Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verteksas“ direktoriaus E. V. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Verteksas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi priimtas ieškovo UAB „Verteksas“ direktoriaus E. V. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Verteksas“ ir paskirta teismo posėdžio data spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė UAB „Verteksas“ įpareigota pateikti teismui sutartis ar susirašinėjimą su užsakovais, iš kurių būtų matyti, kad atsakovė turi ir turės realių užsakymų jos teikiamoms paslaugoms.

Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis).

Atsakovės UAB „Verteksas“ įgaliotas atstovas vykdydamas Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui paaiškinimus, kad nuo 2020 m. vidurio UAB „Verteksas“ dalyvauja net 12-oje tenderių (konkursų pervežimo paslaugoms teikti), kurie dar nėra pasibaigę. Laimėjus tenderius UAB „Verteksas“ užsitikrina pastovius užsakymus nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Kadangi Volkswagen siūlo pervežti keliasdešimt tūkstančių automobilių, tenderius paprastai laimi ne vienas pasiūlymą pateikęs asmuo, UAB „Verteksas“ galimybės laimėti tenderius, kuriuose jis šiuo metu dalyvauja, yra realios. Juo labiau įvertinus UAB „Vertekso“ pasiūlytas kainas. Atkreipė dėmesį, kad konkursų laimėtojų paskelbimas užtrunka net kelis mėnesius, nes konkursą paskelbęs automobilių gamintojas prieš jį paskelbdamas tikrina visus pateiktus dokumentus, o prireikus – reikalauja ir papildomų dokumentų pateikimo. Nors atsakovė teismui ir negali pateikti konkrečių užsakymų UAB „Verteksas“ teikiamoms paslaugoms, kol nėra paskelbti Volkswagen paskelbtų konkursų laimėtojai, tačiau tai neturėtų lemti teismo atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Verteksas“ atsižvelgiant į tai, kad UAB „Verteksas“ vykdo ekspedicinę veiklą, susijusią tik su automobilių pervežimu ir faktiškai visus užsakymus vykdydamas veiklą susigeneruoja dalyvaudamas automobilių gamintojų tenderiuose, UAB „Verteksas“ finansiniai sunkumai nėra ilgalaikiai (įmonė veikia rinkoje jau daugiau nei 14 metų ir su finansiniais sunkumais susidūrė tik neseniai, UAB „Verteksas“ turi aiškų ir konkretų planą kaip vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais, turi reikiamus žmogiškuosius išteklius, atitinkamą patirtį bei komercinį pranašumą ekspedijavimo veiklos srityje. Neiškėlus UAB „Verteksas“ restruktūrizavimo bylos bus padaryta didesnė žala, kai iškėlus restruktūrizavimo bylą tiek bendrovė, tiek kreditoriai patirs didesnę naudą, nes bendrovė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos ir toliau kuriamos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą net ir dalinio bei atidėto kreditorių reikalavimo patenkinimo atveju. Pažymėjo, kad ieškovas UAB „Verteksas“ direktorius E. V. padengė UAB „Verteksas“ skolą AB „Šiaulių bankas“ ir tapo didžiausiu UAB „Verteksas“ kreditoriumi. Tai patvirtina, kad ieškovas tiki UAB „Verteksas“ veiklos tęstinumu ir neabejotinai stengsis, kad UAB „Verteksas“ atkurtų mokumą bei vykdytų veiklą kuo efektyviau. Kitu atveju, pareiškėjas liks skolingas kredito įstaigai, suteikusiai jam paskolą tam, kad būtų padengta UAB „Verteksas“ skola AB „Šiaulių bankas“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą atmestinas, keltina bankroto byla

Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai visuma Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Juridiniam asmeniui gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu juridinis asmuo juridinis asmuo: 1) turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 4) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

Taigi, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

Dėl atsakovės nemokumo

Siekiant iškelti UAB ,, Verteksas“ restruktūrizavimo bylą turi būti nustatyta, kad įmonė turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje yra pateikta juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoka, kuri suprantama kaip padėtis, kai: 1) juridinis asmuo yra nemokus arba 2) yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius.

JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nustačius bent vieną iš aukščiau nurodytų sąlygų, gali būti konstatuojama juridinio asmens nemokumo būsena.

Remiantis pateikto UAB ,,Verteksas“ balanso 2020 m. birželio 30 d. duomenimis, įmonė turėjo turto už 7 741,59 Eur, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas, t. y. iš esmės debitorių skolos (7 050,23 Eur), įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 63 830,58 Eur. Iš ieškovo pateikto UAB ,,Verteksas“ kreditorių sąrašo 2020 m. birželio 30 d. duomenimis, matyti, kad iš esmės visų įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję. Atsakovė pateikė duomenis, kad jos 29 415,68 Eur prievolę AB „Šiaulių bankas“ įvykdė jos direktorius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis atsakovės skola VSDFV biudžetui, kurios įvykdymo terminas suėjęs, 2020 m. lapkričio 6 d. buvo 2 118,35 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovės vykdomosiose bylose išieškoma suma sudaro 7 361,25 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš pateiktos 2020 m. rugpjūčio 6 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. UAB ,,Verteksas“ veikė nuostolingai, įmonė gavo 22 337,88 Eur pajamų, patyrė 23 103,55 Eur nuostolių. bankas Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė nėra pajėgi laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, turi sunkumų vykdydama mokestines prievoles.

Teismas atkreipia dėmesį, kad didžiąją dalį atsakovė turto sudaro debitorių skolos 7 050,23 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kalbant apie galimybę panaudoti trumpalaikį turtą juridinio asmens finansiniams įsipareigojimams padengti, svarbu nustatyti realų disponavimą šiuo turtu. Toks trumpalaikis turtas kaip debitorių skolos negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, todėl debitorių skolos paprastai yra eliminuojamos iš juridinio asmens turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Teismas iš pateikto atsakovės skolininkų sąrašo nustatė, kad šių skolų sumokėjimo terminai suėję daugiau nei prieš metus, šios skolos neapmokėtos, o didžiausią šios skolos dalį 4 930,82 Eur sudaro UAB „Hegelman transporte“ skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-734-920/2020 ir jos baigtis priklauso nuo civilinės bylos Nr. e2-219-950/2020 baigties. Pažymėtina, net ir atsakovei palankių teismo sprendimų atveju, priteistos sumos nepakaktų turimiems įsipareigojimams padengti. Taigi, atsakovė šiuo metu iš esmės jokio realaus turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, neturi.

Analizuojant UAB ,,Verteksas“ būseną pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir pagal byloje esančius duomenis, matyti, kad UAB „Verteksas“ yra nemoki, nes jos įsipareigojimai akivaizdžiai viršija turimo turto vertę ir atsakovė nėra pajėgi laiku savo įsipareigojimų kreditoriams (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus duomenis, sprendžia, kad UAB „Verteksas“ laikytina turinčiu finansinių sunkumų juridiniu asmeniu (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis).

JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą, svarstantį restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, vertinti juridinio asmens, kuriam keliama restruktūrizavimo byla, gyvybingumą. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nustatymas itin svarbus, kadangi atsakovės finansinius sunkumus lemia jos kaip nemokaus juridinio asmens būsena. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1265-881/2020).

Dėl atsakovės gyvybingumo

Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Ūkinė komercinė veikla suprantama kaip gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų nemokumo proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 21 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, yra nurodęs, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sistemiškai vertinant JANĮ restruktūrizavimo proceso nuostatas, matyti, kad įstatymų leidėjas siekė užtikrinti, kad restruktūrizuojama įmonė tinkamai, laiku vykdys mokestines prievoles. Teismas netvirtina restruktūrizavimo plano, jeigu nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas), taip pat teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomas (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020). Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1547-553/2020).

Teismas iš pateiktos atsakovės pelno (nuostolio) ataskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. nustatė, kad atsakovės pirmąjį šių metų pusmetį gautų pajamų nepakako susidariusiems įsipareigojimams bent iš dalies padengti, įmonės veikla buvo nuostolinga. Atsakovė savo ūkinės veiklos perspektyvas grindžia tik ekspedijavimo veiklos plėtra atsisakant pervežimo paslaugų teikimo. Tokį atsakovės veiklos modelio pasirinkimą lėmė tai, kad minėtai veiklai vystyti nereikalingos didelės sąnaudos ir investicijos. Šią veiklą numatoma vystyti remiantis iš esmės vieno asmens UAB „Verteksas“ direktoriaus turimais gebėjimais ekspedijavimo srityje. Kitų alternatyvių veiklų, kurios taip pat sudarytų galimybę gauti pajamas, teismui pateiktame restruktūrizavimo plane nenumatyta.

Teismas pažymi, kad atsakovė savo veiklos perspektyvas grindžia tik sėkme dalyvaujamuose konkursuose pervežimo paslaugoms teikti, realių alternatyvių galimybių gauti pajamas savo veikloje neturi. Nors atsakovė nurodė, kad dalyvauja dvylikoje konkursų, tačiau dalyvavimas konkursuose savaime negarantuoja, kad būtent atsakovė bus pasirinkta kaip lengvųjų automobilių pervežimo paslaugų teikėjas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati įmonė tokių paslaugų nevykdys, o pasitelks kitus vežėjus. Be to, atsakovė neturi duomenų, kiek įmonių, siūlančių analogišką paslaugą, dalyvauja paskelbtuose konkursuose, konkurse galimai dalyvauja ir kitų šalių vežėjai bei ekspeditoriai, todėl atsakovė negali būti garantuota savo sėkme. Atsakovė nepateikė jokio alternatyvaus veiklos plano nesėkmingo dalyvavimo konkursuose pervežimo paslaugoms teikti atveju. Tai, kad įmonės vadovas tiki savo vykdomos veiklos sėkme nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad įmonė neabejotinai gaus pajamas, kurių dydis leis išspręsti kilusius finansinius sunkumus, nulėmusius įmonės nemokumo būklę. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jokių realių užsakymų savo teikiamoms paslaugoms įmonė šiuo metu neturi.

Pažymėtina ir tai, kad pateiktame restruktūrizavimo plane taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu remiantis atsakovė prognozuoja būtent tokį savo pajamų augimą ateityje. Restruktūrizavimo plane nenurodoma nei, koks suteiktų pervežimo paslaugų kiekis leis užtikrinti tokių pajamų gavimą, nei kaip atsakovė organizuos šių paslaugų teikimą. Taigi, prognozuojamos pajamos nėra pagrįstos jokiomis prielaidomis, kurios leistų patikrinti prognozių teisingumą ir realumą. Atsakovė taip pat neatskleidė, kaip įvertino, kad savo veikloje patirs būtent nurodyto dydžio sąnaudas pajamoms uždirbti. Atsakovė pervežimo paslaugoms teikti neabejotinai turės pasitelkti vežėjus, su kuriais už suteiktas paslaugas turės būti atsiskaityta, tačiau jokių duomenų apie taikomus pervežimų įkainius ir numatomą užsakymų kiekį atsakovė nepateikė, nors atsakovei Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartyje priimant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo išaiškinta, kad konfidencialiai informacijai apsaugoti CPK 9-10 straipsniuose numatytos išimtys iš civilinio proceso viešumo principo, kurias atsakovė gali motyvuotai prašyti taikyti, taip pat atsakovė turi galimybę pateikti teismui dokumentus, kuriuose būtų pašalinta tokia komerciškai jautri informacija kaip paslaugų kaina. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog jos numatomas veiklos planas, kurio pagrindų būtų gaunamos pajamos ir atsiskaitoma su kreditoriais, yra realus (CPK 178 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė tinkamai nevykdo ir prievolių susijusių su socialinio draudimo įmokomis. Kaip nustatyta, atsakovės skola VSDFV biudžetui, kurios įvykdymo terminas suėjęs, 2020 m. lapkričio 6 d. buvo 2 118,35 Eur. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovė UAB „Verteksas“ nėra pajėgi tinkamai vykdyti mokestinius įsipareigojimus, taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neturi perspektyvų vykdyti tokią veiklą, kuri ateityje užtikrintų reikiamas pajamas finansiniams sunkumams išspręsti. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovės įsiskolinimai yra dengiami ne iš atsakovės gaunamų pajamų, bet atsakovės vadovo asmeniniais veiksmais padengiant didžiausio atsakovės kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ skolą. Taigi, įmonės gaivinimas neturi realių prielaidų, o tęsiantis šiai neapibrėžtai situacijai įmonės įsipareigojimai tik dar labiau augs. Taip nebus užtikrintas viešasis interesas pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir sudaryti prielaidas ekonominės veiklos stabilumui.

Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, bei atsižvelgdamas į tai, kad įmonė turi tik vieną darbuotoją – jos direktorių, konstatuoja, kad įmonė nėra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustačius, kad netenkinama juridinio asmens gyvybingumo sąlyga, atsakovei atsisakytina iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies1, 3 punktai).

JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Konstatavus, kad atsakovė UAB „Verteksas“ yra nemoki, atsakovei keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Administruoti atsakovės UAB „Verteksas“ bankroto procedūrą skirtinas nemokumo administratorius UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, sąrašo eilės Nr. B-JA122, kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Nemokumo administratorių atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis, 7 dalis).

JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą suma paskirtam nemokumo administratoriui apskaičiuojama vadovaujantis Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimo dydžiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924. Teismas bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydį nustatė naudojant Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtą skaičiuoklę pagal atsakovės 2020 m. birželio 30 d. balanso duomenis, kur turto vertė iš viso 7 741,59 Eur, nekilnojamojo turto vertė 0 Eur, kilnojamojo turto vertė 683,30 Eur, nematerialaus turto vertė 0 Eur, per vienerius metus gautinų sumų dydis 7 050,23 Eur, kreditorių reikalavimų dydis – 63 830,53 Eur, kreditorių skaičius – 37. Suvedus nurodytus duomenis, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skaičiuoklė apskaičiavo, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra 3 035 Eur (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 77 straipsnio 2 dalis).

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 25 straipsnio 6 dalis).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 14 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalimi, 25 straipsnio 1, 6 dalimis, 26 straipsniu, 27 straipsnio 1-2 dalimis, 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 2 dalimi, 40 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 335 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

netenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verteksas“ direktoriaus E. V. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Verteksas“.

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Verteksas“ (juridinio asmens kodas 300530628, registracijos adresas: M. Daukšos g. 26A-11, Kaunas) bankroto bylą supaprastinta tvarka.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ (sąrašo Nr. B-JA122, adresas. Vytauto g. 17, Klaipėda, tel. 8 46 310494, el. p. vlbb@kab.lt).

Nustatyti, kad bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma yra 3 035 Eur (trys tūkstančiai trisdešimt penki eurai).

Areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Verteksas“ (juridinio asmens kodas 300530628) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 14 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos siųsti ieškovui, atsakovei, nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arešto aktų registrui.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos nutarties kopiją siųsti Juridinių asmenų registrui, antstoliams Regimantui Budreikai, Raimundui Stanislauskui, Sauliui Užkuraičiui, Valdui Zubinui, Kauno apylinkės teismui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.