvažinėja automobilis, po to matė E. A. žmoną, su kuria prasilenkė einant šaligatviu. Jos draugui buvo kilęs įtarimas dėl automobilio manevravimo. Kaimynas jai sakė, kad E. A. žmona negalėjo išvairuoti automobilio, tada sėdo už vairo A. Jos automobilį perstatė jos draugas R. Š. po to, kai išvažiavo A. Kai atvažiavo policija, ji su draugu buvo kieme. Ji asmeniškai nematė, kad kas vartotų alkoholį. Policija užregistravo įvykį. Aikštelėje duobių nėra. Rugsėjo 23 d. pasirašė E. A. atneštą tekstą, kad pretenzijų neturi. A. kaltę pripažino, atėjo, atsiprašė.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. B. 2016 m. rugsėjo 11 d. paaiškinime (1 tomas, b.l. 18).

Nukentėjusysis E. P. teisme paliudijo, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. buvo apgadintas jo automobilis. Eismo įvykio nematė ir negirdėjo. Buvo namuose, kai jam paskambino R. Š. ir pasakė, kad buvo kliudytas jo automobilis. Apačioje buvo kaimynas, kuris viską matė. Buvo nubrozdinimas ant automobilio. Prieš daugiabutį yra aikštelė, o už jos parduotuvė „Triratukas“. Jo automobilis Audi A4 stovėjo priekiu. Iš dešinės stovėjo A. automobilis. Iš kairės jau buvo B. automobilis pastatytas. O koks stovėjo prieš tai, nepamena. Šią vasarą priekinis bamperis ir sparnai buvo nudažyti. Šitas įbrėžimas buvo šviežias. Buvo priekinio bamperio kamputis nubrauktas. Kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Jis pasirašė, kad pretenzijų A. neturi. Taip surašė bendrai sutarę. E. A. jo atsiprašė. Tekstą atnešė E. A.. Kaltę A. pripažino.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir E. P. 2016 m. rugsėjo 11 d. paaiškinime (1 tomas, b.l. 17).

Liudytojas V. S. teisme paliudijo, kad 2016 m. rugsėjo 11 d., nuėjęs į virtuvę išgirdo, kad kažkas garsiai šneka. E. A. buvo su žmona. Apeidamas jis susvyravo, lyg būtų girtas. Rankoje laikė lyg tai skardinę. E. A. važiuodamas į priekį, truputį užkabino Audinę, atgal važiuodamas užkliudė Peugeot. Tada jis paskambino 112, pranešė apie galimai girtą vairuotoją, kadangi automobilio gale sėdėjo vaikas. Kairės pusės priekiniu bamperiu E. A. atsitrenkė į automobilį Audi, tada važiuodamas atbuline eiga, galiniu bamperiu kaire puse atsitrenkė į automobilį Peugeot, kuris neblogai sujudėjo. Iš kiemo E. A. išvažiavo atbulomis. Keleivio pusėje niekas nesėdėjo. Žmona stovėjo ant šaligatvio. Jis gyvena antrame aukšte, prie pat išvažiavimo yra apšvietimas, pusė kiemo gerai matosi, be to, dar nebuvo taip tamsu. Kiemo danga yra betonas, kuris yra senas. Aikštelėje yra šiek tiek duobių, šiaip lygu. Matė, kaip A. B. vaikinas perstatė automobilį. Tada ir pasakė, kad pažiūrėtų, jog į jų mašiną atsitrenkta.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir V. S. 2016 m. rugsėjo 11 d. paaiškinime (1 tomas, b.l. 16).

Liudytojas R. N. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad buvo gauti keli pranešimai dėl galimai neblaivaus vairuotojo, kuris išvažiavo iš Jaunimo gatvės 7 namo kiemo. Trečiu iškvietimu reagavo jau į eismo įvykį tame kieme. Nuvykus į vietą, priėjo prie jų apgadintų transporto priemonių savininkai ir pranešėjas. Nurodė, kad VW vairuotojas apgadino du automobilius ir iš eismo įvykio pasišalino. Dar pasakė, kad galimai vairuotojas galėjo būti neblaivus, nes svirdinėjo, turėjo rankose alaus butelį. Sakė, kad išvažinėjo galu, atsitrenkė į automobilį, važiavo į priekį, atsitrenkė į kitą automobilį, paskui, kad sėdo žmona ir išvažiavo. Jiems bekalbant su nukentėjusiais, atvažiavo į kiemą tas automobilis, už vairo sėdėjo moteris. Asmuo, kuris galimai padarė eismo įvykį, sėdėjo šalia vairuotojos. Kol aiškinosi aplinkybes, praėjo gal 20 minučių, kai atvažiavo VW atgal į kiemą. Pradžioje priėjo prie automobilio, vyras kategoriškai neigė, kad išvažinėjo iš kiemo, kad apgadino automobilius, o sutuoktinė kategoriškai atsisakė kažką aiškinti. Pakvietė į automobilį, nustatė blaivumą. Jie važiavo trys suaugę ir vienas vaikas. Tas kitas išlipęs žmogus šnekėjo, bandė nutrinti dažus nuo automobilio. Automobilis buvo apdulkėjęs ir matėsi šviežio braukimo žymė. Kai atvažiavo, tai Peugeot jau buvo perstatytas. Rėmėsi liudytojo parodymais, kuris pastebėjo patį įvykį per langą, sakė, kad Peugeot net sujudėjo. Didelio greičio nebuvo, bet pajusti smūgį galėjo. E. A. elgėsi įžūliai.

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir R. N. tarnybiniame pranešime (1 tomas, b.l. 4).

Liudytojas M. A. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad pirmas pranešimas buvo apie tai, kad būtent VW Touran vairuotojas galimai neblaivus išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), namo kiemo. Neužilgo gautas pranešimas, kad minėtas automobilis apgadino dvi transporto priemones kieme. Nuvykus į įvykio vietą, laukė du ar trys žmonės. Vienas jų buvo įvykį matęs asmuo. Sakė, kad automobilis manevruodamas apgadino du automobilius ir išvažiavo iš kiemo. Įvykio vietoje dar apklausė vieną iš nukentėjusių, vedžiojusių lauke šunį. Matė tą manevravimą, jai kilo įtarimas, kad galimai neblaivus asmuo išvažiavo. Jiems kalbantis, gal pusvalandžio bėgyje atvažiavo tas automobilis. Už vairo sėdėjo moteris. Bandė bendrauti su vairuotoju, jis elgėsi įžūliai, nustatė girtumą ir pristatė į komisariatą. E. A. paaiškino, kad vartojo alkoholį po įvykio. Automobilio VW apgadinimai atitiko kitų automobilių Audi ir Peugeot apgadinimus. Praktiškai iš karto A. buvo patikrintas dėl alkoholio. Pakartotinai pūsti jie neprašė, A. taip pat neprašė. Nekilo įtarimų, kad duomenys būtų iškreipti. Klausė žmogaus, ar nevartojo alkoholio.

Liudytoja S. A. teisme paliudijo, kad 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 21 val., vyras buvo išėjęs pažaisti krepšinio. Namuose nebuvo karšto vandens, pasiūlė važiuoti į darbovietę išsimaudyti. Nusileido į aikštelę, vyras dar manevravo aikštelėje, kai ji nusileido. Nematė, kad kliudytų nors kokį automobilį. Vyras išvažiavo ir ji įsėdo prie išvažiavimo iš kiemo. Automobilio gale sėdėjo N. S. ir jų dukra. Negali pasakyti, ar galėtų kaimynai matyti ją įsėdančią. Iš matymo žino liudytoją Stankevičių. Jis gyvena jų name. Aikštelė yra priešais namo langus, ji įsėdo toliau išsukus, aikštelės pabaigoje. Tą vakarą vyras jau po maudynių išgėrė skardinę alaus. Gėrė alų tik nuvykęs po maudynių. Iš namų išvažiavo blaivus. Negali pasakyti, kada atsirado apgadinimai ant automobilio. Galbūt jau jie buvo. Po buvusio eismo įvykio tą automobilį remontavo, automobilis buvo be žymių. Užtruko gal apie 45 min., kol nusimaudė darbovietėje. Už vairo sėdėjo ji. Kieme jau buvo policija. Pirmiausia sustojo ji, priėjo pareigūnas, pasakė, kad ieško vyro. Vyrą jie išsivedė, sakė, kad padarytas eismo įvykis, kad yra daug liudytojų. Pareigūnai nufotografavo automobilį. Kiek išgėrė vyras alkoholio, ji nežino. Grįžus iš darbovietės vyrai dar vartojo alkoholį, užbaiginėjo, kas liko. Kelionė iki namų užtruko apie 10 min.

Liudytojas R. Š. teisme paliudijo, kad grįžo tą dieną iš Rokiškio. Aurelija įvažiavo į aikštelę, nebuvo vietos, todėl pastatė automobilį netoli įvažiavimo, kokie du metrai iki įvažiavimo. Palaukė draugės, vedžiojo šunį pievoje. Atstumas gal 20-25 metrai. Pamatė, kad transporto priemonė kieme ilgokai išvažinėjo, bet labai dėmesio nekreipė. Nuo jo automobilio buvo per gerus 10-15 metrų. Kai automobilis išvažiavo, pastatė savo automobilį į jo vietą. Šalia stovėjo Audi A4. Po to dar pamatė, kad yra vieta Aurelijos automobiliui, pasiūlė Aurelijai pastatyti. Pamatė, kad kaimynas kažką aiškina, suprato, kad išgėręs kitas kaimynas įvažiavo į Aurelijos automobilį. Tada pagalvojo, kad nereikėjo automobilio patraukti. Buvo apgadintas galinis sparnas ir bamperis. Kaltininko nebebuvo, todėl neaišku buvo į kurį pirma atsitrenkė, į kurį antrą. Atvykus policijai, sulaukė kaltininko, kuris atvažiavo gal po pusvalandžio, automobilį vairavo moteris, sėdėjo draugas iš to paties namo, A. ir vaikas.

Liudytojas N. S. teisme paliudijo, kad E. A. yra jo kaimynas, draugas. Tą dieną jie susitiko ir nutarė eiti pažaisti krepšinio. Susitiko apie 18-18.30 val. Pažaidė, nutarė nusiprausti. E. A. pasiūlė į savo darbą, nes name buvo atjungtas karštas vanduo profilaktikai. Jau sėdėjo A. automobilyje ir įlipo jis. Mašina stovėjo aikštelėje galu. Atsisėdo į priekį, šalia vairuotojo. Ar ką turėjo Astikas rankose, nieko nematė. Buvo pilna aikštelė automobilių. A. važiavo atbuline eiga. Įsuko į pagrindinę gatvę, kur stovėjo konteineriai. Kad ką kliudytų automobilis, nieko nejuto. Automobilyje grojo muzika. Nepajuto nieko ir negirdėjo jokio garso. Žmona įsėdo su vaiku, kai išvažiavo iš aikštelės. E. A. buvo grįžęs iš užsienio, turėjo atsivežęs alaus. Išgėrė po vieną buteliuką ir grižinėjo atgal. Už vairo atsisėdo jo žmona, šalia kaimynas, o jis gale prie vaiko. Grįžus rado šokiruojančią situaciją. Kieme buvo chaosas. Jo policija nieko neklausė.

Liudytojas J. Š. teisme paliudijo, kad paskambino bendradarbis E. A., jog atvažiuos nusiprausti, sakė, kad vanduo karštas atjungtas. Jie atvažiavo su nuosavu automobiliu VW, iš pradžių vairavo E. A., paskui išvažiuojant vairavo žmona. A. normaliai jautėsi, buvo blaivus. Paskui išgėrė alaus, turėjo skardinę ar dvi alaus, tada vairavo žmona. Teritorijoje užtruko apie 20-30 min. Kad dalyvautų kokiame eismo įvykyje, nieko negirdėjo.

Eismo įvykio vietos schemoje 2016 m. rugsėjo 11 d., 21 val. 03 min., užfiksuotas automobilių Audi A4 Avant ir Peugeot 206 išsidėstymas bei eismo įvykyje dalyvavusių automobilių išoriniai sugadinimo požymiai. Automobilio VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinti priekinis ir užpakalinis bamberiai, Audi A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, automobilio Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis dešinės pusės sparnas užpakalinis bamperis (b.l. 5), ką patvirtina ir fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai (1 tomas, b.l. 7-13).

Iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad E. A. 2016 m. rugsėjo 11 d., 21 val. 44 min., nustatytas 1.23 promilių (±1,7 proc.) girtumas (1 tomas, b.l. 14).

Iš bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. informacinėje sistemoje yra užregistruoti trys skamučiai dėl galbūt neblaivaus vairuotojo ir techninio eismo įvykio adresu Jaunimo g., Ukmergėje. Skabinta iš telefonų, kurių abonento numeriai yra +370 63683890 ir + 370 60934969 (1 tomas, b.l. 145).

Teisme išklausius Bendrajame pagalbos centre gautų pranešimų garso įrašus, girdima, kaip V. S. praneša apie Jaunimo gatvėje automobilį VW, kurio valstybiniame numeryje yra skaičiai 177, vairuojantį kaimyną, kuris įtaria, kad yra neblaivus. Taip pat du kartus į Bendrąjį pagalbos centrą skambino A. B., kuri pranešė apie apgadintą jos automobilį.

Iš draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo sudarytos žalos sąmatos matyti, kad automobilio Audi A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 132,23 Eur (2 tomas, b.l. 4).

Iš draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo sudarytos žalos sąmatos matyti, kad automobilio Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 322,91 Eur (2 tomas, b.l. 6).

Iš draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo teismui pateiktų duomenų matyti, kad E. A. automobiliu VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pakliuvęs į eismo įvykį 2016 m. liepos 21 d., kurio metu buvo apgadintas minėto automobilio priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis bamperis ir priekinio bamperio kairės pusės apdailos juosta bei pateiktos automobilio nuotraukos, darytos 2016 m. liepos 27 d., kuriose užfiksuoti automobilio apgadinimai.

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. A. ir jo atstovas teisme nesutinka su surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, motyvuodami tuo, kad E. A. nesuprato padaręs eismo įvykį ir apgadinęs du automobilius, todėl atitinkamai neturėjo pareigos likti eismo įvykio vietoje ir nevartoti alkoholinių gėrimų.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. A., 2016 m. rugsėjo 11 d. vakarą, vairuodamas automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš Ukmergėje esančio Jaunimo g. 7 namo kiemo. Šių aplinkybių neginčija ir pats E. A.. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia apgadinęs du kieme stovėjusius automobilius ar, kaip pats nurodo, to nepajuto ir nesuprato.

Ši administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens pozicija yra paneigta byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, eismo įvykį tiesiogiai matęs liudytojas V. S. teisme patvirtino, jog matė, kaip E. A. vairuojamas automobilis kairės pusės priekiniu bamperiu atsitrenkė į automobilį Audi, kurį prilietė nežymiai, o tada važiuodamas atbuline eiga, galiniu bamperiu kaire puse atsitrenkė į automobilį Peugeot, kuris nuo smūgio stipriai sujudėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kurie yra nuoseklūs bei patvirtinami kitais bylos faktiniais duomenimis, tuo tarpu rimtų priežasčių, dėl kurių būtų galima suabejoti šio liudytojo patikimumu, E. A. nenurodė. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojas nenurodė jokių aplinkybių ar duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jų santykiai būtų konfliktiški. Esant nurodytom aplinkybėms, teismas neturi pagrindo nesiremti liudytojo V. S. parodymais, kurie sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, kad jų automobiliai buvo apgadinti būtent tą vakarą bei kitais įrodymais, patvirtinančiais eismo įvykio mechanizmą.

Tuo tarpu E. A. yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir jo parodymai laikytini pasirinkta gynybos strategija, siekiu išvengti atsakomybės. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nebuvo nuosekli. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, jį surašant E. A. pasiaiškinti atsisakė (1 tomas, b.l. 1). Ir nors teisme nuo pat pradžių neigė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, tačiau pats teismui pateikė nukentėjusiųjų E. P. ir A. B. pasirašytus paaiškinimus – tarpininkavimo raštus (1 tomas, b.l. 55-57), kuriuose nurodytos ir aprašytos E. A. sukelto eismo eismo įvykio aplinkybės bei nurodyta, kad dėl įvykio jis apgailestauja. E. P. ir A. B. teisme patvirtino, kad šiuos raštus parengė ir jiems atnešė pasirašyti pats E. A..

Kaip matyti iš liudytojo V. S. paaiškinimų, jis įtaręs, kad automobilį vairuoja neblaivus vairuotojas, pranešė apie tai, paskambindamas bendruoju pagalbos telefonu, ką patvirtina Bendrojo pagalbos centro raštas bei teisme išklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Liudytojo V. S. nurodytą eismo įvykio mechanizmą ir smūgių pobūdį patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kad automobiliui Audi A4 Avant buvo padaryti nežymūs apgadinimai, patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos bei draudimo bendrovės paskaičiuota žalos sąmata. Liudytojo V. S. nurodytos aplinkybės, kad automobilis VW Touran važiuodamas atbuline eiga galiniu kairės pusės bamperiu atsitrenkė į automobilį Peugeot 206, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Būtent iš eismo įvykio vietos schemos bei prie jos esančių fotonuotraukų, taip pat draudimo bendrovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobiliui Peugeot 206 buvo apgadintas galinis bamperis ir įlenktas užpakalinis dešinės pusės sparnas bei nubraukti dažai. Tuo tarpu iš policijos pateiktų skaitmeninių fotonuotraukų (2 tomas, b.l. 2) matyti, kad buvo apgadintas automobilio VW Touran galinis kairės pusės bamperis. Policijos pareigūno R. N. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad apžiūrėjęs automobilį VW Touran, pastebėjo ant galinio bamperio kairės pusės pilkos spalvos dažų likučius, ką patvirtino ir apklaustas teisme. Ir nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme aiškino, kad jis automobiliu VW Touran buvo pakliuvęs į eismo įvykį 2016 m. liepos 21 d., tačiau kaip matyti iš draudimo bendrovės pateiktų dokumentų bei fotonuotraukų (2 tomas, b.l. 20-46), 2016 m. liepos 21 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta priekinė automobilio dalis, tuo tarpu fotonuotraukose užfiksuotoje galinėje automobilio dalyje jokių apgadinimų nėra matyti. Be to, policijos pareigūnai, apžiūrėję automobilius įvykio vietoje, teisme taip pat patvirtino, kad padaryti automobilio VW Touran sužalojimai atrodė švieži, todėl E. A. argumentas, kad jo automobilis jau buvo apgadintas dėl ankstesnio eismo įvykio, yra atmestinas.

Byloje surinkti įrodymai bei aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad E. A., vairuodamas automobilį VW Touran administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, atsitrenkė į du kieme stovėjusius automobilius ir juos apgadino. Teismas vertina tai, kad vienas po kito buvo apgadinti du automobiliai. Net jei automobiliui Audi A4 Avant padaryti apgadinimai ir galėtų būti vertinami kaip nežymūs, tačiau automobiliui Peugeot 206 padarytas sugadinimo pobūdis ir mastas – aiškiai matomas. Smūgių iš išorės skaičius bei jų sukelti padariniai rodo, kad E. A. vairuojamo automobilio fizinis susidūrimas su kieme stovėjusiu Peugeot 206 buvo tokio intensyvumo, kuris neabejotinai sukelia aiškiai girdimą garsą ir turi būti jaučiamas transporto priemonėse sėdintiems asmenims.

Teismas kritiškai vertina liudytojų N. S. bei S. A. parodymus. Liudytojas N. S. yra E. A. draugas, o S. A. yra E. A. žmona, todėl jų parodymai vertintini kaip siekis padėti E. A. išvengti atsakomybės. Be to, jų parodymai tarpusavyje nesutampa ir iš esmės prieštarauja kitiems bylos duomenims, kuriais teismas neturi pagrindo nesiremti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad N. S. teisme nurodė, kad išvažiuojant iš kiemo jis atsisėdo į priekį šalia vairuotojo, o E. A. žmona įsėdo su vaiku vėliau. Kai tuo tarpu S. A. teisme paliudijo, kad draugas N. S. sėdėjo gale su jos dukra. Kad dukra sėdėjo automobilyje, o ne atėjo su žmona, tvirtino ir pats E. A..

E. A. ginčydamas savo kaltę, nurodo, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi net nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, be to neturėjo tikslo ir motyvo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Dėl to aplinkybė, kad jis neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę. Ši aplinkybė savaime nepaneigia išvados dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. A. suvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės ir įvykio vietoje nesant nukentėjusiųjų asmenų pasišalino iš įvykio vietos bei nepranešė policijai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, taip pat po eismo įvykio iki jo aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia vartojęs alkoholį po to, kai išvažiavo iš kiemo, kuriame sukėlė eismo įvykį, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Teismas neturi pagrindo pagdrindo abejoti policijos pareigūnų alkotesteriu E. A. nustyto girtumo duomenimis. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų alkotesterio duomenų, alkotesteris yra sertifikuotas, policijos pareigūnas teisme patvirtino klausęs E. A. apie alkoholio vartojimo aplinkybes, tačiau jam nekilo įtarimo, kad alkotesterio duomenys būtų iškreipti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju reikšmės neturi nustatyto neblaivumo laipsnis, užtenka paties alkoholio vartojimo fakto, ko neneigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole E. A. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole E. A. veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė yra įrodyta, apie galimybę papildomai kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį E. A. teisme buvo įspėtas, todėl jo veika papildomai kvalifikuotina ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kadangi vairuojamu automobiliu jis apgadino dvi svetimas transporto priemones pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9 punktą, pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui <…>, atitinkamai nurodant šį Kelių eismo taisyklių punktą (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 423 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalį, tai yra alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo bei 127 straipsnio 2 dalį, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje, kadangi ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas. Be to, ANK 423 straipsnio 3 dalis kartu apima ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad E. A. padarytas pažeidimas iš ATPK 127 straispnio 2 dalies ir 126 straipsnbio 4 dalies perkvalifikuotinas į ANK 423 straipsnio 3 dalį ir teisena vykdoma pagal ANK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

E. A. padarytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, įvertinus nukentėjusiųjų automobiliams padarytos žalos dydį (455,14 Eur), atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta administracinės nuobaudos – administracinio arešto – taikymo galimybė, kuri buvo numatyta ATPK 130 straispnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, E. A. padarytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis pažeidimas perkvalifikuotinas į ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes tai švelnina jo atsakomybę.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. E. A. į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei jo atstovas teisme prašo neskirti nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, motyvuojant tuo, kad E. A., netekęs teisės vairuoti, netektų ir darbo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013). Teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. E. A. žinojo, kokios pasekmės jam gresia už pasišalinimą iš įvykio vietos, bet tikėjosi jų išvengti, be to, vartojo ir alkoholį, todėl elgėsi visiškai neatsakingai. Suprasdamas, kad neturint teisės vairuoti transporto jis gali prarasti darbą, turėjo stengtis jos neprarasti, tačiau to nedarė, taip sąmoningai apsunkindamas savo padėtį. Teismo nuomone, nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas E. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą ar poveikio priemonę. Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo ir prevencinius administracinės atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgiant į pateiktą E. A. charakterizuojančią medžiagą (1 tomas, b.l. 71-78), į jo šeiminę bei turtinę padėtį (1 tomas, b.l. 80-84), į tai, kad E. A. pavyzdingai tarnauja Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgose (1 tomas, b.l. 85-89), teismas skiria E. A. minimalias nuobaudas bei poveikio priemonę, ANK 38 straipsnio pagrindu paskiriant galutinę nuobaudą baudą kartu su administracinio poveikio priemone. Teismas laiko, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34, 38 straipsniais, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutarė:

Pripažinti E. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1200 Eur dydžio administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Pripažinti E. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 600 Eur dydžio administracinę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirti E. A. galutinę administracinę nuobaudą su administracinio poveikio priemone – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16061415051 ir įmokos kodą 1001. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas.

Informuoti pažeidėją, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos yra: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.