Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2020-08-26 · Civilinė byla Nr. e2SP-10074-776/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-26
Bylos Nr.
e2SP-10074-776/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04490-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Pareiškėjas
A. Č., R. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2SP-10074-776/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04490-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.5.20 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U TA RTIS2020 m. rugpjūčio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Č. ir R. F. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos A. Č. ir R. F. pateikė teismui prašymą patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 21 d. pasirašytą taikos sutartį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškėjų pateiktoje sutartyje nurodyta, kad šalys susitaria atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės R. F. priklausančią 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pripažįstant A. Č. asmeninės nuosavybes teises į 1/2 dalį šio buto, o A. Č. įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 1 d. už jai nuosavybės teise atitenkančią turto dalį sumokėti R. F. 16 000,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip, turi būti sudaromi notarine forma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Nustatyta, kad pareiškėjos įgijo bendrosios dalinės nuosavybės tiesę į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. po 1/2 dalį buto, 2020 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Tarp pareiškėjų ginčytinų klausimų dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra, kadangi, pareiškėjos susitarė dėl atidalijimo būdo, kompensacijos dydžio ir jos sumokėjimo tvarkos ir nenurodė, kokio konkretaus ginčo siekia išvengti ateityje. Teismo vertinimu, pareiškėjos siekia sudaryti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartį, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi būti sudaroma notarine forma. Todėl laikytina, kad neegzistuoja įstatyme nurodytos aplinkybės, kurioms esant teismas tvirtina taikos sutartį, o kaip minėta, teismas negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad taikos sutartis negali būti tvirtinama, todėl pareiškėjų prašymas atmestinas.

Pareiškėjoms išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, ar pašalinus priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pašalinus prašymo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja priėmimo dieną.

Teisėjas Erminijus Baziulis