Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei M. R. R., trečiajam asmeniui V. A. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės:

6.7. Atsakovė M. R. R. 2024 m. birželio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriui pateikė prašymą dėl 2023 m. spalio 11 d. eismo įvykio aplinkybių pakartotinio tyrimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 23223581796.

6.10. 2024 m. rugsėjo 24 d. atsakovė pateikė skundą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Teismas 2024 m. spalio 1 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-452-914/2024, kuria nutarė M. R. R. skundą su priedais dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 30-S6413 grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

6.11. 2024 m. spalio 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus priimtas sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 23223581796. M. R. R. pateikė skundą dėl minėto institucijos sprendimo.

6.12. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus laikino komisariato viršininko 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK23223581796. Sprendime nurodoma, kad M. R. R. skundas netenkinamas, kadangi skunde iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios buvo pateiktos 2024 m. spalio 11 d. M. R. R. skunde ir jau įvertintos 2024 m. spalio 24 d. priimant skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Skunde nėra pateikiama jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti atnaujinama administracinio nusižengimo byla ROIK23223581796, kurioje M. R. R. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir jai paskirta 10 Eur bauda, todėl vadovaujantis ANK 661 straipsnio 6 dalimi, nutarta atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK23223581796.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

10. Nagrinėjamu atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieškovė. Kadangi skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovė, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

11. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas proceso dalyviams teismo posėdžio metu išaiškino įrodinėjimo dispozityviame civiliniame procese pareigas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą sprendžia pagal turimus įrodymus. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas). Pažymėtina, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022).

12. Kaip matyti iš bylos rašytinių duomenų, 2023 m. spalio 11 d., apie 15.20 val., Klaipėdos mieste, Dubysos g. 31, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta trečiajam asmeniui V. A. priklausanti transporto priemonė Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykusio eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė M. R. R., kaip transporto priemonės Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kuri vairuodama transporto priemonę Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių saugiam eismui užtikrinti, nepasirinko saugaus atstumo iki stovėjusio automobilio, jį kliudė, apgadino. Atsakovės byloje M. R. R. transporto priemonės Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta 2023 m. gegužės 9 d. draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Ieškovė atlygino eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Toyota Auris savininkei (valdytojai) 217,15 Eur dydžio žalą (2024 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymas; DAT sistemos remonto išlaidų apskaičiavimo 2023 m. spalio 18 d. žalos sąmata).

13. Šiuo atveju, atsakovė M. R. R. administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos patraukta nebuvo, atsakovei 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3739-2024 už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, t. y. Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų pažeidimą, paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur bauda. Akcentuotina tai, jog Civiliniame procese galioja tokie įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai, jog abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nebuvo nubausta, nepaneigia draudiko teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos. Civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis 2 dalis).

15. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiškia regresinius reikalavimus už žalą atsakingiems asmenims, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

16. Taigi eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytas pareigas. Šiuo atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą grąžinti išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, privalėjo įrodyti, kad atsakovė yra atsakinga už žalos padarymą ir faktą, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos.

18. Teismo iniciatyva byloje, siekiant, kad bylos aplinkybės būtų išnagrinėtos visapusiškai ir objektyviai, buvo išreikalauta iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga (nusižengimo byla ROIK 23223581796).

20. Teismo posėdyje byloje liudytoju apklaustas D. Š., iš esmės patvirtino jo 2023 m. spalio 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodytus parodymus ir prašė jais vadovautis nurodydamas, kad iš karto po įvykio geriau atsiminė visas įvykio aplinkybes, negu šiuo metu. Liudytojas teismo posėdyje kelis kartus patvirtino, kad jis įsiminė automobilio, kuris kliudė kitą automobilį, valstybinius numerius ir įsirašė juos į žinutę. Nurodė, kad jis paliko lapelį ant nukentėjusios automobilio užrašęs savo telefono numerį. Liudytojas teismo posėdyje patvirtino ir tai, kad matė, kaip kliudytas automobilis sujudėjo ir kaip kitas automobilis išvažiavo iš aikštelės link akropolio. Teismo vertinimu, netikėti įvykį mačiusio liudytojo D. Š. ir teisme, davus priesaiką, savo parodymus patvirtinusio liudytojo parodymais nėra pagrindo, kadangi liudytojas yra visiškai pašalinis, nesusijęs su bylos šalimis asmuo. Trečiasis asmuo V. A. teisme nurodė, kad vyriškis, kuris paliko raštelį, jai nebuvo pažįstamas. Liudytojas D. Š. parodė, kad jis nebuvo kieno nors verčiamas liudyti. Teismo vertinimu, liudytojui nėra jokio motyvo teikti melagingus parodymus byloje, jam nebuvo jokio asmeninio poreikio pranešti ir apie pastebėtą įvykį, tačiau asmuo elgėsi pilietiškai ir pranešė apie įvykį nukentėjusiam asmeniui. Liudytojo parodymams neprieštarauja ir byloje apklausto trečiojo asmens V. A. teisme pateikti paaiškinimai, pagal kuriuos ji baigusi darbą vakare apie 20 val., įsėdusi į automobilį, kurį buvo palikusi aikštelėje (duomenys neskelbtini), šalia baldų parduotuvės, atkreipė dėmesį, kad už valytuvo yra užkištas raštelis, kuriame buvo parašyta, jog į jūsų automobilį atsitrenkė ir mačiusio žmogaus telefono numeris. Trečiasis asmuo V. A. teisme parodė, kad vyriškis jai papasakojo visą situaciją, kaip moteris vairuodama automobilį atsitrenkė ir transporto priemonė tikrai pajudėjo, moteris tikrai turėjo pajusti smūgį, apsižvalgė ir nuvažiavo.

21. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 26 d. pažymoje Nr. 31R-35206741-24 nurodyta eismo įvykio rūšis – susidūrimas su stovinčia transporto priemone –, bei transporto priemonių apgadinimai – Honda CR-V „Užpakalinis bamperis“, Toyota Auris „Užpakalinis bamperis“. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad užfiksuoti nukentėjusiosios V. A. automobilio Toyota Auris galinio bamperio sidabrinės spalvos pabraižymai, kas atitinka bylos rašytiniuose įrodymuose užfiksuotą aplinkybę, jog atsakovės automobilis Honda buvo sidabrinės spalvos. Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu, be kita ko, buvo įvertintas padarytos žalos mastas (apgadinimai paviršutiniai, nedideli), asmens elgesys po eismo įvykio (bendravo geranoriškai, pateikė visus paaiškinimus, dėl transporto priemonės gabaritų galimai nepajuto smūgio), įvertintas susidūrimo pobūdis, galimai susidūrimas įvyko važiuojant į dešinę, todėl asmuo galėjo nesuvokti, jog kliudė kitą transporto priemonę, automobilis apdraustas, tvarkingas. Trečiasis asmuo V. A. teisme parodė, kad ji iš karto paskambino į policiją, policijos pareigūnai atvažiavę išsimatavo, nusifotografavo, supildė dokumentus, po kiek laiko jai policijos pareigūnai dar kartą paskambino, įbrėžimo vietą tyrėja dar kartą išmatavo, po kelių dienų patvirtino, kad viskas atitinka. V. A. parodė ir tai, kad jai draudimas išmokėjo išmoką ir ji susiremontavo savo automobilį, jos transporto priemonė iki įvykio neturėjo apgadinimų. Trečiojo asmens V. A. parodymus patvirtina surinka bylos rašytinė medžiaga – automobilių apžiūros dokumentai, fotonuotraukos ir vaizdo medžiaga. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos (ROIK 23223581796), iš karto po įvykio (nuotraukos darytos 2023 m. spalio 11 d., 19:24) nukentėjusiosios V. A. automobilis Toyota buvo apžiūrėtas prekybos centro automobilių aikštelėje, su liniuote išmatuotas automobilio apgadinimų išsidėstymas (tarp liniuotės 50 – 60 padalų). Kitą dieną (2023 m. spalio 24 d.) buvo apžiūrėtas atsakovės M. R. R. automobilis, su liniuote taip pat išmatuoti atsakovės automobilio aukščiai (atsakovės automobilio galinis bamperis yra taip pat liniuotės 50 – 60 padalų aukštyje) ir apgadinimai. Šiame aukštyje (50 – 60 liniuotės padalų) matyti atsakovės automobilio bamperio sidabrinės spalvos pabraižymai. 2024 m. vasario 20 d. atlikta pakartotinė nukentėjusiosios automobilio apžiūra ir pakartotinai įvertintas automobilio apgadinimų išsidėstymas bei aukštis su liniuote – apgadinimai buvo užfiksuoti 50 liniuotės padalos aukštyje.

22. Teismas nustatė, kad abi ginčo transporto priemonės ir jų apgadinimai buvo apžiūrėti bei sugretinti vizualiai, apžiūrą ir sugretinimą atlikusi policijos pareigūnė pateikė vertinimą 2024 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime, kad užfiksuoti apgadinimai ir jų aukštis atitinka. Iš automobilių nuotraukų vizualiai matosi, kad ant galinių bamperių esantys įbrėžimai ir pėdsakai yra panašaus pobūdžio. Automobilių apgadinimų fiksacija atlikta naudojant liniuotę. Iš nuotraukų aišku, kad automobilių apgadinimų aukščiai nuo žemės paviršiaus iš esmės nesiskiria. Automobilių apžiūra vyko ne potencialioje įvykio vietoje, kadangi apžiūrą įvykio vietoje apsunkino tai, jog atsakovė pasišalino iš eismo įvykio, todėl nėra žinoma, kokios galėjo būti automobilių konkrečios padėtys aukščio požiūriu galimo jų tarpusavio kontakto metu. Atsakovės pasišalinimas iš įvykio vietos objektyviai apsunkino galimybes įvertinti eismo įvykio metu patirtų apgadinimų susidarymo mechanizmą.

23. Pažymėtina, jog bylos rašytiniuose įrodymuose užfiksuota, kad ginčo eismo įvykis įvyko 2023 m. spalio 11 d. apie 15.20 val. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad ji neturi nieko bendra su 2023 m. spalio 11 d., (duomenys neskelbtini) mieste, apie 15.20 val., įvykusiu eismo įvykiu, nes jame nedalyvavo, tuo metu buvo savo namuose. Šias jos nurodytas aplinkybes atsakovė įrodinėjo liudytojų pagalba – byloje buvo apklausti liudytojai M. R. (atsakovės sūnus), Zita M. S. (atsakovės parduotuvės klientė), L. B. (atsakovės kaimynė).

24. Kaip matyti iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos (ROIK 23223581796) medžiagos, 2023 m. spalio 24 d. rašytiniu paaiškinimu pati atsakovė M. R. R. nurodė, kad 2023 m. spalio 11 d. apie 9.30 val. atvyko su savo automobiliu Honda 612 prie savo parduotuvės (duomenys neskelbtini), pasveikino sūnų su gimtadieniu ir po pusvalandžio išvažiavo namo, nes turėjo temperatūros, nejuto, kad būtų ką užkliudžiusi išvažiuodama iš aikštelės namo. Taigi atsakovė iš karto po įvykio pripažino, kad 2023 m. spalio 11 d. buvo atvykusi į eismo įvykio vietą (prie savo parduotuvės (duomenys neskelbtini) su savo automobiliu Honda 612.

25. Teismui pateiktame 2024 m. rugsėjo 10 d. atsiliepime atsakovė M. R. R. jau nurodė, kad 2023 m. spalio 11 d., jos sūnaus gimimo dieną, jai buvo poilsio diena, todėl darbe nebuvo ir avarijos sukelti negalėjo. Teismo posėdžių metu atsakovė nurodė, kad 2023 m. spalio 11 d. buvo jos sūnaus M. gimtadienis, trečiadienis, ji prieš 10 val. ryto atvažiavo į parduotuvę savo automobiliu, pasveikino sūnų su gimtadieniu ir apie 10 val. išvažiavo iš aikštelės prie parduotuvės į namus (duomenys neskelbtini), išvažiavo anksčiau, nes turėjo ruošti vaišes sūnaus gimtadieniui.

26. Pažymėtina tai, kad teisme liudytoju apklaustas atsakovės sūnus M. R. nepatvirtino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl jo gimtadienio šventimo ir atsakovės lankymosi parduotuvėje laiko. Liudytojas parodė, kad 2023 m. spalio 11 d. visą dieną dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), parduotuvė dirba nuo 11 val. iki 18 val., jo mama nebuvo atvažiavusi į parduotuvę, jis jos nematė tą dieną, jo gimtadienis yra spalio 11 d., jis gimtadienio tą dieną nešventė ir nešvenčia gimtadienių.

27. Liudytoja Zita M. S. (atsakovės parduotuvės klientė) teisme parodė, kad 2024 m. spalio 11 d. buvo susitarusi susitikti parduotuvėje (duomenys neskelbtini), dėl čiužinio, atvyko į parduotuvę apie 14 val. tačiau atsakovės nerado, pardavėja jai paaiškino, kad atsakovės nėra, nes ji buvo iš ryto, todėl ji nuėjo į savo automobilį laukti, skaitė žurnalą. Liudytoja parodė, kad apie 15 val. vėl nuėjo į parduotuvę, skambino atsakovei, ji atsiliepusi pasakė, jog nebeatvažiuos, apie 15 val. 5 – 10 min ji išvažiavo namo. Paprašius liudytojos patikslinti, kaip liudytoja taip tiksliai pamena tai, kad būtent tą dieną buvo su atsakove sutarusi susitikti dėl čiužinio pirkimo, liudytoja paaiškino, kad spalio 10 d. sodino česnakus, o kitą dieną jai to čiužinio reikėjo. Iš liudytojos Zitos M. S. parodymų matyti, kad liudytoja teisme patvirtino, jog atsakovės M. R. R. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), ir prie jos laikotarpiu nuo 14 val. iki 15 val. 10 min. nebuvo, tačiau liudytoja teikdama parodymus klydo dėl įvykių laiko ir datų, todėl šiuo atveju iki galo nėra aišku, ar liudytoja tikrai prisiminė 2023 m. spalio 11 d. įvykius. Be to, liudytoja nėra atsakovei pašalinis asmuo – kaip pati parodė teisme, ji yra nuolatinė atsakovės klientė, labai pasitikinti atsakove, kaip kompetentingu asmeniu konsultacijoms baldų parduotuvėje teikti, todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, liudytojos Zitos M. S. parodymai nėra pakankami tam, kad būtų galima konstatuoti, kad atsakovė M. R. R. 2023 m. spalio 11 d. eismo įvykio nesukėlė.

28. Liudytoja L. B. (atsakovės kaimynė) parodė, kad 2023 m. spalio mėnesį trečiadienį ji matė, kad apie 14 valandą ar panašiu laiku, kaimynės M. R. R. automobilis buvo jos namų kieme ir po 14 valandos ji nematė, kad atsakovė būtų savo automobiliu išvažiavusi. Pažymėtina tai, kad liudytoja L. B. tikslios dienos, kada tai buvo, neprisiminė, tačiau nurodė, jog žino todėl, kad trečiadieniais kaimynė jai pieno parveždavo ir ji nuėjo pieno pasiimti, kaimynė pasakė, kad yra jos sūnaus gimtadienis, dėl to grįžo anksčiau. Liudytoja taip pat parodė, kad į laikrodį ji nežiūrėjo, tačiau gerai orientuojasi dėl dienos laiko. Akcentuotina tai, kad liudytoja teisme paaiškino ir tai, kad per jos namų langą atsakovės kiemo ji negali matyti, mato tik tada, kai išeina į kiemą, todėl šiuo atveju nėra aišku, kaip liudytoja galėjo matyti, kad atsakovė po 14 valandos nebebuvo niekur išvažiavusi. Mažai tikėtina, kad spalio 11 d., kai jau lauke yra pakankamai šalta, liudytoja 2023 m. spalio 11 d. visą dieną buvo savo kieme ir stebėjo atsakovės kiemą bei matė, jog ji niekur tą dieną nebeišvažiavo. Iš liudytojos L. B. parodymų matyti ir tai, kad liudytojos nurodomą dieną atsakovė visgi buvo išvykusi iš savo namų, nes parvežė liudytojai ūkininkų pieno.

29. Teismas, įvertinęs aptartus atsakovės liudytojų M. R., Zitos M. S., L. B. parodymus, sprendžia, kad atsakovės liudytojų parodymai nepaneigia byloje užfiksuotų duomenų dėl atsakovės dalyvavimo 2023 m. spalio 11 d. eismo įvykyje.

30. Šiuo atveju teismas, įvertinęs išdėstytus duomenis, sprendžia, kad mažai tikėtina tai, jog visiškai pašalinis atsakovei M. R. R. asmuo (D. Š.), neturintis jokio suinteresuotumo galimai pakenkti atsakovei, pastebėjęs eismo įvykį vietoje, kurioje yra būtent atsakovės šeimai priklausanti baldų parduotuvė ir į kurią pati atsakovė pripažino, jog beveik kasdien atvyksta savo automobiliu Honda, įsidėmėtų būtent atsakovės automobilio valstybinius numerius ir perduotų juos visiškai nesusijusiam su juo trečiajam asmeniui V. A. (nukentėjusiajai). Teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimas, kad ant jai priklausančio automobilio esantys apgadinimai, yra seni, nepaneigia kontakto su automobiliu Toyota Auris galimybės. Išdėstyti faktai, kad eismo įvykis įvyko automobilių aikštelėje prie atsakovės M. R. R. šeimos baldų parduotuvės ir pašalinis liudytojas įsidėmėjo bei užrašė būtent atsakovės automobilio, kaip sukėlusio įvykį, valstybinius numerius, o užfiksuoti apžiūrėtų automobilių apgadinimai yra atitinkantys, yra pernelyg sutampantys, kad juos būtų galima laikyti atsitiktinumu.

31. Teismo vertinimu, bylos rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojo parodymų visuma šiuo atveju leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė M. R. R., kaip transporto priemonės Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, dalyvavo 2023 m. spalio 11 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), įvykusiame eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadinta trečiajam asmeniui V. A. priklausanti transporto priemonė Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, šalių žodinių paaiškinimų visumos pagrindu pagrįstu teismo įsitikinimu, atsakovė M. R. R. yra atsakinga už žalą, padarytą pasišalinant iš 2023 m. spalio 11 d., (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio. Ieškovė įrodė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas aplinkybes, leidžiančias draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, nukreipti regresinį reikalavimą į atsakingą žalos padarymu asmenį.

33. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė atlygino už atsakovę eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Toyota Auris savininkei 217,15 Eur dydžio žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės ieškovei regreso teise priteistina 217,15 Eur žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.281 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

34. Konstatavus, kad atsakovė turi piniginę prievolę (piniginės žalos atlyginimą) ieškovei, šios piniginės prievolės ieškovei atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi, konstatuotina, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti ieškovei procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią grąžinti ieškovei yra praleistas terminas – 217,15 Eur (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (217,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas, ieškovės naudai iš atsakovės yra priteistinos jos turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovė yra sumokėjusi 22 Eur žyminio mokesčio valstybei už ieškinio pateikimą, todėl šios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

36. Byloje yra susidariusios 49,87 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai iš atsakovės M. R. R. 217,15 Eur (du šimtai septyniolika eurų ir penkiolika euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 217,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės M. R. R. 49,87 Eur (keturiasdešimt devynių eurų aštuoniasdešimt septynių euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662. Išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą privaloma pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.