Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 30 parų arešto bausmė, taip pat pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jai paskirta subendrinta 54 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta 36 parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrino baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji O. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jai skirtą bausmę.

7. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Asmuo už BK 179 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pastaroji teisės norma galimybės skirti O. B. prašomus viešuosius darbus nenumato. Spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmes už minėtas veikas, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino nustatytas konkrečios bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes.

9. O. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą, abi veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Nustatyta, kad pagal BK 179 straipsnio 3 dalį kvalifikuota veika buvo padaryta bendrai 156,95 eurų žala, o tai tik nežymiai viršija 3 MGL, tai yra 150 eurų ribą, kuriai esant veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas. Padaryta žala nėra atlyginta. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, tai yra 0,00022 g narkotinės medžiagos karfentanilio, daugiau nei tris kartus viršijo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais, toliau – Rekomendacijos) nurodytą nedidelio kiekio ribą (0,00006 g), kurią viršijus veika kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Šios medžiagos į apyvartą nepateko, nes buvo paimtos policijos pareigūnų.

10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą O. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji savo kaltę pilnai pripažino viso proceso metu, davė parodymus, nuoširdžiai gailėjosi. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. O. B. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad buvo priversta vogti elektros energiją, nes neturėjo pinigų legaliam jos tiekimui, o gyveno su savo mažamete seserimi A. B. ir sūnumi N. G.. Sprendžiant dėl pastarųjų jos nurodytų aplinkybių pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra vertinami tik jos veiksmai neteisėtai prisijungiant ir naudojant elektros energiją nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. spalio 26 d. Nei byloje apklausiant liudytojus, nei įvykio vietos apžiūros metu nebuvo nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), O. B. tuo metu gyveno su dviem mažamečiais vaikais. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis O. B. nuo A. B. globėjos pareigų nušalinta 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, o jos kaip motinos valdžia N. G. neterminuotai apribota 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu, vaikas nuo 2016 metų gyvena pas močiutę. Kaltinamoji ir pati teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad vaikas gyvena pas močiutę. Byloje taip pat nustatyta, kad tuo laikotarpiu kaltinamoji niekur nedirbo ir darbo neieškojo, nors yra darbingo amžiaus, turimas pinigines lėšas leido narkotinėms medžiagoms. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors O. B. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą įvykdė būdama net du kartus teista už tyčinius nusikaltimus – 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2 veikos), 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą (2 veikos). Teistumas nėra išnykęs ar panaikintas. Ši aplinkybė atitinka BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau pirmosios instancijos teismas ją vertino tik kaip asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nesant prokuroro apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas minėtos aplinkybės negali pripažinti kaip sunkinančios atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir vertins ją taip pat tik kaip O. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis.

11. O. B., be jau minėtų dviejų teistumų, 2019 m. sausio 25 d. buvo nuteista ir už baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Už padarytas veikas jai buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės, paskutinį kartą ir su įpareigojimu gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant įgyti, turėti, vartoti narkotines medžiagas. Paskutiniu nuosprendžiu skirta bausmė 2019 m. liepos 19 d. nutartimi pakeista į arešto bausmę. Nuteistoji taip pat daug kartų bausta ir administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (2016-2020 m. laikotarpiu bausta 23 kartus). Skirtos baudos nėra sumokėtos iki šiol. Nuteistoji niekur nedirba. Šių faktinių aplinkybių visuma neigiamai charakterizuoja O. B., leidžia spręsti, kad skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia, nesulaiko jos nuo naujų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų darymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistosios teiginius, kad ji praeityje nebuvo teista už veikas, sietinas su draudžiamomis medžiagomis, kad ji nori gydytis reabilitacijos centre, tačiau pabrėžia, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų duomenų, aptartų anksčiau.

12. Aptartas aplinkybes siejant su skirtomis konkrečiomis bausmėmis, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas už BK 179 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką parinko pačią griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšį – areštą, bei nustatė 30 parų, tai yra kiek didesnę arešto trukmę, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas už baudžiamąjį nusižengimą galimo skirti arešto termino vidurkis. Teisėjų kolegija sutinka, kad parinkta bausmės rūšis yra teisinga, nes įvertinus nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju švelnesnės rūšies bausmės, tai yra viešieji darbai, bauda ar laisvės apribojimas, būtų efektyvios. Kaip jau buvo minėta, laisvės apribojimo bausmės, baudų skyrimas O. B. praeityje už nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, nepasiteisino, nes prevencinių tikslų nepasiekė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skirto arešto trukmė parinkta netinkamai. Kaip minėta, 30 parų areštas viršijo sankcijoje numatytą vidurkį, tačiau pirmosios instancijos teismas plačiau neaptarė tokios trukmės arešto paskyrimo. Nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, ypač tai, kad yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarytos žalos dydis veiką kaip baudžiamąjį nusižengimą kvalifikuojančią ribą viršijo itin nedaug, vos 6,95 eurais, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad už BK 179 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką parinkta 30 parų arešto bausmė yra aiškiai per griežta ir neteisinga, todėl turi būti pakeista. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju tinkama ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes atitinkanti bausmė būtų artimesnis minimaliai ribai 15 parų areštas.

13. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą teismas parinko antrą pagal griežtumą bausmės rūšį – areštą, ir nustatė kiek mažesnę arešto trukmę, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą galimo skirti arešto termino vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši bausmė iš esmės atitinka nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta, tad pagrindo ją keisti ir skirti švelnesnės rūšies bausmę ar skirti mažesnį arešto terminą nėra.

14. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos teismas skirtas bausmes subendrino tarpusavyje taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą. Spręsdamas, ar teisingai buvo parinktas bausmių subendrinimo būdas, apeliacinės instancijos teismas apsvarstė ir BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo galimybę. Pagal minėtos teisės normos nuostatas bausmių apėmimą teismas taiko tuomet, kai esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo prasme, jeigu viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019 ir kt.).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos yra baudžiamasis nusižengimas (BK 179 straipsnio 3 dalis) ir nesunkus nusikaltimas (BK 259 straipsnio 1 dalis). Šiomis veikomis buvo pažeistos skirtingos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės – nuosavybė ir visuomenės sveikata, kuriai sukeliamas pavojus pažeidus nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Skirtingi ir šių nusikalstamų veikų dalykai. Kaip jau buvo minėta, O. B. neteisėtai sunaudojo elektros energijos už 156,95 eurus, o tai vos 6,95 eurais viršijo ribą, kai veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas. Tuo tarpu O. B. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos karfentanilio kiekis, tai yra 0,00022 g, daugiau nei tris kartus viršijo Rekomendacijose nurodytą nedidelio kiekio ribą (0,00006 g), kurią viršijus veika kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas. Įvertinęs visumą aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustatytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas bausmių dalinio sudėjimo būdą, baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, skirtas bausmes subendrinant tarpusavyje taikant jų apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Naujai skirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 8 dalimi, pasisakys ir dėl galimo arešto bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Tokią galimybę reglamentuojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d., ji lengvina nuteistosios teisinę padėtį, tad turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Pagal minėto BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas tik konstatavus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą jau aptartų aplinkybių, tarp jų ir tai, kad anksčiau skirtos švelnesnės bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekė, tokios išvados daryti negali, todėl bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.

17. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai). Likusi nuosprendžio dalis nekeistina.

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Vilniaus apygardos teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš O. B. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 111,06 eurai. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios O. B. apeliacinį skundą. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas. Apeliacinis skundas tenkintas. Nuteistoji pagal bylos duomenis šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie jos gaunamas kokias nors pajamos teismas neturi. Įvertinusi šių aplinkybių pagrindu nustatytą O. B. sunkią turtinę padėtį, teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jos nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistosios O. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti.

O. B. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 3 dalyje, paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeisti į 15 parų arešto bausmę.

Pakeisti nuosprendžiu taikytą bausmių subendrinimo būdą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti bausmes, skirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veika, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti subendrintą bausmę – 45 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistosios O. B. nepriteisti.