Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo politinės partijos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su ginčijamo Sprendimo turiniu, atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnyje yra išskirtos dvi administracinių aktų kategorijos. VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Pagal VAĮ 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas įstatymų leidėjo nustatytus administracinių aktų požymius, ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis VAĮ nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu (2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus VAĮ redakcijai, patvirtintai 2020 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. XIII-2987, sąvoka „individualus administracinis aktas“ pakeista sąvoka „administracinis sprendimas“), būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (žr., pvz., 2006 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Pabrėžtina, jog sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146‑259/2011). Tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus, ar kitas) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011).

Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., LVAT 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010).

LVAT praktikoje išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr., pvz., 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2018 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-20-502/2018); 6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019). Aptariant pirmąjį norminio administracinio akto požymį, pažymėtina, kad elgesio taisyklės nustatomos tik norminiais administraciniais aktais, adresuotais neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos ir toks aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012, 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1155/2013).

Sprendimą priėmė Komisija, t. y. subjektas, kuris yra kompetentingas priimti norminius aktus, o šio ginčijamo akto forma ir privalomas pobūdis taip pat atitinka norminiams administraciniams aktams taikomus kriterijus. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 16 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatomis, atsižvelgiant į Komisijos 2023 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. Sp-248 „Dėl pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos sudarymo“, ir juo 2024 metų Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaroma 71 vienmandatė rinkimų apygarda. Taigi, Sprendimas iš esmės reguliuoja santykius, susijusius su Seimo rinkimų organizavimu ir vykdymu, bei yra skirtas asmenims, kurie 2024 metų Seimo rinkimuose naudosis aktyviąja ir / ar pasyviąja rinkimų teise (t. y. ne individualiais požymiais apibrėžtiems subjektams). Sprendžiant dėl Sprendimu nustatytos elgesio taisyklės, pažymėtina, kad tokiu aktu Komisija sudarė 71 vienmandatę rinkimų apygardą, įgyvendinant šį Sprendimą turės būti priimami kiti administraciniai aktai, reglamentuojantys individualaus pobūdžio teisinius santykius, pavyzdžiui, įtraukiant konkretų asmenį į konkrečios vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą (Rinkimų kodekso 55 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų požymių pakanka, jog Sprendimas būtų laikomas norminiu administraciniu aktu, nes nurodyti akto požymiai laikytini esminiais norminio administracinio akto požymiais.

Aptariamų požymių visumos kontekste tai, kad akto galiojimas laike yra apibrėžtas (apribotas), nepaneigia jo norminio pobūdžio (LVAT pastarosios pozicijos laikėsi ir vertindamas kitus administracinius aktus, sprendžiant dėl jų priskyrimo norminiams administraciniams aktams; žr., pvz., 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1200/2014, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Sprendimas bus ne kartą realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje, juo nėra išreikštas vienkartinio teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto ar individualiais požymiais apibrėžtos subjektų grupės atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad Sprendimas bus taikomas tik 2024 metų Seimo rinkimų metu, nereiškia šio norminio administracinio akto vienkartinio taikymo.

Kartu pažymėtina, kad LVAT 2020 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-55-822/2020 įvertino Komisijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. Sp-387 „Dėl pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos sudarymo“ ir konstatavo, jog šis sprendimas yra norminis administracinis aktas. Atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo ir Komisijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. Sp-387 panašumus, konstatuotina, jog LVAT 2020 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-55-822/2020 pateikti išaiškinimai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) yra aktualūs nagrinėjamai bylai.

Akcentuotina, kad ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ II skyriaus pirmajame skirsnyje (pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą) numatyta tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 112 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Šie subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Kreiptis į administracinį teismą prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat turi teisę suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Šioje dalyje nurodyti subjektai, išskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą išdėsto nutartyje.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas (politinė partija) nepatenka į subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį, paduota į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą subjektų ratą nepatenkančio asmens ir yra nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl ją atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsisakius priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pagrindinio reikalavimo – panaikinti Sprendimo dalį, atsisakytina priimti ir skundo dalį dėl išvestinių reikalavimų – įpareigoti atsakovą sudaryti darbo grupę Vilniaus miesto, Vilniaus ir Šalčininkų rajono rinkimų apygardų ribų projektui parengti bei naujai sudaryti vienmandates rinkimų apygardas, nes šie reikalavimai negali būti nagrinėjami kaip savarankiški materialieji skundo reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo politinės partijos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.