Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Vakoil“, atstovaujamos bankroto administratoriaus „Bankroto administravimo kontora“, UAB, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-788-775/2015 pagal ieškovės BUAB „Vakoil“ ieškinį atsakovui UAB „Gazimpeksas“, trečiasis asmuo V. Č., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Vakoil“, atstovaujama bankroto administratoriaus „Bankroto administravimo kontora“, UAB, prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešingai negu nustatė teismas, ieškovė atlikti atsiskaitymų su atsakovu po 2013-04-26 negalėjo. Kaip jau buvo nustatyta, 2013 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vakoil“. Viešai informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos kėlimo UAB „Vakoil“ specialiame interneto tinklapyje paskelbta 2013 m. balandžio 26 d. Vadinasi, prieš tai minėti atsiskaitymai su atsakovu buvo atlikti po to, kai Kauno apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vakoil“.Analizuojant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, jog tam, kad atsirastų teisinės pasekmės, t.y. būtų sustabdytas bet koks įmonės turto realizavimas, pakanka vienintelės sąlygos - teismas turi priimti nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši norma užkerta kelią tam, kad būtų prioritetiškai patenkintas vieno kurio nors kreditoriaus interesas tuo atveju, jeigu bus iškelta įmonei bankroto byla. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, jog ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies paskirtis - galimos bankroto procedūros užtikrinimas, todėl jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus ir tikslus. Kauno apygardos teismas apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Vakoil“ viešai paskelbė 2013 m. balandžio 26 d., tai reiškia, kad bet koks įmonės turto realizavimas ar išieškojimas nuo šios datos buvo sustabdytas ir jokie atsiskaitymai su atsakovu negalėjo būti vykdomi, todėl nėra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nemokios įmonės turto apsaugą užtikrina būtent ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis.Atsižvelgiant į išdėstytą, galima pagrįstai teigti, jog po 2013 m. balandžio 26 d. atlikti atsiskaitymai su UAB „Gazimpeksas“ yra neteisėti, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t.y. ĮBĮ 9 straipsnio 3 daliai ir jų atlikti remiantis ĮBĮ nebuvo galima, todėl atlikti mokėjimai yra niekiniai ir negalioja remiantis CK 1.80 straipsniu. Pažymėtina, jog teismas argumentuodamas savo sprendimą rėmėsi tik ta aplinkybe, jog nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (ĮBĮ 9 str. 2 d.), tačiau ieškovas aiškiai rėmėsi ne ĮBĮ 9 str. 2 d., o ĮBĮ 9 str. 3 d. Dėl šios priežasties priimant sprendimą teismas taikė ne tą teisės normą, o tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (CPK 330 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismas sprendime akcentuoja aplinkybę, jog ĮBĮ įtvirtinti padariniai atsiranda tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau visiškai neatsižvelgė į argumentą, jog ĮBĮ 9 str. 3 d. padariniai atsiranda būtent iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento. Ieškovas teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose pateikė ĮBĮ 9 str. 3 d. normos taikymo išaiškinimą. Teismų praktikoje aiškiai išskiriamas šios normos tikslas - apsaugoti bendrovės ir jos kreditorių teises nuo nesąžiningų sandorių, kuriais siekiama patenkinti pavienių kreditorių reikalavimus, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Akivaizdu, jog teismas sprendime netinkamai pritaikė ĮBĮ 9 str. 3 d., nes net ir teismų praktiką citavo tik dėl ĮBĮ 9 str. 2 d. Dėl šios priežasties yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti (CPK 330 str.).UABV „Vakoil“ turėjo daugybę kitų kreditorių, kuriems taip pat turėjo prievolę atsiskaityti už suteiktas prekes ar paslaugas, kas reiškė privalomumą atsiskaityti ir su šiais įmonės kreditoriais. Tačiau nepaisant to, kad terminas atsiskaityti su dauguma kreditorių buvo suėjęs, ieškovas už suteiktas prekes ar paslaugas su kitais įmonės kreditoriais neatsiskaitė, o buvo atsikaityta išskirtinai su UAB „Gazimpeksas“. Tačiau UAB „Vakoil“ būdama nemoki privalėjo nepažeisti ir kitų kreditorių teisių, atsiskaityti su visais proporcingai, o ne išsirinkti pavienius kreditorius ir tik jiems patenkinti finansinį reikalavimą.Ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus, šią aplinkybę patvirtina Kauno apygardos teismo nutartis, kuria UAB „Vakoil“ buvo iškelta bankroto byla. Teismas sprendime taip pat su šiuo argumentu sutinka, ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo kitų kreditorių, šią aplinkybę pagrindžiantys dokumentai, taip pat buvo pateikti kartu su ieškiniu ir teismas ir su šia aplinkybe sutinka, galiausiai su atsakovu buvo atsiskaityta, kai tuo tarpu su kitais kreditoriais analogiška apimtimi atsiskaityta nebuvo. Tai akivaizdu iš ieškovo kartu su ieškiniu pateikto kreditorių sąrašo, iš kurio matyti, jog šiai dienai yra daugybė kreditorių, kurių reikalavimai liko nepatenkinti, kai tuo tarpu atsakovas gavo savo reikalavimo patenkinimą. Teismas sprendime taip pat su tuo sutiko. Kadangi ieškovas kartu su ieškiniu įrodė visas sąlygas, kurios akcentuojamos naujausioje teismų praktikoje, tai akivaizdu, jog kitų ieškovo kreditorių teisės buvo pažeistos. Atkreiptinas dėmesys, jog ir teismas sutiko, jog egzistuoja visos 3 sąlygos: ieškovas sandorių sudarymo metu buvo nemokus, turėjo kitų kreditorių, su kuriais tokia pačia apimtimi kaip su atsakovu atsiskaityta nebuvo.Ieškovo pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad atsiskaitymų metų UAB „Vakoil“ turėjo pradelstų įsiskolinimų tiek savo darbuotojams, tiek kitiems kreditoriams, todėl ieškovas žinodamas apie faktinį savo nemokumą, esant kitų kreditorių daugetui, atsiskaitydamas tik su atsakovu, sumažino kitų kreditorių galimybes nukreipti reikalavimus į ieškovą ir gauti jų patenkinimą, dėl ko ir buvo pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai. Atsižvelgiant į išdėstytą, galima pagrįstai konstatuoti, jog aplinkybių visuma tik patvirtina faktą, kad ieškovo elgesys neatitiko sąžiningos verslo praktikos, dėl ko atliktais mokėjimais buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės.Tarp apelianto ir atsakovo buvo susiklostę elementarūs teisiniai santykiai, kylantys iš pirkimo santykių, ir jų pagrindu apeliantui buvo kilusi prievolė atsiskaityti su atsakovu už pateiktas prekes, tačiau tai nelaikytina imperatyvu, sukėlusiu bendrovei neišvengiamą pareigą dengti skolą tik šiam kreditoriui, neatsižvelgiant į kitų kreditorių reikalavimus, nes tai prieštarautų sąžiningai verslo praktikai. Taigi, akivaizdu, jog šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Šalys šio sandorio sudaryti neprivalėjo, taip pat šiuo sandoriu buvo pažeistos kitų BU AB „Vakoil“ kreditorių teisės, todėl yra pagrindas sandorio šalis pripažinti nesąžiningomis.

Vertinant ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 9 straipsnio 3 dalies nuostatas kartu, absoliutus draudimas įmonei vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais po to, kai teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, galimas tik tuo atveju, jei yra priimta bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių disponuoti įmonės turtu iki bus priimta neskundžiama nutartis dėl pareikšto reikalavimo (bankroto bylos iškėlimo), taikymo (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą, byloje ginčijami ieškovo atlikti mokėjimai atsakovui po to, kai teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms tik tuo atveju, jei ieškovo turto atžvilgiu teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, būtų taikęs laikinąsias apsaugos priemones arba šie mokėjimai po 2013 m. balandžio 26 d. būtų vykdomi atsakovui, kaip išieškotojui, jau vykdymo procese.Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog atsakovas tiek apeliaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo praktikos, tiek pirmosios instancijos teismo cituotos praktikos iš esmės nevertino kartu su individualiomis šios bylos aplinkybėmis (šios konkrečios bylos ratio decidendi), kurios yra svarbios taikant kasacinio teismo praktikoje suformuotus teisės (konkrečiu atveju - CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui) aiškinimo aspektus. Apeliantas nei proceso pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniu skundu neginčijo (atskirais atvejais, pats patvirtino), nustatytas ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstas individualias bylos faktines aplinkybes: jog ginčo mokėjimais buvo dengiamos ne senos skolos, o einamieji mokėjimai už laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. gegužės 16 d. Ieškovui pagal 2013-01-08 šalių sudarytą sutartį (2 t., b. l. 111-112) pateiktas prekes – dujas. Ieškovas iš atsakovo įsigytas prekes perparduodavo taikydamas antkainį (uždirbdamas pelną), kurį galėjo skirti kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Ieškovas, pardavęs laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki gegužės 16 d. iš atsakovo pirktas prekes - dujas, gavo 74.008,87 Lt pelno (II t., b. l. 24). Apelianto pateikti įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašai patvirtina, kad bendra ieškovo finansinių įsipareigojimų (visiems ieškovo kreditoriams) suma nuo 2013 m. vasario 14 d. (ieškovo nurodomos skolos Atsakovui buvimo dienos) iki 2013 m. gegužės 21 d. (t. y. faktiškai per 3-is mėnesius) buvo sumažinta net 544.728,59 Lt suma, t. y. ieškovo uždirbamas pelnas (ieškovo turto padidėjimas) buvo naudojamas kitų Ieškovo kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, būtent vykdydamas jau prisiimtus ir privalomus įsipareigojimus atsakovui pagal sutartį (tame tarpe ir ginčo mokėjimus), ieškovas elgėsi sąžiningai visų savo kreditorių atžvilgiu - užsitikrino sau galimybę uždirbti papildomas lėšas, skirtas atsiskaityti su kitais ieškovo kreditoriais, ir tokias uždirbtas lėšas panaudojo kitų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.Ginčo mokėjimus atsakovui ieškovas vykdė jau turėdamas teisinę pareigą tai padaryti, t.y. vykdydamas jau sutartimi prisiimtą prievolę, kurią ieškovas privalėjo įvykdyti (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis, 6.44 straipsnio 1 dalis), ir siekdamas pelno, kurį galėtų panaudoti ir panaudojo kitų įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti, t.y. elgdamasis sąžiningai savo kreditorių atžvilgiu. Priešingai, ieškovui nevykdant sutartinių prievolių, atsakovas turėjo teisę neparduoti ieškovui prekių - dujų, dėl ko ieškovo ūkinė - komercinė veikla būtų sustabdyta ar iš esmės nebevykdoma ir dėl to nebūtų gauta pelno, iš kurio dalinai atsiskaityta su kitais ieškovo kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Vakoil“ ir atsakovė UAB „Gazimpeksas“ 2010 m. kovo 19 d. sudarė prekių – įvairaus asortimento suskystintų dujų – pirkimo pardavimo sutartį Nr. 10-37 SND/A, pagal kurią atsakovė parduodavo UAB „Vakoil“ prekes, o ieškovė įsipareigojo už šias gautas prekes atsiskaityti pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras per 5 banko dienas nuo prekės gavimo dienos (1 t., b. l. 54–57). Tarp šalių tokie prekių pirkimo–pardavimo santykiai tęsėsi ir 2011 m., 2012 m., 2013 m. (1 t., b. l. 58–68). Kauno apygardos teisme 2013 m. balandžio 26 d. buvo priimtas UAB „Vakoil“ direktoriaus V. Č. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vakoil“. Bankroto byla šiai įmonei iškelta 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi (1 t., b. l. 17–18). Ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. liepos 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pakeitus Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarties dalį dėl administratoriaus ir BUAB „Valoil“ bankroto administratoriumi paskyrė „Bankroto administravimo kontora“, UAB (1 t., b. l. 19–21). Apeliantas prašo pripažinti negaliojančiais ieškovo UAB „Vakoil“ 2013 m. balandžio 23 d. atlikto mokėjimo 30.376,71 Lt dalį, 2013 m. balandžio 30 d. atliktą mokėjimą 31.000,00 Lt, 2013 m. gegužės 10 d. atliktą mokėjimą 40.000,00 Lt ir 2013 m. gegužės 16 d. atliktą mokėjimą 28.571,32 Lt atsakovei UAB „Gazimpeksas“ (1 t., b. l. 35–42), kadangi pirmas mokėjimas atliktas tą pačią dieną, kai buvo surašytas teismui pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o visi kiti mokėjimai atlikti po to, kai teisme buvo jau buvo priimtas ieškovo direktoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Vakoil“ iškėlimo. Apelianto vertinimu, šie mokėjimai atlikti pažeidžiant visų kitų UAB „Vakoli“ kreditorių interesus, suteikiant atsakovui pirmenybę, todėl jie turi būti pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo UAB „Vakoil“ atliktų mokėjimų atsakovei UAB „Gazimpeksas,“, kurie atlikti laikotarpiu nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki bankroto bylos UAB „Vakoil“ iškėlimo, pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015).

Iš Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1809-436/20132 ir kuria patvirtintas BUAB „Vakoil“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, matyti, kad iki bankroto bylos BUAB „Vakoil“ iškėlimo dienos įmonė turėjo nemažą skaičių kreditorių, tarp jų ir kreditorių, kurių reikalavimai buvo užtikrinti hipoteka, pirmos ir antros eilės kreditorių.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje yra taip pat konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Staura“ v. UAB „Veikmės statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Drustila“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo įmonė laikotarpiu, kai buvo atlikti ginčijami mokėjimai ir jau buvo teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Vakoil“ iškėlimo, teisėtai vykdė įprastinę ūkinę veiklą ir su atsakovu atsiskaitinėjo sutartyje nurodytu būdu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šis kreditorius skolininko nesąžiningai buvo išskirtas iš kitų kreditorių, jam buvo sumokėtos senos skolos ir taip pažeistos kitų kreditorių teisės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla UAB „Vakoil“, konstatavo, jog UAB „Vakoil“ balansinė turto vertė 2012 metų gruodžio 31 d. siekė 7.431.505 Lt. Tuo tarpu 2012 metų balanso duomenimis UAB „Vakoil“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams siekė 20.846.131 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 10.469.653 Lt. 2012 metų gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtino, kad 2012 metais įmonė patyrė 2.026.211 Lt nuostolį. 2013 m. balandžio 22 d. balanso duomenys patvirtino, kad balansinė turto vertė 2013 m. kovo 31 dienai siekė 6.490.826 Lt. Tuo tarpu 2013 m. kovo 31 dienai UAB „Vakoil“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams siekė 20.303.908 Lt, tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos 9.927.431 Lt. 2013 m. balandžio 22 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, kad per tris mėnesius įmonė patyrė 398.456 Lt nuostolį. Kartu su pareiškimu teismui dėl bankroto bylos UAB „Vakoil“ iškėlimo buvo pateiktas įmonės kreditorių sąrašas, kuriame direktoriaus nurodytos skolos kreditoriams sudarė 19.882.871,69 Lt, iš kurių nepradelsti įsiskolinimai tik 171.243,40 Lt, o visos kitos skolos kreditoriams jau tuo metu buvo pradelstos. Be to, įmonė buvo skolinga darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio 57.079,50 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai skola buvo 32.979,44 Lt. Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovas UAB „Vakoil“, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei surašymo dieną (2013-04-23), būdamas nemokus Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui UAB „Gazimpeksas“ iki bankroto bylos iškėlimo ieškovas padengė visą įsiskolinimą, taip sumažindamas savo galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad veikimas vieno kreditoriaus naudai nebuvo suderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartais, kai sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.

Atlygintinį sandorį ginčijant CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ranguva“ v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant trečiojo asmens (šioje byloje atsakovo UAB „Gazimpeksas“) nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2015 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Naras“ v. AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, bylos Nr. 3K-3-268-415/2015; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčijamus mokėjimus atlikusios šalys buvo sąžiningos – UAB „Vakoil“ turėjo laikytis sutartinių įsipareigojimų ir atlikti ginčijamus mokėjimus pagal sutarties reikalavimus (2.4 p.) per 5 dienas nuo prekės gavimo, nes tik taip galėjo būti užtikrinta nepertraukiama degalinių veikla.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad 2013 m. sausio 8 d. ieškovas UAB „Vakoil“ ir atsakovas UAB „Gazimpeksas“ sudarė iš esmės identišką sutartį ankstesnei 2010 m. kovo 19 d. sutarčiai. Apeliantas nurodo, kad jis neginčijo mokėjimų už ginčo periodu tiektą produkciją, tačiau ginčija tuos mokėjimus, kurie buvo atlikti kaip senos skolos padengimas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (1 t., b. l. 22–23). Iš šio akto matyti, kad 2013 m. vasario 14 d., kai UAB „Vakoil“ atžvilgiu jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., b. l. 26–28), ieškovo skola už gautas prekes atsakovui sudarė 129.948,03 Lt. Nuo tos dienos iki 2013 m. birželio 30 d. atsakovas ieškovei pateikė prekių (suskystinų dujų) už 381.160,28 Lt, tačiau ieškovas UAB „Vakoil“ per tą patį laikotarpį atsakovui UAB „Gazimpeksas“ sumokėjo 511.108,31 Lt, t. y. 129.948,03 Lt daugiau, nei už tą patį laikotarpį gavo iš atsakovo prekių. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina apelianto argumentus, kad ieškovas su atsakovu atsiskaitinėjo ne tik už einamuoju periodu gaunamas prekes, bet ir padengė iki 2013 m. vasario 14 d. buvusį 129.948,03 Lt įsiskolinimą. Tai reiškia, kad ieškovas, iki bankroto bylos UAB „Vakoil“ iškėlimo siekdamas visiškai atsiskaityti su atsakovu nebuvo sąžiningas kitų, reikalavimo teises turėjusių UAB „Vakoil“ kreditorių atžvilgiu, suteikdamas pirmumo teisę atsakovui gauti apmokėjimą. Gi atsakovo nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog jis negalėjo nežinoti, kad tokie mokėjimai gali padidinti skolininko nemokumą, nes UAB „Vakoil“ jau ir iki tol vėlavo atlikti atsakovui mokėjimus sutartyje nustatytais terminais. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo veiksmai atitiko kasacinio teismo praktikoje suformuotus kontrahento sąžiningumo apibrėžties standartus – prieinamomis priemonėmis pasidomėti dėl UAB „Vakoil“ mokumo būsenos (įsipareigojimų kreditoriams) sudarant ginčijamus sandorius. Tokio, kvalifikuoto versle veikiančio subjekto neapdairumo pakanka, kad atsakovo neveikimas būtų pripažįstamas kaip jo nesąžiningumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Vakoil“ iškėlimo teisme buvo priimtas 2013-04-26, laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje taikytos nebuvo, bankroto byla iškelta 2013-05-24, nutartis įsiteisėjo 2013-07-25, todėl ĮBĮ nustatyti padariniai atsiranda tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (šiuo atveju 2013-07-25) bei tai, kad šiuo atveju nebuvo priimto teismo sprendimo ir jokio vykdomojo dokumento, kurio pagrindu būtų buvęs realizuojamas ar išieškomas turtas. Teismas laikė, jog ieškovas 2013-04-23, 2013-04-30, 2013-05-10 ir 2013-05-16 atlikdamas mokėjimus atsakovui, imperatyvios įstatymo normos nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teismo argumentai pripažintini nepagrįstais remiantis prieš tai minėtais apeliacinės instancijos teismo nurodytais argumentais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąžiningumo pareiga taikoma kiekvienam civilinių teisinių santykių subjektui, o verslo subjekto statusas nustato dar aukštesnį atidumo ir rūpestingumo standartą. Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro sandorį ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB ,,Arevita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2013).

Šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina faktą, kad ieškovas nebuvo pajėgus atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tačiau UAB „Gazimpeksas“ nebūdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, į jas neatsižvelgė ir neįvertino, jog ieškovas, atsiskaitydamas su vienu kreditoriumi ir išskirdamas jį iš kitų, pažeis šių kreditorių interesus, dėl ko yra pakankamas pagrindas spręsti dėl apelianto nesąžiningumo.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Iš byloje esančių teismas prieš tai nustatė, kad ieškovas skubėjo atsiskaityti su atsakovu iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir tai patvirtina per kelias dienas atlikti ginčijami mokėjimai, nes ieškovas atsakovui mokėjo ne tik einamuosius pagal sutartį mokėjimus už gautas prekes, bet ir padengė visą nuo 2013 m. vasario mėnesio likusį įsiskolinimą, t. y. ieškovas skubėjo su atsakovu visiškai atsiskaityti. Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Drustila“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015). Nagrinėjamoje byloje negalima konstatuoti, kad ginčijami sandoriai buvo ekonomiškai naudingi ieškovui, nes ieškovo nemokumas nebuvo atstatytas, priešingai, jis dar labiau padidėjo, o visų kitų ieškovo kreditorių interesai buvo pažeisti. Tai reiškia, kad ieškovas šių mokėjimų atlikti neprivalėjo.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana (CK 6.66 straipsnį) taikymo sąlygas, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės, ieškovo ieškinys tenkintinas, pripažįstant negaliojančiu UAB „Vakoil“ 129.948,03 Lt (37.635,55 Eur) skolos dengimą atsakovui UAB „Gazimpeksas“, atliktą 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. gegužės 10 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2013 m. balandžio 23 d. (CPK 326 str. 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju ieškovui sugrįžta reikalavimo teisė į atsakovą.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.145 straipsniu, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status guo (CK 1.138 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pripažinti negaliojančiais 129.948,03 Lt mokėjimus, iš atsakovo UAB „Gazimpeksas“ priteistina 129.948,03 Lt ieškovo BUAB „Vakoil“ naudai.

Ieškovas ieškinyje taip pat prašė priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str.). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Nustatyta, kad teismui pripažinus mokėjimus 129.948,03 sumai negaliojančiais, o skolininkui iki šiol negrąžinus iš ieškovo įmonės neteisėtai gautas lėšas, atsakovas pažeidė savo prievolę ieškovui, todėl teismas sprendžia, kad šis ieškinio reikalavimas yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas. Taigi, iš atsakovo UAB „Gazimpeksas“ ieškovo BUAB „Vakoil“ naudai priteistinos 6 % dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 129.948,03 Lt (37.635,55 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos visos ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas už ieškinį ir už apeliacinį skundą žyminio mokesčio nemokėjo (CPK 83 str. 1 d. 8. p.), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas mokėtinas žyminis mokestis tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą bei už procesinių dokumentų įteikimą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. (CPK 96 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje už pareikštą ieškinį mokėtinas 1041,00 Eur dydžio žyminis mokestis, tokio paties dydžio mokestis mokėtinas ir už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 4 d.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2082,00 Eur žyminio mokesčio.

Duomenų apie ieškovo turėtas teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra pateikta, išskyrus prašymą priteisti ieškovo atstovo turėtas kuro ir komandiruotpinigių išlaidas 30,25 Eur. Pagal CPK 88 straipsnį atstovo patirtos kuro ir dienpinigių išlaidos nepatenka į bylinėjimosi išlaidų sąrašą, todėl tokios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 str.).

Taip pat iš atsakovo priteistinos pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kas sudaro 12,19 Eur (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 96 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Vakoil“, atstovaujamos bankroto administratoriaus „Bankroto administravimo kontora“, UAB, ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu UAB „Vakoil“ 129.948,03 Lt (37.635,55 Eur) skolos padengimą atsakovei UAB „Gazimpeksas“, atliktą 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. gegužės 10 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2013 m. balandžio 23 d. mokėjimais bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Gazimpeksas“ (j. a. k. 121446423) 37.635,55 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 55 ct) ieškovės BUAB „Vakoil“ (j.a.k. 135818983, atstovaujamos bankroto administratoriaus „Bankroto administravimo kontora“, UAB, j. a. k. 302535150) naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gazimpeksas“ (j.a.k. 121446423) 6 % dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 37.635,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Vakoil“ (j. a. k. 135818983, atstovaujamos bankroto administratoriaus „Bankroto administravimo kontora“, UAB, j.a.k. 302535150) naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gazimpeksas“ (j. a. k. 121446423) 2082,00 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio už ieškinį ir už apeliacinį skundą valstybei bei 12,19 Eur (dvylika eurų 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, atitinkamai nurodant „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“.