Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. e2-2091-545/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
e2-2091-545/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
AB „Vilniaus šilumos tinklai“
Atsakovas
G. K., J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2091-545/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33769-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Vilniaus

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams G. K. ir J. V., dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovų 2030,29 Eur skolos, 121,07 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovams ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovai teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Apie atsiliepimų į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimų į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovams išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovų atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos ir palūkanų

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lygiomis dalimis, po ½ priklauso atsakovams G. K. ir J. V..

Specialios paskirties akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ 2002-02-01 sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovo turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų skolas. Nuo 2002-03-29 iki 2017-03-29 šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“. Nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovas. Vykdant Nuomos sutarties sąlygas, 2017-03-29 ieškovui buvo perleisti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017-06-15. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą vartotojams (taip pat ir atsakovams) 2017-06-30 buvo pateikti pranešimai apie teisių perleidimą, taip pat ši informacija buvo ir yra viešai skelbiama ieškovo interneto svetainėje.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Pagal CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, pirmosios dalies nuostatą, tuo atveju, kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017). Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Atsakovai nuo nuosavybės teisės į pirmiau nurodytą butą atsiradimo momento konkliudentiniais veiksmais (konkliudentiniai šalių veiksmai šiuo atveju yra šilumos energijos tiekimas ir jos faktinis vartojimas) sudarė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jam atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (CK 1.71 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 1 dalis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis, CK 6.388 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus energijos veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2017-03-29 ir šilumos tiekėjos Vilniaus šilumos tinklai veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2017-03-30 iki 2018-09-30 ir į atsakovų butą buvo tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai nuo 2015-11-01 tinkamai vykdytų prievolę mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl už laikotarpį 2015-11-01 iki 2018-09-30 susidarė 2030,29 Eur skola. Atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-10-26 paskaičiavo 121,07 Eur metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.2, 6.38 straipsniai). Dėl to, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų 2030,29 Eur skolą ir 121,07 Eur palūkanų, proporcingai atsakovų valdomam buto plotui (po ½) iš G. K. 1015,15 Eur skolos ir 60,53 Eur palūkanų, iš J. V. 1015,14 Eur skolos ir 60,54 Eur palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 2151,36 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-29) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 48,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovų. Taip pat ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą ir 1,68 Eur (2 x 0,84) Eur už Gyventojų registro duomenų išrašą. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų priteistina 50,55 Eur bylinėjimosi išlaidų – 25,28 Eur iš G. K. ir 25,27 Eur iš J. V..

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovų valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1015,15 Eur skolos, 60,53 Eur palūkanų, 25,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1015,15 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-29) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai. Priteisti iš J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1015,14 Eur skolos, 60,54 Eur palūkanų, 25,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1015,14 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-29) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.

Priteisti iš atsakovų G. K. ir J. V., valstybės naudai 3,36 Eur (trijų Eur 36 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, po 1,68 Eur iš kiekvieno atsakovo. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti atsakovams, kad jie per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė