Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-04-19 · Civilinė byla Nr. 2A-233-544/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-19
Bylos Nr.
2A-233-544/2013
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00692-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė, Ramunė Čeknienė (pran.), Margarita Dzelzienė
Ieškovas
R. N.
Atsakovas
D. L.
Išvadą teikia
Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-233-544/2013;

teisėja Vitalija Ragauskienė Proceso Nr. 2-14-3-00692-2012-2;

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 99.5; 114.4; 114.11; 121.18; 125.1; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Margaritos Dzelzienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-885-786/2012 pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei D. L., institucija duodanti išvadą byloje –Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. N. prašė pakeisti 2007 m. sausio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui M. N. ir 2012 m. gegužės 31 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui D. N. po 300 litų kiekvienam iki jų pilnametystės, priteisti iš atsakovės 4420 Lt įsiskolinimą sūnaus D. išlaikymui ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. sausio 30 d. nutartimi sūnaus M. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, o sūnaus D. N. - su motina, kuri įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui M. N. po 1 MGL. Jis buvo įsipareigojęs tokio pat dydžio sumą mokėti sūnaus D. N. išlaikymui. 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu pakeistas 2007 m. sausio 30 d. sprendimu patvirtintos sutarties 3 ir 4 punktas ir nepilnamečio sūnaus D. N. gyvenamoji vieta nustatyta su juo, sūnaus D. N. išlaikymui iš D. N. priteistas išlaikymas po 1 MGL kas mėnesį iki jo pilnametystės. Vaikai paaugo ir poreikiai padidėjo. Jo materialinė padėtis nėra gera, nes pajamos sumažėjo ir nėra pastovios. Atsakovė pastoviai išlaikymo vaikams neteikė, todėl susidarė įsiskolinimas 4420 litų.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė 2007 m. sausio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. priteisė iš D. L. (N.) sūnui M. N. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 litų iki sūnaus pilnametystės; pakeitė 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. priteisė iš D. L. nepilnamečiui sūnui D. N. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė ieškovui iš atsakovės 400 litų teisinės pagalbos išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką 2007 m. sausio 30 d. nepilnamečio sūnaus M. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu ir iš atsakovės priteistas išlaikymas po 1MGL iki vaiko pilnametystės, o sūnaus D. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove ir iš ieškovo priteistas išlaikymas po 1MGL iki vaiko pilnametystės. 2012 m. gegužės 31 d. teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus D. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu ir iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikui kas mėnesį po 1MGL iki jo pilnametystės. Tiek ieškovas, tiek atsakovė dirba, pajamų turi. Vaikai mokosi vidurinėje mokykloje, lanko būrelius. Ieškovas kaip pagrindą pakeisti priteistą išlaikymą nurodė vaikų poreikių pasikeitimą ir savo turtinės padėties pablogėjimą. Priteisiant ankstesnį išlaikymą iš atsakovės sūnums buvo po 10 metų. Šiuo metu sūnui M. N. –16 metų, o sūnui D. N. - 11 metų. Vaikai paaugo ir jų poreikiai pakito. Tiek ieškovas, tiek atsakovė dirba, kitų išlaikytinių neturi. Teismas nusprendė, kad siekiant užtikrinti vaikų interesus, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga, išlaikymo dydis turi būti padidintinas M. N. iki 300 litų, o D. N. - iki 250 Lt mokant periodines išmokas kas mėnesį. Atsakovės išlaikymas sūnui D. N. priteistas nuo 2012 m. gegužės 31 d., kada buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu. Vaiko gyvenamoji vieta ir priteistino išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių sutarimu. Ginčų dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo mokėjimo nebuvo. Iki 2012 m. gegužės 31 d. pagal 2007 m. sausio 30 d. sprendimą vaiko D. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove ir išlaikymas vaikui po 1 MGL periodinėmis išmokomis kas mėnesį buvo priteistas iš ieškovo. Atsakovė nuo 2012 m. gegužės 31 d. išlaikymą sūnui D. N. teikė, pirko drabužius, batus, mokyklinius reikmenis, rūpinosi laisvalaikiu, todėl, teismo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms įsiskolinimas nesusidarė ir jo priteisti nėra pagrindo (b. l. 92-93).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, ir priteisti iš atsakovės 4420 Lt įsiskolinimą sūnaus D. N. išlaikymui, o kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Skundui pagrįsti nurodė, kad teismas netinkamai taikė įstatymus, netinkamai vertino įrodymus ir neišsprendė klausimo dėl 4420 Lt įsiskolinimo priteisimo. D. N. nuo 2009 m. spalio 1 d. gyvena su juo ir šią apinkybę atsakovė pripažino. Nuo to laiko vaiką jis išlaikė vienas, rūpinasi jo auklėjimu ir ugdymu. Nuo 2009 m. spalio 1 d. sūnui pradėjus gyventi su juo, atsakovei atsirado prievolė D. N. išlaikymui mokėti po 1 MGL iki jo pilnametystės, kurios ji pilnai nevykdė. Atsakovė yra sveika ir darbinga, todėl gali pasirūpinti savo vaikais ir mokėti reikiamo dydžio išlaikymą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino visų įrodymų, pažeidė rungtyniškumo principą, padarė neteisingas išvadas (b. l. 101-104).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2012-05-31 galiojo 2007-10-30 teismo sprendimas, kuriuo D. N. išlaikymo pareiga buvo nustatyta ne jai, bet ieškovui. Ieškovas minėtu laikotarpiu nesikreipė dėl D. N. išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl neteko teisės minėtu laikotarpiu reikalauti ginti menamai pažeistas teises. Apelianto argumentai, kad ji nuo 2009 m. spalio mėn. neteikė išlaikymo D. N., nepagrįsti, prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, paties ieškovo paaiškinimams ir pirmosios instancijos teisme nustatytoms aplinkybėms. Apelianto teginius paneigia jos pateiktų banko sąskaitų išrašai. Mokėjimo pavedimai patvirtina tik dalį D. N. suteikto išlaikymo, neskaitant išlaikymo pareigos vykdymo perkant vaikui reikalingas priemones, drabužius, avalynę, užtikrinant jo laisvalaikį. Sūnus atvyksta pas ją kiekvieną savaitgalį, o vasaros atostogų metu kartu su ja atostogauja. Laikotarpiu nuo 2012-05-31 iki 2012-08-17 išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti, nes šiuo laikotarpiu D. N. jau buvo priteistas 1 MGL dydžio išlaikymas (b. l. 110-113).

Apeliacinis skundas atmestinas, o 2012 m. gruodžio 31 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik ieškovas R. N. ir tik dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui nepriteisimo. Todėl teisėjų kolegija dėl nepaskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo nepilnamečiam sūnui D. N. yra priimtas ištyrus teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinus įrodymus, tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas bei motyvuojant sprendime padarytas išvadas. Todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, todėl visų jų nekartoja.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog 2007 m. sausio 30 d. sprendimu nepilnamečio sūnaus M. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu ir iš atsakovės priteistas išlaikymas po 1MGL iki vaiko pilnametystės, o sūnaus D. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove ir iš ieškovo priteistas išlaikymas po 1MGL iki vaiko pilnametystės. 2012 m. gegužės 31 d. teismo sprendimu buvo tenkintas šalių prašymas ir pakeisti 2007 m. sausio 30 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 ir 4 punktai - nepilnamečio sūnaus D. N. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu ir iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikui kas mėnesį po 1MGL iki jo pilnametystės (b. l. 11-18). Iš 2012 m. gegužės 31 d. teismo sprendimo matyti, kad R. N. tuo metu teismui nekėlė pretenzijų dėl atsakovės išlaikymo įsiskolinimo D. N. išlaikymui ir šis klausimas nebuvo nagrinėjamas (b. l. 16-17). CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. CK 3.194 str. numato, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, dėl to nesusitarė. Tai reiškia, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o į praeitį tokia teisė galioja ribotai ir tik vaiko išlaikymo pareigos tinkamo nevykdymo atveju (CK 3.200 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, t. y. vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-139/2010).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad, nors 2007 m. sausio 30 d. teismo sprendimu D. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o išlaikymas D. N. naudai buvo priteistas iš ieškovo, tačiau pasikeitus faktinėms aplinkybėms, sūnui apsigyvenus su ieškovu, ieškovas formaliai įgijo teisę kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo iš atsakovės D. L. už praėjusius 3 metus priteisimo. Tačiau jis turi ne tik nurodyti, bet įrodyti ne tik tai, kad nepilnamečio sūnaus D. N. gyvenamoji vieta faktiškai pasikeitė - jis apsigyveno su tėvu, tačiau ir tai, kad atsakovė nebevykdė savo pareigos ir prie sūnaus išlaikymo nebeprisidėjo arba nepakankamai prisidėjo. Ieškovo pareiga buvo įrodyti koks būtinas išlaikymo dydis buvo reikalingas sūnui, kokia konkrečiai dalimi prie sūnaus išlaikymo prisidėjo atsakovė, kokia dalimi prisidėjo jis pats.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentais ir motyvais, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti ieškovo reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui už trejus metus priteisimo. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su įrodymų įvertinimu ir teismo išvadomis, tačiau skundui pagrįsti nurodo tuos pačius faktus ir argumentus, kuriuos nurodė ieškiniui pagrįsti ir kuriuos pirmosios instancijos teismas tyrė, vertino ir nutarė, kad jie nesudaro pagrindo tenkinti minėto ieškinio reikalavimo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo. Atsakovė nesutiko, kad ji neteikė pakankamo išlaikymo vaikui ir nurodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesiui viso išlaikymui buvo sumokėjusi 8096 Lt, nes išlaikymą mokėjo nuo 2010 m. vasario mėnesio pinigus pervesdama į dvi sūnaus sąskaitas, nes ieškovo sąskatos buvo areštuotos. Prieš rugsėjo mėnesį vaikams nupirko būtinų reikmenų, drabužių, kitų būtinų prekių. Nurodė, kad sutinka, jog ieškovas turi daugiau išlaidų, tačiau atostogų metu ir savaitgaliais vaikai yra jos prižiūrimi ir pilnai išlaikomi, nes turi gerai apmokamą darbą. Nurodė, kad įsiskolinimo nėra, nes išlaikymą mokėjo grynaisiais pinigais, papildomai pirkdavo drabužius, kanceliarines prekes ir pan. Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad „...D. šią vasarą vieną mėnesį gyveno su ja. Tuo metu ji išlaikė vaiką. Dabar vaikai ne kiekvieną savaitgalį būna su mama. <...> Kai vaikai būna pas atsakovę, ji tuo metu išlaiko vaikus. Šiemet atsakovė drabužių pirko, Matui pirko batus ir džinsus, megztinį. Pagrinde drabužius perku aš, perka ir ji.“ (b. l. 92-93). Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovė ginčijamu laikotarpiu reguliariai pervedinėdavo pinigus vaikų išlaikymui, mokėjo ir tiek kiek priteista, ir daugiau, ir mažiau, o atsakovas ilgą laiką pretenzijų nereiškė, kas patvirtina, kad šalių vaikai buvo išlaikomi gera valia bendru sutarimu, atsižvelgiant į konkrečius vaikų poreikius ir tėvų galimybes tam tikru metu (b. l. 32-75, 114). Nei ieškovo, nei atsakovės teiginiai nenuneigti ir jų šalys neginčijo, ieškovas pripažįsta, kad atsakovės raštuose ir dokumentuose nurodytas išlaikymas vaikams buvo teiktas (b. l. 87-89, 92-93). Rašytiniai įrodyai patvirtina, kad abi šalys gauna pakankamai dideles pajamas, iš kurių turėjo galimybę teikti išlaikymą (b. l. 121-137). Todėl, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abu tėvai rūpinosi vaikais, dalyvavo išlaikymo pareigos vykdyme, vaikai motinos buvo išlaikomi nepertraukiamai. Ieškovas objektyviais ir patikimais įrodymais neįrodė, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, būtini vaikų būtini poreikiai buvo tokie, kad atsakovės teikiamas išlaikymas, įvertinus ir ieškovo teikiamą išlaikymą, buvo nepakankamas ir, jei buvo nepakankamas, tai kokia dalimi, kas reiškia, kad nebuvo įrodytas nepatenkintų vaikų poreikių dalies dydis ir faktas (CPK 178-179 str.). Vadinasi, pagal CK 3.194 str. 1 d. ir 2 d. nustatytą reglamentavimą nėra įstatyminio pagrindo konstatuoti atsakovės prievolės išlaikyti vaikus nevykdymo ar kitokio šalių susitarimo buvimą bei priteisti iš jos įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Šalies argumentai

Apelianto (ieškovo) prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrįstas. Bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas teismui pripažinus, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas nenurodė motyvų, dėl kurių mano, jog yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (b. l. 120). Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimas truko 4 mėnesius, šalys turėjo pakankamai laiko ir galimybių pateikti visus turimus įrodymus savo argumentams pagrįsti, byloje yra pateikti išsamūs šalių procesiniai dokumentai. Aplinkybių, leidžiančių manyti, kad, neišklausius žodinių proceso šalių paaiškinimų, apeliacinės instancijos teismas negalėtų išsamiai išnagrinėti bylos, nenustatyta.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto atsakovei turi būti priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 115). Atsakovės išlaidos teisinei advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme laikytinos atitinkančiomis CPK 98 str. reikalavimus ir Rekomendacijų patvirtintus dydžius (yra mažesnės už maksimalius dydžius). Todėl iš ieškovo atsakovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisiama 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t aria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėMargarita Dzelzienė