- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-14
- Bylos Nr.
- 1-866-1135/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01384-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.13pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012 m. rugpjūčio 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 9 mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 1 metams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams;
2) 2014 m. balandžio 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 4 MGL (520 Lt) bauda;
3) 2015 m. gegužės 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 187 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 3 dalis - 40 parų arešto;
4) 2016 m. gegužės 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą - 3 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2017 m. lapkričio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas nuteistąjį vykdyti 2016 m. gegužės 18 d. Raseinių rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę;
5) 2018 m. gegužės 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį - 3 metams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo;
6) 2018 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, 2018 m. gegužės 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendis pakeistas ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs;
7) 2022 m. balandžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64(1) straipsnį 40 parų arešto bausme;
8) 2022 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 5 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį - 4 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2023 m. sausio 10 d., apie 21.03 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo miegamajam kambaryje, sėdint ant lovos, tyčia sulenktos rankos vidine puse ties alkūne, iš nugaros sugriebęs už kaklo sugyventinei R. U., ją smaugė bei tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. U. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 10 d. išgėrinėjo, vakare susipyko su sugyventine ir viskas nuo to prasidėjo. Jis gėrė alų, buvo nuo jo apsvaigęs. Susipyko, susistumdė, gavosi kivirčas. Nelabai gerai atsimena aplinkybes. Viskas įvyko miegamajame. Tiksliai nepamena, kokius veiksmus atliko. Atliko tokius veiksmus, kurie surašyti kaltinamajame akte. Neatsimena, kuria ranka, bet ranka buvo sulenkta, nukentėjusioji stovėjo, jis atsistojo ir smaugė. Kiek prisimena, tas spaudimas nebuvo stiprus. Sutinka, kad R. U. jautė fizinį skausmą. Teisingai nukentėjusioji nurodė, kad veiksmai atlikti sėdint ant lovos. Kiek prisimena, pagriebė ją iš nugaros. Nukentėjusioji prašė paleisti, minėjo, kad skauda. Nukentėjusios dukra N. U. buvo atėjusi, ji sakė, kad paleistų jos mamą. Ji matė viską, tada jis paleido R. U. ir pasišalino. Po šito įvykio policija po valandos atvyko. Jo jau nebuvo ten, ir policijos pareigūnai nesulaikė. Sutinka, kad galėjo sukelti skausmą 5 balų iš 10, sužalojimų nepadarė. Atsiprašė, susitaikė su nukentėjusiąja, pretenzijų ji neturėjo. Atlieka bausmę už BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, 4 metų trukmės. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, kiek prisimena, nukentėjusioji irgi gėrė alkoholį. Ketina keisti gyvenimą, nevartoti alkoholio. Išlaiko vaiką, ketina ir ateityje jį išlaikyti. Vaikui mokėdavo įvairias sumas, nuo 50 iki 100 eurų, grynais pinigus jam duodavo, su vaiko mama taip buvome susitarę. Dėl alkoholio gydėsi, rezultatai buvo geri, nevartojo alkoholio 3 mėnesius. Pats nusprendė gydytis, nes per alkoholį ir viskas įvyko, ir ankstesni nusikaltimai to įtakoti. Šiuo metu alkoholio vartojimo problemos neturi. Įsidarbino įkalinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini). Planuoja išėjęs į laisvę važiuoti į užsienį dirbti pagal specialybę. Šiuo metu dirba ne pagal specialybę. Su nukentėjusia geri santykiai, bendrauja, nėra išsiskyrę.
Kaltinamojo M. M. padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. U. parodė, kad 2023 m. sausio 10 d. ji kartu su savo sugyventiniu M. M., jos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Su M. gyvena apie pusę metų, veda bendrą ūkį. Jos nepilnamečiai vaikai N. U., E. M. ir K. M. buvo draugės R. Š. namuose. Apie 21 val., jau būnant neblaiviems, jie su M. sėdėdami virtuvėje dėl buitinių reikalų pradėjo konfliktuoti žodžiu ir žodis po žodžio stipriai susipyko. Tada pabaigė gerti alkoholį, ji nuėjo į miegamąjį atsisėdo ant lovos žiūrėti televizorių, o M. virtuvėje parūkė ir atėjo miegamąjį kambarį ir taip pat atsisėdo ant lovos. Sėdėdami ant lovos jie toliau konfliktavo ir konflikto metu M. jai iš nugaros sulenktos dešinės rankos vidine dalimi ties alkūne, sugriebė jai už kaklo, suspaudė kaklą ir pargriovė ją ant lovos. Ji labai išsigando šaukė "ką tu darai, paleisk man skauda", o netrukus į namus parbėgo N., kuri, kaip vėliau sužinojo, ėjo namo pasiimti ausinių ir dar būnant gatvėje girdėjo kaip ji šaukė. N. įbėgusi į kambarį sušuko "ką čia dirbi, paleisk" ir M. iš karto ją paleido. Tada jos su N. pabėgo iš namų, pas kaimynę, pas kurią buvo jos vaikai. Būnant pas kaimynę, jai paskambino M., kuris pasakė, kad užsirakino duris jos neįeis į namus ir kad "dabar tai jai bus", tačiau tai buvo ne kaip garsinimas, o tai kas ji neįeis į savo namus. Kadangi M. gyvena jos nuosavybės teise priklausančiame name, į kurį ji negalėjo grįžti, todėl labai supyko ir iškvietė policijos pareigūnus. Praėjus apie pusę valandos jai paskambino policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jų niekas neįleidžia, todėl ji pasakė, kad tuoj pareis į namus. Parėjus į kiemą jie pabeldė į duris, tačiau jų niekas neįleido, tada ji priėjo prie miegamojo lango, jį pastūmė ir langas atsidarė, o M. namo viduje nesimatė. Tada ji per langą įlipo į namo vidų ir atrakino namo duris, pro kurias įėjo policijos pareigūnai, kuriems ji pasakė, kad M. bus užlipęs į antrąjį namo aukštą. Policijos pareigūnai bandė jį atidaryti, tačiau M. stovėjo užsilipęs ant dangčio, todėl jo pakelti į viršų nepavyko. Tada policijos pareigūnai kalbėjosi, kad eis pasiimti kopėčias, todėl M., kaip vėliau paaiškėjo iššoko per antrame aukšte esantį balkoną ir pabėgo. Atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo kas atsitiko, jie viską fiksavo, fotografavo. Po to atvyko GMP medikai, kurie ją apžiūrėjo, jai nenustatė jokių sužalojimų. Medikai jos paklausė, ar jai reikalinga kokia jų pagalba, ar ji važiuos į ligoninę, tačiau ji į ligoninę važiuoti atsisakė, nes nebuvo jokio reikalo. Jai sukeltą fizinį skausmą ji vertina 5 balais iš 10, be to dėl to, kas įvyko, ji labai išsigando. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ji savo sugyventiniui M. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, kadangi M. kitą dieną grįžęs atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė ir neprieštarauja, kad jis grįžtų į namus. Po įvykio praėjus porai dienų M. supratęs, kad nesusitvarko su savimi, savo elgesiu, pats kreipėsi į medikus ir savo noru išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę gydytis, kurioje gydomas nuo priklausomybės alkoholiui ir pašlijusių nervų. Kiek tęsis gydymas ji nežino, todėl nurodyti negali ( b.l. 42-45).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. U. parodė, kad 2023 m. sausio 10 d., apie 21 val., ji iš draugės ėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), dabar neprisimena ko pasiimti. Ties namais, einant gatve išgirdo triukšmą kambaryje ir suprato, kad namuose vyksta konfliktas. Priėjus prie lauko durų, rado jas užrakintas bei prisiminus, jog jos kambario langas yra ne pilnai uždarytas nubėgo prie lango, jį atsidarė ir įlipo į namo vidų, tiksliau į savo kambarį. Toliau ėjo į virtuvę, iš virtuvės į koridorių, kur pamatė mamos sugyventi į M., kuris ranka buvo sugriebęs jos mamai R. už kaklo. M. stovėjo mamai už nugaros, mamai su savo sulenkta ranka, ties alkūne, laikė pridėjęs prie mamos kaklo. Pamačius kas vyksta pasakė "M. nusiramink", jis paleido mamą, pasakė "ramus, ramus", po to M. nuėjo į savo kambarį, mama nuėjo į virtuvę, ji mamai pasakė, kad jos vienos čia nepaliks ir jos abi išėjo iš namų pas kaimynę R.. Kas vyko po to nežino, todėl nurodyti negali, dėl kokių priežasčių M. buvo sugriebęs mamai už kaklo, ji nežino. ( b.l. 55-58 ).
2023 m. sausio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje: dešinėje gatvės pusėje yra sodyba. Sodybos teritorija yra aptverta metaline, tinkline tvora. Įvažiavimas į sodybas kiemą yra kairėje gyvenamojo namo pusėje. Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, mūrinis. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės. Per uždarytas lauko duris patenkama į tambūro kambarį. Tambūro kambaryje daiktai sudėti tvarkingai. Tambūro kambaryje dešinėje pusėje nuo įėjimo į durys už kurių yra virtuvės kambarys. Virtuvės kambaryje nuo įėjimo pusės priešais esančia sieną yra pakabintos ir pastatytos ant grindų spintelės ant kurių ir kuriose sudėti indai ir virtuviniai įrankiai. Dešiniau nuo spintelių yra dujinė viryklė, kieto kuro katilas ir įėjimas į miegamojo kambarį. Prie kairės sienos yra langas į kiemo pusę, stalas su minkšta sėdima dalimi. Dešinėje pusėje yra įėjimas į miegamojo kambarį. Miegamajame prie kairės sienos yra sofa-lova. Priešais esančia sieną yra televizorius, kuris padėtas ant staliuko, langas į įvažiavimo į kiemą pusę. Dešinėje pusėje yra langas į kiemo pusę, lovą, lovos gale yra spinta. Miegamajame daiktai sudėti tvarkingai. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. ( b.l. 9-11, 12-21)
Iš 2023 m. sausio 11 d. asmens apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrint nukentėjusiosios kaklą, kur smaugiant buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų nenustatyta. ( b.l. 22-24, 25-28 )
Iš gautos Greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelės matyti, kad konflikto su sugyventiniu metu, sugyventinis viena ranka sugriebė už kaklo ir nestipriai paspaudė. Apžiūrint pacientės kaklą jokių išorinių sužalojimo požymių nestebima. Pacientė dėl savo sveikatos nusiskundimų neturi, skausmo kakle neatžymi. Pacientė pripažįsta jog šiandien vartojo alkoholį. Iš pacientės burnos jaučiasi panašus kvapas į alkoholį (b.l. 33-34)
Šiaulių AVPK Raseinių r. PK RS vyresniojo tyrėjo E. S. 2023 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2023 m. sausio 10 d., apie 21:03 val., dirbant (duomenys neskelbtini) m., tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Šiaulių apskr. VPK Raseinių r., PK RS vyriausiuoju patruliu R. K. iš Šiaulių apskr. VPK OSV budėtojo buvo gautas pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje, pranešėjos neblaivus sugyventinis namuose triukšmauja, konfliktuoja, puola ant savo mamos GMP atsisakė, nepilnamečių vaikų namuose nėra. Pranešėja iš namų pabėgusi, slepiasi kieme.“ Apie 22.18 val. atvykus į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo durų niekas nedarė. Paskambinus telefonu buvo susisiekta su pranešėja, kuri netrukus grįžo į namus, kuriai grįžus paaiškėjo, kad policiją kvietė neblaivi (1,59 promilių) R. U., gyv. (duomenys neskelbtini). R. U. paaiškino, kad namuose girtavo kartu su sugyventiniu M. M., gyvenančiu tuo pačiu adresu. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas dėl finansinių įsipareigojimų, kurio metu gyvenamojo namo miegamajame M. M. parvertęs ant lovos ir dešinės rankos vidine dalimi sugriebė už kaklo ir sulenkęs ranką per alkūnę pradėjo smaugti sugyventinę R. U. taip sukeldamas fizinį skausmą. Visą įvykį matė nepilnametė dukra N. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuri kai vyko konfliktas grįžo tuo metu į namus. Šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai N. U., gim. (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. M., (duomenys neskelbtini). Informuotas specializuotas pagalbos centras. Įtariamasis M. M. nesulaikytas, ieškomas. Nukentėjusią R. U. dėl sukelto fizinio skausmo atvykę GMP medikai apžiūrėjo įvykio vietoje, gydymo įstaigą nesivežė. Nukentėjusioji R. U. pageidavo, kad sugyventinis M. M. būtu iškeldintas iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) ir neieškotų ryšių. Girtumui nustatyti naudotas alkoholio kiekio matuoklis alcotest 7510 Nr. ARKB 0231, patikros sertifikato Nr. 1740396, galioja iki 2023-03-06. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms iki teisminis tyrimas pradedamas nustačius smurtą artimoje aplinkoje faktą. ( b.l. 6-8).
Teismas konstatuoja:
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaltinamojo M. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neginčijamai įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, teisme duotais parodymais, bet ir byloje surinktų, teisme tiesiogiai ištirtų ir anksčiau aprašytų įrodymų visuma. Jų visuma nustatyta, kad 2023 m. sausio 10 d., apie 21.03 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo miegamajam kambaryje, sėdint ant lovos, tyčia sulenktos rankos vidine puse ties alkūne, iš nugaros sugriebęs už kaklo sugyventinei R. U., ją smaugė bei tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. U. fizinį skausmą.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes atlikdamas smurtinius veiksmus (sulenktos rankos vidine puse ties alkūne iš nugaros sugriebus už kaklo sugyventinei R. U. ir ją smaugiant) suprato, kad tokiu būdu gali nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ir to norėjo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas aštuonis kartus (b. l. 102-112), nebaustas administracine tvarka (b. l. 133), nurodo, kad dirba kalėjime, išlaiko vaiką, savo iniciatyva kreipėsi dėl priklausomybės alkoholiui gydymo (b. l. 126). Nurodo, kad gydymas jam padėjo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui bei kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo nusikaltimo darymo, todėl bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę, ilgesnę nei nustatytas vidurkis (BK 46 straipsnis).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su 2022 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, t. y. prie pastaruoju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalies – 3 metų 9 mėnesių 10 dienų pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės. Nustatant pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiama į nusikaldamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, į dvi sunkinančias jo atsakomybę aplinkybes.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).
Kaltinamasis ir jog gynėja nepateikė teismui jokių argumentų dėl bausmės vykdymo atidėjimo pakartotinai, tokio prašymo nesuformulavo. Kaltinamasis ne kartą teistas laisvės atėmimo bausme, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau vėliau panaikintas. Kaltinamasis teistas net aštuonis kartus, paskirtos bausmės neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų, jis ir toliau jas daro, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmė kalėjime. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, nes iš nurodytų duomenų matyti, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei daryti teigiamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o dėsninga nusikalstamo elgesio pasekmė, todėl nėra pagrindo šiuo atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.
Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, 2023 m. birželio 15 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. 2023 m. liepos 4 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 186.67 Eur.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.
Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad jis buvo suimtas, jo galimybė pačiam pasirinkti gynėją buvo apsunkinta, be to, dėl suėmimo kaltinamasis negali pilnavertiškai dirbti. Taigi, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu gali dirbti pataisos įstaigoje tik minimaliai, turi nepilnametį vaiką, kurį padeda išlaikyti, išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. M. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) 2 (dviems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su 2022 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu Nr. 1-1225-548/2022 paskirta bausme, prie 2022 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu Nr. Nr. 1-1225-548/2022 paskirtos ir likusios neatliktos 3 metų 9 mėnesių 10 dienų bausmės dalies pridedant nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Kaltinamajam M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiosioms, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.