Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Mark Van Schaik BV atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjos Mark van Schaik BV pareiškimas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HUNSEGA“ dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. eB2-1022-460/2020).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 13 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 12 d. išsiuntė pranešimą atsakovei UAB „HUNSEGA“ dėl bankroto proceso inicijavimo teismo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – ekrano nuotraukas apie informaciją iš www.rekvizitai.lt bei www.registrucentras.lt.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Visų pirma, apeliantė, pateikdama įrodymus, kuriais grindžia savo skundo argumentus, neprašo šių įrodymų priimti, nenurodo argumentų, kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės pateiktuose dokumentuose užfiksuota informacija nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimu), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog prašomi pridėti nauji įrodymai neturi sąsajos su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis bei nedaro įtakos nagrinėjamo ginčo išnagrinėjimo rezultatui, todėl juos atsisakytina priimti. Be to, esant poreikiui teismas gali naudoti duomenis iš informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl ginčo esmės

12. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nes pareiškėja tinkamai nepasinaudojo JANĮ 9 straipsnyje nustatyta nemokumo proceso inicijavimo tvarka. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė iš esmės argumentuoja tuo, kad antstolis grąžino kreditorei vykdomuosius dokumentus, todėl pareiškėja neprivalėjo siūlyti atsakovei sudaryti susitarimą dėl pagalbos, teturėjo išsiųsti jai registruotą laišką (JANĮ 9 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiai apeliantės pozicijai.

13. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi laikytis įstatyme nustatytų šio proceso inicijavimo sąlygų.

14. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja kreditorius.

15. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 9 straipsnio 3 dalį prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Tinkamai pasinaudojus šia išankstine stadija, t. y. nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. JANĮ 9 straipsnio 4 dalyje reglamentuoti atvejai, kuomet šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos. Vienas iš atvejų, kuriuo remiasi apeliantė, – antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 9 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Tuomet, pagal įstatymą teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Bylos duomenimis, pareiškėja 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teigdama, kad atsakovės skola priteista Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-581-323/2018, kuris paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi papildomai priteisiant bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Vykdomasis raštas dėl bendros 23 753,55 Eur sumos išieškojimo perduotas vykdyti antstoliui. 2020 m. liepos 28 d. patvarkyme dėl informacijos suteikimo antstolis nurodė, kad pareiškėjos naudai išieškota 6 650,38 Eur ir liko išieškoti 17 103,17 Eur; tuo pačiu antstolis informavo, kad skolininkės UAB „HUNSEGA“ vardu nėra registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto, atidarytų sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikos teritorijoje; nenustatyta skolininkei priklausančių turtinių teisių pas trečiuosius asmenis. Anot pareiškėjos, dėl šių priežasčių tolesnis išieškojimas nėra galimas. Prie pareiškimo pareiškėja pridėjo jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus: teismų procesinius sprendimus, vykdomąjį raštą, antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėja tik po Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria buvo nustatyti pareiškimo trūkumai, priėmimo, 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakovei išsiuntė pranešimą apie inicijuojamą bankroto procesą, kuriame be kita ko nurodė, jog vadovaujantis JANĮ 9 straipsnio 1 bei 4 dalių nuostatomis informuoja, kad nedelsdama kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

19. Kaip minėta, nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė iš esmės laikosi pozicijos, kad jai netaikytina JANĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta išankstinė nemokumo proceso inicijavimo stadija, nes antstolis 2020 m. liepos 28 d. patvarkyme dėl informacijos suteikimo informavo, kad skolininkė UAB „HUNSEGA“ turto neturi, todėl pagal JANĮ 9 straipsnio 4 dalies 2 punktą bei 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliantė teturėjo išsiųsti atsakovei pranešimą pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį. Tokiai pozicijai pritarti nėra pagrindo.

20. Kaip nurodyta šios nutarties 16 punkte išankstinė nemokumo proceso inicijavimo stadija netaikytina tuo atveju, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų pareiškėja į bylą nepateikė nei su pareiškimu, nei šalindama trūkumus, nei su atskiruoju skundu. Pareiškėjos pateiktas antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo ir jame nurodyti duomenys apie tai, kad atsakovė neturi turto, negali būti vertinamas kaip vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojai, kaip tai numatyta JANĮ 9 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis); o būtent, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.27 punktu antstolis surašo išieškojimo negalimumo aktą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 priedas). Nei toks dokumentas, nei antstolio grąžintas vykdomasis raštas į bylą nėra pateikti, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėja įgijo teisę kreiptis į teismą nuo pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą įteikimo (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21. Nesant duomenų apie antstolio grąžintą vykdomąjį dokumentą, pareiškėjai kyla pareiga laikytis šios nutarties 15 punkte nurodytos tvarkos ir pateikti teismui tai liudijančius dokumentus. JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 1 punkte reglamentuota, kad prie kreditoriaus pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pridedami dokumentai, kuriais patvirtinamas jo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas. Kaip minėta, nustačius, kad pareiškėja tik 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakovei išsiuntė pranešimą apie inicijuojamą bankroto procesą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo pranešimu atsakovei nebuvo sudaryta galimybė įvykdyti prievolę gera valia, ar sudaryti susitarimą dėl pagalbos, kaip numatyta JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje, todėl pareiškėja tinkamai nepasinaudojo JANĮ 9 straipsnyje nustatyta nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja kreditorius, tvarka, ir, kad iš esmės nebuvo pašalinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi nustatyti pareiškimo trūkumai.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino JANĮ normas, reglamentuojančias bankroto bylos juridiniam asmeniui inicijavimo sąlygas, tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.