- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2YT-1471-991/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07957-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Pareiškėjas
- O. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto 7-jo notaro biuro
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. P. (O. P.) skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 7-jo notaro biuro notarė Jurgita Prižgintienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydamas pripažinti Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Prižgintienės atsisakymą atlikti notarinius veiksmus neteisėtu, įpareigoti Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarę Jurgitą Prižgintienę priimti pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir pradėti paveldėjimo bylą, priteisti iš Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Prižgintienės pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis, mirus pusbroliui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), lapkričio mėn. kreipėsi į Klaipėdos m. 7 notaro biurą su prašymu pradėti paveldėjimo bylą ir leisti jam priimti palikimą pagal įstatymą, kuris liko po V. K. mirties, kurį sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė notarui dokumentus, iš kurių matyti, kad O. P. turi teisę į palikimą kaip 6 eilės įpėdinis, tačiau Klaipėdos miesto 7 notaro biuro notarė atsisakė priimti iš O. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir pasiūlė pateikti mirusiojo brolio sutuoktinės atsisakymą nuo palikimo bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurį turėjo, notarės manymu, išduoti Rusijos Federacijos notaras pagal palikėjo mirties vietą. Nors palikėjo V. K. buvo Rusijos Federacijos piliečiu ir jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo Rusijos Federacijoje, tačiau nepriklausomai nuo to, kur yra palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta, nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) CK 1.62 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas mano, kad notarė turėjo priimti O. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėti paveldėjimo bylą bei suėjus 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pareiškėjas buvo priverstas ginti savo pažeistas teises (naudotis advokato pagalba, ruošti skundą) ir būtent notarė yra atsakinga už bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl prašo iš notarės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 7-jo notaro biuro notarė Jurgita Prižgintienė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į notaro biurą 2023 m. spalio 23 d. dėl palikimo priėmimo po Rusijos Federacijos piliečio V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškėjas žodžiu nurodė, kad mirė jo pusbrolis ir jis kaip 6 eilės įpėdinis pagal įstatymą nori priimti jo palikimą. Palikimą sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė mirties liudijimą ir Rusijos Federacijos notaro patvirtintą 2023 m. spalio 3 d. K. I. V. (mirusiojo sutuoktinės) pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad K. I. V. pareiškimo dėl palikimo atsisakymo nepakanka, turi būti Rusijos Federacijos notaro išduotas liudijimas, pažyma ar kitoks dokumentas, ar yra užvesta V. K. paveldėjimo byla, kas yra jo įpėdiniai, ar yra testamentas, ar O. P. yra ir ar gali būti palikėjo įpėdinis pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Nekilnojamojo daikto paveldėjimui yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, Lietuvos notaras išduos paveldėjimo teisės liudijimą į nekilnojamąjį turtą, tačiau notarui reikia pateikti visus pareiškėjui nurodytus įrodymus. Mirusiojo asmens faktas neįregistruotas Lietuvoje, todėl notarė negali patikrinti informacijos Testamentų registre ir užvesti paveldėjimo bylos. Pareiškėjas notarės nurodytų papildomų dokumentų dėl palikimo priėmimo nepateikė, kreipėsi į savo advokatą. Gavusi pareiškėjo advokato prašymą nuotoliniu būdu dėl palikimo priėmimo notarė informavo advokatą, kokius dokumentus reikia pateikti dėl palikimo priėmimo, bet advokatas taip pat dokumentų nepateikė, o pateikė skundą dėl notaro veiksmų. Priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo iš pareiškėjo notarė negalėjo, nes toks notarinis veiksmas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės ir tarptautinės sutarties su Rusijos Federacija nuostatų. Taigi, notarė neatsisakė atlikti notarinį veiksmą, o pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti papildomus dokumentus ir atlikti reikalingus veiksmus, kad būtų galima užvesti ir perduoti informaciją apie paveldėjimo bylą Testamentų registrui.
5. Pareiškėjas O. P. (O. P.) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su notarės pateiktu atsiliepimu į skundą nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas pas notarę kreipėsi tik dėl nekilnojamojo turto paveldėjimo ir nurodė, kad mirus pusbroliui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje liko nekilnojamasis turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nėra teisininkas ir nežino, kokia yra notarų praktika arba kokie įstatymai reglamentuoja paveldėjimo teisinius santykius. Pareiškėjas kreipėsi pas notarą ir pateikė informaciją apie palikimą, norėdamas įstatymo numatyta tvarka užtikrinti savo teisę į palikimą – tai yra pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas pas notarę buvo atėjęs du kartus ir pateikė visų dokumentų kopijas su vertimu į lietuvių kalbą. Pirmo pokalbio metu notarė pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, kad jis pagal Rusijos Federacijos įstatymus yra mirusiojo įpėdinis. 2023 m. lapkričio mėn. antrojo susitikimo metu pareiškėjas pateikė mirusiojo V. K. sutuoktinės atsisakymą nuo palikimo. Kadangi toks dokumentas notarui netiko, pareiškėjas buvo priverstas pats nuvykti (2023 m. lapkričio 20 d.) į Rusijos Federaciją, kreipėsi į Kaliningrado miesto notarą dėl reikiamo dokumento gavimo, tačiau Kaliningrado miesto notaras išaiškino pareiškėjui, kad jis turi kreiptis į Lietuvos notarę, pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą. 2023 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į advokatą Viačeslavą Žarkovą, kuris jam taip pat paaiškino, kad nagrinėjamuoju atveju palikimo teisiniams santykiams taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes pareiškėjas turėjo įrodyti, kad jis pagal Rusijos Federacijos įstatymus turi teisę į palikimą ir pristatyti notarei Rusijos Federacijos notaro liudijimą, kad jis yra įpėdinis. Jeigu notarė būtų susipažinusi su teismų praktika, arba susipažinusi su notarų praktika šiuo klausimu, notarė galėjo ir privalėjo atlikti jai priskirtą notarinį veiksmą. Jeigu pareiškėjas arba kitas asmuo pateikė dokumentus, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, tai nesudaro pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Tokiu atveju, pagal notarų praktiką bei jų veiklą reglamentuojančius teises aktus, suinteresuotam asmeniui siūloma pateikti tinkamos formos dokumentus arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą įforminamas raštu, kuriame nurodomos priežastys. Būtent nuo kreipimosi pas notarą momento nustojo galioti terminas, per kurį asmuo pretenduojantis į palikimą turėjo apsispręsti ir priimti valinį sprendimą – priimti arba atsisakyti nuo palikimo. Nagrinėjamu atveju notarė ignoravo pareiškėjo atstovo prašymus, neatliko jai priskirtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnį, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – privalo atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
7. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (tėvas nurodytas K. V. G., motina – K. N. A.), Rusijos Federacijos pilietis. V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Kaliningrado rajone (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). K. (P.) N. A., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (tėvas nurodytas A. P., motina – V. T.), mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). V. K. (V. K.) asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. liepos 31 d. dovanojimo sutartį Nr. BV8-4133, su uzufrukto teise N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas O. P. (O. P.), gim. (duomenys neskelbtini), (gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (tėvas nurodytas M., motina – P. M. A.). M. P., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (tėvas nurodytas A. P., motina – V. T.), mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 24 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu V. Ž.. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra mirusiojo V. K. pusbrolis, 6 eilės įpėdinis. Pareiškėjo atstovas advokatas Viačeslav Žarkov per portalą eNotaras.lt Klaipėdos miesto 7-jo notaro biuro notarei Jurgitai Prižgintienei 2023 m. lapkričio 24 d. pateikė notarinio veiksmo užsakymą dėl palikimo (palikėjo buto) priėmimo, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą.
9. Pareiškėjas skundu dėl notaro veiksmų prašo pripažinti Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Prižgintienės atsisakymą atlikti notarinius veiksmus neteisėtu bei įpareigoti Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarę Jurgitą Prižgintienę priimti pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir pradėti paveldėjimo bylą.
10. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas arba pradėjus faktiškai jį valdyti ar įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnis). Pažymėtina, kad paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
11. Notariato įstatymo 53 straipsnyje nustatyta, kad notariniai veiksmai užsieniečiams ir užsienio juridiniams asmenims atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka. Notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Notaras teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turi pateikti valstybės registrams duomenis apie patvirtintus sandorius, palikimo priėmimo faktus (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal Notariato įstatymo 31 straipsnį, notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę, pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal tos valstybės išduotą piliečio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę ir pripažintą Lietuvos Respublikoje. Kitų užsieniečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, asmens tapatybė nustatoma pagal užsienio valstybės išduotą piliečio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę ir pripažintą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečių, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, asmens tapatybė nustatoma pagal dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojų, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose, asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą užsieniečio registracijos pažymėjimą. Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai. Asmens tapatybės nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame dokumente.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas Viačeslav Žarkov per portalą eNotaras.lt Klaipėdos miesto 7-jo notaro biuro notarei Jurgitai Prižgintienei 2023 m. lapkričio 24 d. pateikė notarinio veiksmo užsakymą dėl palikimo priėmimo, kartu su užsakymu pateikė priedus rusų kalba – pareiškėjo O. P. pasą ir gimimo liudijimą, V. K. gimimo liudijimą ir mirties liudijimą, N. K. gimimo ir mirties liudijimus, M. P. gimimo ir mirties liudijimus, V. K. ir I. K. santuokos liudijimą, VĮ „Registrų centras“ duomenis. Taip pat pateikė prašymą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą priimti O. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo įforminti įstatymo numatyta tvarka. 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą, 2023 m. gruodžio 5 d. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo O. P. (O. P.). 2023 m. gruodžio 11 d. pareiškėjo atstovas advokatas Viačeslav Žarkov per portalą eNotaras.lt kreipėsi į notarę, prašydamas informuoti apie užsakytus notarinius veiksmus. 2023 m. gruodžio 12 d. gautas notarės atsakymas, jog dokumentus gavo, nurodė, kad iki lapkričio 26 d. atostogavo. Notarė informavo, kad miręs asmuo yra Rusijos Federacijos pilietis ir įpėdinių ratas yra nustatomas pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Pareiškėjas buvo informuotas, kad turi iš Rusijos Federacijos notaro pristatyti liudijimą, kad jis yra įpėdinis, tačiau tokio dokumento pareiškėjas nepristatė. Norint gauti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą pareiškėjui buvo nurodyta atsiųsti dokumentus išverstus į lietuvių kalbą. Notarė, prašė atsiųsti atstovavimo sutartį, asmens dokumentą, matoma, kad dokumentai buvo prisegti, tačiau sistemoje jų nematyti.
13. Kaip jau minėta, palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas – vienašalis sandoris, sukeliantis materialines teisines pasekmes, o notaras savo funkcijas turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Taigi notaras, priimdamas įpėdinio prašymą dėl palikimo priėmimo turi patikrinti besikreipiančio asmens tapatybę, įgaliojimus veikti kito asmens vardu, įpėdinio giminystės ryšius su mirusiu asmeniu patvirtinančius duomenis pagal pateiktus originalius dokumentus, nustatyti, ar įpėdinis kreipiasi nepraleidęs įstatyme nustatyto termino.
14. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad palikėjui V. K. (V. K.) asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. liepos 31 d. dovanojimo sutartį Nr. BV8-4133, su uzufrukto teise N. K., gim. (duomenys neskelbtini). V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Kaliningrado rajone (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje pateiktas Kaliningrado notarės P. D. G. patvirtintas 2023 m. spalio 3 d., pareiškimas, kuriuo I. K., gim. (duomenys neskelbtini), visais paveldėjimo pagrindais atsisako nuo jai po jos sutuoktinio K. V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priklausančio palikimo P. O. M., gim. (duomenys neskelbtini) naudai. Sąžiningai užtikrina, kad santuoka su V. V. K. nebuvo nutraukta, nebuvo pripažinta negaliojančia ir V. V. K. mirties akimirką buvo įregistruotoje bendroje santuokoje (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
15. Nepriklausomai nuo to, kur yra palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta, nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė (CK 1.62 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma įtvirtina taisyklę, kad palikimą sudarantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo valstybės teisę. Tai reiškia, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikoje esantys nekilnojamieji daiktai visais atvejais paveldimi pagal Lietuvos Respublikos teisę. Vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 2 dalis pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
16. Šiuo atveju pastebėtina, kad notarė neatsisakė atlikti notarinio veiksmo, o įpareigojo pareiškėją dėl palikimo priėmimo pateikti įrodymus iš Rusijos Federacijos notaro apie palikimą priėmusius įpėdinius ar informaciją, kad kitų įpėdinių nėra. Pagal Rusijos Federacijos paveldėjimo normas pirmos eilės įpėdiniai yra sutuoktinis, mirusiojo tėvai, vaikai (Rusijos Federacijos civilinio kodekso 1142 straipsnis), o palikimas yra priimamas per 6 mėnesius nuo patikėjo mirties; notarė taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi įregistruoti V. K. mirties faktą Lietuvos Respublikos Testamentų registre, kad būtų galima užvesti ir perduoti informaciją apie paveldėjimo bylą Testamentų registrui bei pateikti visus dokumentus lietuvių kalba.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintų Testamentų registrų nuostatų (toliau ir Nuostatai) 15 punktas numato, jog Registro objektai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaryti ir notaro patvirtinti (priimti saugoti) testamentai, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau – Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės) sudaryti ir konsulinio pareigūno patvirtinti (priimti saugoti) testamentai, taip pat Konvenciją priėmusiose, ratifikavusiose arba prie jos prisijungusiose užsienio valstybėse (toliau – užsienio valstybės) sudaryti (priimti saugoti) testamentai, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai, palikimo priėmimo faktai ir palikimo atsisakymo faktai. Registre kaupiami ir tvarkomi duomenys apie palikimo priėmimo faktus, nurodant: palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodą; palikėją (nurodomas asmens kodas, vardas, pavardė, paskutinės gyvenamosios vietos adresas; jeigu asmens duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, – gimimo data, vardas, pavardė, paskutinės gyvenamosios vietos adresas); palikimo priėmimo datą; duomenų teikėją - notarą, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo (nurodomas fizinio asmens kodas, vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas, buveinės adresas), Lietuvos notarų rūmus, pranešusius apie notaro priimtą pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kai paveldėjimo byla perduota saugoti į Lietuvos notarų rūmų archyvą (nurodomas juridinio asmens kodas, įstaigos pavadinimas, buveinės adresas); palikimo priėmimo fakto įregistravimo, duomenų keitimo registre datą; pastabas: apie neperduoto saugoti asmeninio testamento patvirtinimo faktą; apie notarą, kuriam išsiųsta paveldėjimo byla; apie išduotą papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, kai jį išduoda kitas, o ne užvedęs paveldėjimo bylą notaras; apie paveldėjimo teisių perleidimą; apie Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimo faktą; palikimą priėmusius asmenis (nurodomas asmens kodas, vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; jeigu asmens duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, – gimimo data, vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; juridinio asmens kodas, pavadinimas, buveinės adresas) (Nuostatų 16, 16.3-16.3.7 punktai). Jeigu pateiktame pranešime apie palikimo priėmimą nurodyti ne visi Nuostatų 16.3.2–16.3.4, 16.3.7 papunkčiuose nustatyti duomenys arba nurodyti duomenys klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, taip pat jeigu Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra įrašyta testatoriaus ir (arba) palikėjo mirties data, registro tvarkytojas duomenų teikėjui skiria 10 darbo dienų terminą pašalinti nustatytus trūkumus. Terminas pašalinti trūkumus pradedamas skaičiuoti nuo registro tvarkytojo pranešimo apie nustatytus trūkumus išsiuntimo elektroniniu būdu dienos. Jeigu trūkumai gali būti pašalinti tik pateikus naują pranešimą arba per registro tvarkytojo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, arba pateiktame naujame pranešime nurodyti duomenys klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, palikimo priėmimo faktą registruoti atsisakoma, o duomenų teikėjui per vieną darbo dieną nuo sprendimo atsisakyti įregistruoti palikimo priėmimo faktą pranešama elektroniniu būdu apie priežastis, dėl kurių palikimo priėmimo faktas neįregistruotas (Nuostatų 37 punktas). Šiuo atveju akivaizdu, kad palikėjo V. K. mirties faktas turi būti užregistruotas Lietuvos registre, kad būtų galima užvesti ir perduoti informaciją apie paveldėjimo bylą Testamentų registrui, tačiau byloje duomenų apie tai, kad palikėjo mirties faktas yra užregistruotas Testamentų registre, nėra, pareiškėjas tokių duomenų notarei taip pat nepateikė. Notarė pateikė Testamentų registro duomenis, kad pagal užklausos duomenis - testatoriaus ir (arba) palikėjo vardas, - V., pavardė – K. ir gimimo data – (duomenys neskelbtini), vadovaujantis CK 5.32 straipsnio 3 dalimi, duomenys negali būti suteikti. Todėl notarė pareiškėjui pagrįstai nurodė įregistruoti palikėjo mirties faktą.
18. Pareiškėjas nurodė, kad jeigu pareiškėjas arba kitas asmuo pateikė dokumentus, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, tai nesudaro pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjo argumentu. Iš byloje notarės pateiktų dokumentų priedų matyti, kad kartu su 2023 m. lapkričio 24 d. pareiškimu per eNotaras.lt pareiškėjo atstovas pateikė O. P. (O. P.) pasą ir gimimo liudijimą (rusų kalba be vertimo į lietuvių kalbą), V. K. gimimo liudijimą, N. K. (P.) gimimo liudijimą ir medicininį mirties liudijimą, M. P. gimimo liudijimą ir medicininį mirties liudijimą, V. K. mirties liudijimą (rusų kalba bei vertimą į lietuvių kalbą), V. K. ir I. K. santuokos liudijimą (rusų kalba be vertimo į lietuvių kalbą), VĮ „Registro centras“ duomenis apie V. K. nekilnojamąjį turtą, I. K. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo (rusų kalbą bei vertimą į lietuvių kalbą). Notariato 15 straipsnio 1 dalis numato, kad notaro raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems šalims priimtina kalba. Jeigu dokumentai pateikiami surašyti ne valstybine kalba, kartu pateikiami įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti jų vertimai (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Nors pareiškėjas pateikė duomenis, jog UAB „Vertimų karaliai“ 2023 m. spalio 17 d., užsakė trijų dokumentų (pareiškimą, santuokos liudijimą bei mirties liudijimą) vertimo paslaugą iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, vertimai buvo patvirtinti notaro parašo paliudijimu bei oficialiu vertimų biuro ir vertėjo sertifikatu, pareiškėjas už vertimo paslaugas 2023 m. spalio 19 d. AB „Swedbank“ pavedimu sumokėjo 107,03 Eur, tačiau, kaip matyti iš pateiktų dokumentų priedų, notarei ne visi dokumentai buvo pateikti išversti į lietuvių kalbą, todėl notarė pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti jų vertimus.
19. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosios bylose 42 straipsnyje įtvirtinta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimo priimti iš dalies ar su sąlyga ar išlygomis, tais atvejais, kai įpėdinis dalį palikimo priėmė vienoje šalyje, pavyzdžiui, kilnojamąjį turtą priėmė paskutinės palikėjo gyvenamosios vietos valstybėje (šiuo atveju Rusijoje), užsienio valstybėje išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra pakankamas pagrindas notarui įsitikinti, kad paveldėjimo byla yra užvesta, nustatyti įpėdiniai, kokiu pagrindu palikimas priimtas ar pagal įstatymą, ar pagal testamentą, ar pareiškėjas gali būti palikėjo įpėdinis pagal Rusijos Federacijos įstatymus, ar įpėdiniai priėmė palikimą, ar jo atsisakė.
20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas reikalaujamų duomenų bei užsienio valstybėje išduoto paveldėjimo teisės liudijimo notarei nepateikė, pastebėtina, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjo giminystės ryšį su mirusiuoju V. K., nepateiktas N. P. santuokos liudijimas, jokios informacijos apie aukštesnės eilės įpėdinius byloje taip pat nėra, taip pat byloje nepateikta duomenų, ar tokie įrodymai buvo pateikti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei Jurgai Prižgintienei, todėl nesant pakankamai įrodymų bei kilus abejonėms dėl dokumentų turinio, priėmus pareiškimą ir atlikus notarinius veiksmus, toks notarinis veiksmas neatitiktų Lietuvos Respublikos teisės ir tarptautinės sutarties su Rusijos Federacija nuostatų.
21. Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai pareiškėjo skundą, suinteresuotos asmens atsiliepimą ir byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Pareiškėjas prašo teismo iš notarės priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas pateikė įrodymus, jog patyrė 902,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 55 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 147,53 Eur išlaidos už vertimo paslaugas, 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
23. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingoje teisenoje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus tuos atvejus, kai yra skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi arba jų interesai yra priešingi ir teismas gali proporcingai padalytas turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvaujančio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
24. Šiuo atveju notarės atsisakymas atlikti veiksmus yra nulemtas galiojančio teisinio reguliavimo. Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti papildomus dokumentus ir atlikti reikalingus veiksmus, kad notarė galėtų atlikti notarinius veiksmus, t. y. užvesti ir perduoti informaciją apie paveldėjimo bylą Testamentų registrui. Šiuo atveju notarė vadovavosi suformuota teismų praktika, notarų veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais ir tokia aplinkybė negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį.
25. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje byloje nėra nustatytas skirtingas dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, pareiškėjo skundas dėl notarės veiksmų atmestinas, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš notarės netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo O. P. (O. P.) skundą dėl notarės veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.