- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- 2-1448-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00581-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Atenergo
- Trečiasis asmuo
- "Omen Faustum"
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apskrities VMI
- Atsakovas
- "Aftalitana"
- Kreditorius
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, K.Čėsnos individuali įmonė "Koralas" - IŠBRAUKTAS, VĮ "Turto bankas", AB "Šiaulių bankas", UAB "Atenergo"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarties, kuria nutrauktas prašymo dėl administravimo išlaidų apmokėjimo ir tarpusavio skolų įskaitymo nagrinėjimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja atstatydinta bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ATENERGO“ pateikė prašymą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo ir tarpusavio skolų įskaitymo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi atstatydinus ją iš bankroto administratorės pareigų iki šiol nėra apmokėtos administravimo išlaidos, nors atlyginimas turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos. Teigė, jog sutinka geranoriškai sumokėti skirtumą ir užbaigti šio klausimo išsprendimą, bet nemokumo administratorė UAB „Elmeda“ reikalauja sumokėti visą teismo priteistą sumą, nors yra aišku, kiek UAB „ATENERGO“ yra skolinga ir kiek neapmokėta administravimo išlaidų.
Atsiliepimas
2. Bankroto administratorė UAB „Elmeda“ atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bankrutavusi UAB „Aftalitana“ jokio turto ir piniginių lėšų šiuo metu neturi, visos gautinos piniginės lėšos yra įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovei bankrutavusiai UAB „Aftalitana“ iš atsakovės UAB „ATENERGO“ priteistas 17 917,70 Eur žalos atlyginimas ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidos. Teigė, jog Tauragės apylinkės teismo sprendimo UAB „ATENERGO“ iki šiol neįvykdė, jokių piniginių lėšų nesumokėjo, o jas gavus bankrutavusios UAB „Aftalitana” bankroto byloje bus skirstomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, be to, tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi nutraukė prašymo dėl administravimo išlaidų apmokėjimo ir tarpusavio skolų įskaitymo nagrinėjimą.
4. Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatė, kad klausimas dėl tarpusavio skolų įskaitymo tarp pareiškėjos ir atsakovės jau yra išspręstas įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, t. y. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-574-204/2019, kuri palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-729-513/2020. Šiose bylose teismai konstatavo, kad kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimas nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ar ją iškėlus, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų, o priešingai aiškinant priešingai ir leidžiant įskaitymą būtų pažeidžiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir proporcingumas, pasireikštų vieno kreditorių interesų nepagrįstas iškėlimas ir patenkinimas kitų kreditorių reikalavimų sąskaita.
5. Teismas, konstatavęs, kad įsiteisėję Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. procesiniai sprendimai yra priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nutraukė pareiškėjos prašymo nagrinėjimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja atstatydinta bankroto administratorė UAB „ATENERGO“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
6.1. Pareiškėja nėra kreditorė bankroto byloje, todėl jai netaikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos kreditorių teisės ir pareigos.
6.2. Bankroto administravimo išlaidos turi būti sumokėtos bendra tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. bei 2018 m. spalio 8 d. nutarčių kopijas.
9. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo priimti pareiškėjos pateiktų teismų procesinių sprendimų (CPK 314, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutrauktas prašymo dėl administravimo išlaidų apmokėjimo ir tarpusavio skolų įskaitymo nagrinėjimas CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimu, nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kt. suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, todėl civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2012).
13. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), ex officio turi išsiaiškinti ir konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Tačiau jeigu ši aplinkybė nustatoma jau po ieškinio priėmimo, tuomet iškelta civilinė byla nutraukiama taikant CPK 293 straipsnio 3 punkto normą. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta bet kurioje proceso stadijoje. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant šalių teikiamus prašymus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašymo tapatumą konstatavo atsakovei pateikus atsiliepimą į prašymą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta aplinkybė dėl pareikšto prašymo tapatumo.
14. Minėtos įstatymo normos ieškinių (prašymų) tapatumą sieja su trimis požymiais: tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio (prašymo) dalyku ir tuo pačiu ieškinio (prašymo) pagrindu. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija, kad šioje byloje pareikštas prašymas pagal du požymius yra tapatus anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-574-204/2019 ir Nr. e2S-729-513/2020 pareikštam jos prašymui, t. y. ginčas kilęs tarp tų pačių šalių ir prašymo reikalavimai grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl administravimo išlaidų apmokėjimo ir tarpusavio skolų įskaitymo). Tiek šioje byloje, tiek minėtose civilinėse bylose, kuriose priimti įsiteisėję Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. procesiniai sprendimai, prašymų reikalavimai sutampa – abiejose bylose apeliantė prašė išspręsti administravimo išlaidų apmokėjimo klausimą, t. y. atlikti tarpusavio skolų įskaitymą. Pažymėtina, jog šiuose teismų procesiniuose sprendimuose apeliantei išaiškinta, kad kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimas nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ar ją iškėlus, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų, o priešingai aiškinant priešingai ir leidžiant įskaitymą būtų pažeidžiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir proporcingumas, pasireikštų vieno kreditorių interesų nepagrįstas iškėlimas ir patenkinimas kitų kreditorių reikalavimų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-95/2001; 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1335/2002; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012).
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai yra priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir nutraukė prašymo nagrinėjimą (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Apeliantės argumentai šios išvados nepaneigia, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.