Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovei viešajai įstaigai Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Alytaus regioninė televizija“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. EKS-52/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimo išlaidas.

Nesutinka su Sprendimo išvada, kad „į programą Nr. 1 buvo pakviestas Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narys N. P., kuris išsakė kritiką Alytaus miesto valdžios atžvilgiu ir, pasinaudodamas savo Seimo nario statusu, žadėjo padėti alytiškiams išspręsti jų problemas. Programos vedėja L. R. yra šio Seimo nario padėjėja-sekretorė, tačiau informacijos vartotojai apie tai nebuvo informuoti ir galėjo nežinoti apie jos galimą interesų konfliktą ir (ar) šališkumą šio Seimo nario atžvilgiu, todėl darytina išvada, jog Programoje Nr. 1 buvo pažeisti Kodekso 29 straipsnio reikalavimai <...>, nustatantys, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, rengiantys informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą“. Teigia, jog tai, kad ji yra Seimo nario N. P. padėjėja-sekretorė, yra vieša informacija ir tie asmenys, kurie žiūri, stebi pareiškėjos laidas ir jos aktyvią visuomeninę veiklą, tai žino. Nurodo, jog niekas kitas iš Seimo narių nesiėmė šios įsisenėjusios problemos spręsti iš esmės, todėl kito Seimo nario pakvietimas būtų neadekvatus situacijai ir ją iškraipęs. Mano, kad tai, jog ji yra Seimo nario N. P. padėjėja ir kartu laidos vedėja, niekaip neiškraipė pateikiamos informacijos turinio ir laidos metu pateiktos informacijos objektyvumo, nes esmė buvo žmonių keliamose problemose, susijusiose su žemės grąžinimo klausimais, o ne susijusi su jos ir Seimo nario N. P. profesiniais santykiais.

Taip pat nesutinka su Sprendimo išvada, kad pareiškėja, padėdama Alytaus miesto mero V. Grigaravičiaus nuotrauką ant studijos svečiams skirtos kėdės, siekė jį pašiepti. Mano, jog tai, kad laidos metu buvo panaudoti atributai, t. y. mero V. Grigaravičiaus nuotrauka, kuri, be kita ko, buvo korektiška ir neiškreipianti mero atvaizdo, rodo pareiškėjos siekį atskleisti kuo daugiau informacijos apie laidoje keliamą problematiką.

Nesutinka su Sprendimo išvada, kad „programos rengėjų veiksmais buvo sukeltas pavojus asmenų sveikatai ir turtui, pažeisti saugaus eismo reikalavimai, todėl darytina išvada, jog renkant informaciją Programai Nr. 3, buvo pažeistas Kodekso 7 straipsnis, nustatantis, jog informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais“. Teigia, kad jeigu ne pareiškėjos aktyvus ir principingas elgesys nedelsiant renkant įrodymus apie T. S. piktnaudžiavimą tarnyba naudojant tarnybinį transportą asmeniniais tikslais, vėliau būtų buvę beviltiška įrodyti šiuos piktnaudžiavimus. Pažymi, kad remdamasi jos surinktais neginčijamais įrodymais, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija T. S. pripažino piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir pažeidus teisės aktus. Mano, kad visuomenės interesas turi būti aukščiau visko (el. b. l. 1–3).

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasi jame išdėstytais argumentais. Akcentavo, jog nėra žurnalistė ir neturi tokio išsislavinimo. Paaiškino, kad tiesiog nusiperka eterį, kad galėtų rodyti tai, dėl ko kreipiasi aktyvūs Alytaus gyventojai, paviešinti galimas korupcijos apraiškas bei galimą piktnaudžiavimą tarnyba. Pažymėjo, jog rodyta laida, kurioje dalyvavo Seimo narys N. P., niekaip nebuvo susijusi su juo kaip Seimo nariu, jis laidoje dalyvavo kaip antikorupcijos komisijos narys, į kurį kreipėsi gyventojai. Taip pat nurodė, kad V. Grigaravičius net neužsiminė, jog ant kėdės kaip atributas padėta jo nuotrauka jį įžeidžia. Dėl konstatuoto etikos pažeidimo nesaugiai ir neetiškai renkant informaciją nurodo, kad jei nebūtų T. S. užblokavusi kelio, nebūtų surinkusi įrodymų ir nebūtų apgintas viešasis interesas. Pabrėžė, kad jei elgtųsi nesaugiai, tai jos atžvilgiu būtų konstatuotas kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau jis užfiksuotas nebuvo.

Atsakovė sutinka su pareiškėjos pozicija, jog yra viešasis interesas atskleisti galimą valdininkų piktnaudžiavimą, tačiau nagrinėjamu atveju šiuos tikslus galima buvo pasiekti apsiribojus vien tik informacijos rinkimu ir fiksavimu (nufilmavus galimai piktnaudžiaujantį valdininką, jo tarnybinį automobilį, šio automobilio valstybinį numerį ir pan.). Tuo tarpu pareiškėja iššoko priešais važiuojantį automobilį, o jos pagalbininkas automobiliu blokavo pravažiavimą, tokiu būdu pažeisdami saugaus eismo reikalavimus ir sukeldami pavojų savo ir kitų asmenų sveikatai ir turtui. Daro išvada, jog šiuo atveju Komisija pagrįstai ir teisėtai konstatavo Kodekso 7 straipsnio reikalavimų pažeidimą (el. b. l. 19–23).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo panaikinti Komisijos Sprendimą. Nurodo, jog sutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais ir motyvais. Laiko, kad Komisijos Sprendimas yra šališkas, priimtas turint akivaizdų neigiamą nusiteikimą tiek pareiškėjos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, todėl yra neteisėtas (el. b. l. 54).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą bei laiką informuotas tinkamai (el. b. l. 66–68), todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

Be to, Komisija, iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ (1 dalis)“ („YouTube“, 2018 m. sausio 27 d., vaizdo įrašas pasiekiamas adresu: (duomenys neskelbtini)) nustačiusi, kad pareiškėja, siekdama parodyti, jog (duomenys neskelbtini) vadovas T. S. tarnybiniu automobiliu naudojasi asmeninėms reikmėms, blokavo jam išvažiavimą iš jo namų kiemo, kol neatvyks iškviesta policija ir neužfiksuos galimai daromo nusižengimo fakto, šiam pabandžius išvažiuoti iš kiemo dar kartą, neįvardintas pareiškėjos pagalbininkas užblokavo automobiliu išvažiavimą iš kiemo, todėl Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu nusprendė pripažinti, kad, renkant informaciją vaizdo įrašui „(duomenys neskelbtini)“ (1 dalis)“, buvo pažeistas Kodekso 7 straipsnis.

– nesutinka su Sprendimo išvada, jog renkant informaciją apie T. S. piktnaudžiavimą tarnyba buvo sukeltas pavojus asmenų sveikatai ir turtui bei pažeisti saugaus eismo reikalavimai, teigdama, kad ji gynė visuomenės interesą, bei pažymėdama, jog, remdamasi būtent jos surinktais įrodymais, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija T. S. pripažino piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir pažeidus teisės aktus.

Ginčo santykius reglamentuoja VIĮ, nustatantis viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (1 straipsnio 1 dalis). Pagal VIĮ 3 straipsnio 2 dalį, viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (VIĮ 3 straipsnio 3 dalis). VIĮ viešosios informacijos rengėją apibrėžia kaip visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėją, radijo programų transliuotoją, leidyklą, kino, garso ar vaizdo studiją, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūrą, redakciją, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytoją, nepriklausomą kūrėją, žurnalistą ar kitą asmenį, rengiantį ar pateikiantį skleisti viešąją informaciją (2 straipsnio 79 punktas); viešosios informacijos skleidėją – kaip visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėją, retransliuotoją, asmenį, teikiantį Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, radijo programų transliuotoją, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytoją ar kitą asmenį, skleidžiantį viešąją informaciją visuomenei ir atsakantį už tos informacijos teisėtumą (2 straipsnio 80 punktas); žurnalistą – kaip fizinį asmenį, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys (2 straipsnio 91 punktas).

Įvertinus išdėstytą teisinį reguliavimą byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad ji neatitinka VIĮ 2 straipsnio 91 punkte nurodytos žurnalisto sąvokos, nes nėra sudariusi jokios sutarties su viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju (nagrinėjamu atveju – su VšĮ „Alytaus regioninė televizija“) dėl medžiagos pastarajam rinkimo, rengimo ir pateikimo. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog tam, kad asmuo būtų laikomas žurnalistu pagal minėtą normą jis turi ne tik viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pateikti medžiagą, bet ir jo užsakymu (sutarties, kurios rūšies įstatymas neapibrėžia, pagrindu) tą medžiagą surinkti bei parengti (tą indikuoja normoje vartojamas jungtukas „ir“). Tuo tarpu iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 26 d. sutarties, sudarytos tarp VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ ir pareiškėjos (el. b. l. 87–88), matyti, jog šia sutartimi VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoti pareiškėjai televizijos eterio laiką, o pareiškėja įsipareigoja už suteiktą eterį sumokėti VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ sutartą atlygį (1.1 papunktis). Minėtos sutarties 4.3 papunktyje nustatyta, kad šalys sutaria ir pareiškėja patvirtina, jog VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ nėra ir negali būti laikoma pareiškėjai suteikto televizijos eterio metu skleidžiamos informacijos bendraautore, ji niekaip neprisideda prie pareiškėjos galutinio produkto parengimo, tik parduoda pareiškėjai televizijos eterio laiką. Taigi šia sutartimi pareiškėja tik perka televizijos eterio laiką, ja pareiškėja nėra įsipareigojusi VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ surinkti, parengti ir pateikti medžiagą, todėl nelaikytina žurnaliste VIĮ 2 straipsnio 91 punkto prasme. Tačiau tai, kad pareiškėja nelaikytina žurnaliste pagal VIĮ 2 straipsnio 91 punktą, nėra pagrindas teigti, jog jos atžvilgiu netaikytinos Kodekso nuostatos. Kaip minėta, VIĮ įtvirtina, kad, be kita ko, profesinės etikos normų ir Kodekso nuostatų privalo laikytis ne tik žurnalistai, bet ir viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai (VIĮ 3 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėja renka ir skleidžia viešąją informaciją visuomenei (aplinkybę, kad jos veikla susijusi su visuomenės informavimu, pareiškėja patvirtino 2018 m. lapkričio 14 d. vykusio Komisijos posėdžio metu (el. b. l. 30–33), taip pat skunde teismui teigė, jog ji savo veikla siekia atskleisti kuo daugiau informacijos apie jos laidose rengiamas temas), ji laikytina viešosios informacijos rengėja ir skleidėja.

Kodekso 64 straipsnyje nustatyta, kad tokia viešosios informacijos rengėjo ir / ar skleidėjo veikla, kai pažeidžiamos šio Kodekso nuostatos, yra pagrindas: 1) Komisijos nustatyta tvarka priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir / ar skleidėjų kategorijai; 2) suinteresuotiems asmenims – teikti skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir / ar skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas; 3) taikyti kitas įstatymų nustatytas sankcijas.

VIĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Asociacija yra viena iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, savo veikloje siekianti užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. VIĮ 46¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal nustatytą kompetenciją priimantis organas. Komisijos kompetencija apima šias funkcijas: 1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; 4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; 5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus; į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (VIĮ 46¹ straipsnio 3 ir 4 dalys).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas minėtas VIĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra. Šios pareigos vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri būtent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne, yra jos nariai ar jais nėra (žr., pvz., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018).

Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reguliavimu ir jį aiškinančia LVAT praktika (žr., pvz., 2017 m. vasario 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-23-602/2017, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017, 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018), darytina išvada, jog tai, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nelaikytina žurnaliste VIĮ 2 straipsnio 91 punkto prasme, neatleidžia jos, kaip viešosios informacijos rengėjos ir skleidėjos, nuo pareigos laikytis, be kita ko, etikos normų bei Kodekso nuostatų, ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti asmenų skundus dėl jos veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas.

Dėl Kodekso 29 straipsnio pažeidimo pažymėtina, jog Kodekso 29 straipsnis įpareigoja žurnalistus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, rengiančius informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą.

Komisija Sprendime Kodekso 29 straipsnio pažeidimą konstatavo, nustačiusi, kad pareiškėja, būdama Programos Nr. 1 rengėja ir vedėja, dalyvauti Programoje Nr. 1 pakvietė Seimo narį N. P., kurio padėjėja-sekretore ji yra įdarbinta Seime, tačiau apie tai neinformavo informacijos vartotojų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu ginčo atveju aplinkybės, kad pareiškėja yra Seimo nario N. P. padėjėja-sekretorė, nutylėjimas galėjo sumažinti Programoje Nr. 1 teikiamos informacijos objektyvumą. Pritartina atsakovės atsiliepime teismui nurodytam argumentui, kad Kodekso 29 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra prevencinio pobūdžio ir tam, kad konstatuoti šios normos pažeidimą, nėra būtina įrodyti, jog dėl neatskleistų ryšių su įmonėmis ar organizacijomis, apie kurias teikiama informacija, ar tam tikrų aplinkybių nutylėjimo paskelbta informacija buvo šališka ir (ar) neobjektyvi. Tai, kad ginčo informacija (pareiškėja yra Seimo nario N. P. padėjėja-sekretorė), pareiškėjos teigimu, yra vieša, niekaip nepaneigia Kodekso 29 straipsnyje įtvirtintos prievolės viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, rengiantiems informaciją apie įmones ir organizacijas, atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą. Pareiškėjos skundo teismui teiginys, kad niekas kitas iš Seimo narių nesiėmė Programoje Nr. 1 pateikiamos įsisenėjusios problemos spręsti iš esmės, todėl kito Seimo nario pakvietimas būtų neadekvatus situacijai ir ją iškraipęs, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl negali būti laikomas įrodytu.

Nors pareiškėja nesutinka su Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodytu Kodekso 3 straipsnio pažeidimu, teigdama, kad Programoje Nr. 2, kaip laidos atributas, panaudota Alytaus miesto mero nuotrauka buvo korektiška ir neiškreipianti atvaizdo, tačiau pažymėtina, jog atsakovė pažeidimą konstatavo ne šiuo aspektu. Sprendime nebuvo teigdama, kad pareiškėja pateikė nekorektišką ir / ar atvaizdą iškreipiančią mero nuotrauką, tačiau, Komisijos vertinimu, padėdama mero, jam, pareiškėjos teigimu, atsisakius dalyvauti Programoje Nr. 2, nuotrauką ant kėdės, pareiškėja pašiepė jo apsisprendimą nedalyvauti Programoje Nr. 2.

Kodekso 3 straipsnyje nustatyta, kad, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką. Nuomonės turi būti reiškiamos etiškai.

Taigi Kodekso 3 straipsnis įpareigoja viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, be kita ko, nuomones reikšti etiškai. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 36 punktas). LVAT 2015 m. spalio 13 d nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1600-556/2015, pasisakydamas etiškumo klausimu, pažymėjo, kad etika yra priimtinos elgesio normos ar elgesio kodeksas, kurį visuomenė, profesinė organizacija ar individų grupė priima, kaip teisingą. Etika nagrinėja skirtumus tarp to, kas laikoma teigiamas ir neigiamas elgesys, ir iš esmės yra žmonių elgesio norma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Programos Nr. 2 turinį, sprendžia, jog pareiškėjos pateikta informacija apie Alytaus mero atsisakymą dalyvauti Programoje Nr. 2, negali būti pripažinta etiška. Programoje Nr. 2 pareiškėja, laikydama rankose Alytaus mero nuotrauką, programą pradėjo šiais žodžiais: „Visą šią savaitę vietinėje spaudoje mirgėte marga nuotrauka – gražiai ant balto suolelio už 600 eurų sėdinčio Alytaus miesto mero nuotrauka. Žinote, žiūriu į šią nuotrauką ir galvoju, kad ši nuotrauka gražiai besipuikuojančio mero ant balto suolelio už 600 eurų galėtų būti puikus pavyzdys ir simbolis Alytaus miesto valdžios sėdėjimo, nesugebėjimo spręsti problemų iš esmės ir darbų imitavimo simboliu. Apie visa tai šiandien visuomeninių tyrimų laidoje diskutuosime su Alytaus miesto meru Vytautu Grigaravičiumi, kuris, labai gaila, bet šias laidas ignoruoja ir neateina į jas, turbūt žmonėms bijo pasižiūrėti į akis, nes nesprendžia iš esmės jų problemų, taip pat su <...>“ (vaizdo įrašo adresu: (duomenys neskelbtini), 0.22 min. – 1.23 min.). Pasakiusi šiuos žodžius, pareiškėja rankose turėtą nuotrauką padėjo ant šalia esančios Programos Nr. 2 dalyviams skirtos kėdės ir pristatė kitus Programoje Nr. 2 dalyvaujančius asmenis. Minėti pareiškėjos teiginiai ir veiksmai, susiję su Alytaus miesto mero atsisakymu dalyvauti Programoje Nr. 2, be kita ko, nurodant, kad laidoje keliamu klausimu bus diskutuojama su Alytaus miesto meru, ir ant kėdės padedant mero nuotrauką, įgalina sutikti su Komisijos išvada, kad tokiu būdu pareiškėja pašiepė Alytaus mero apsisprendimą nedalyvauti Programoje Nr. 2, ir sudaro pagrįstą pagrindą tvirtinti, kad pareiškėjos pateikta informacija apie Alytaus mero apsisprendimą nedalyvauti Programoje Nr. 2 laikytina peržengiančia profesinės etikos ribas.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje tvirtino, nesutinkanti su Komisijos konstatuotu Kodekso 7 straipsnio pažeidimu, teigdama, kad, jai užblokavus T. S. kelią, kelių eismo taisyklių pažeidimas užfiksuotas nebuvo, o jei ji nebūtų jam užblokavusi kelio, nebūtų surinkusi įrodymų ir nebūtų apgintas viešasis interesas.

Kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais.

Nagrinėjamu atveju vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ (1 dalis)“ („YouTube“, 2018 m. sausio 27 d., vaizdo įrašas pasiekiamas adresu: (duomenys neskelbtini)) turinys patvirtina, jog, siekdama parodyti, kad (duomenys neskelbtini) vadovas T. S. tarnybiniu automobiliu naudojasi asmeninėms reikmėms, pareiškėja ir / ar jos pagalbininkas blokavo T. S. išvažiavimą iš namų kiemo, kol, pareiškėjos teigimu, neatvyks iškviesta policija ir neužfiksuos galimai daromo nusižengimo fakto. Aplinkybę, kad ji blokavo T. S. išvažiavimą iš kiemo, pareiškėja patvirtino ir teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla teisinių abejonių dėl Kodekso 7 straipsnio pareiškėjai inkriminavimo pagrįstumo. Pripažinti, kad pareiškėja informaciją apie T. S. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi rinko teisėtu būdu Kodekso 7 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Blokuodama važiuojančiam automobiliui kelią, ji, be jokios abejonės, sukėlė realų pavojų asmens sveikatai ir turtui. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Komisija Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu pagrįstai ir teisėtai nusprendė pripažinti, jog, renkant informaciją vaizdo įrašui „(duomenys neskelbtini)“ (1 dalis)“, buvo pažeistas Kodekso 7 straipsnis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi ankščiau šiame sprendime išdėstytais motyvais, daro išvadą, jog Komisija 2018 m. lapkričio 14 d. Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Programoje Nr. 1 buvo pažeistas Kodekso 29 straipsnis, Programoje Nr. 2 – Kodekso 3 straipsnis ir renkant informaciją vaizdo įrašui „(duomenys neskelbtini) (1 dalis)“ – Kodekso 7 straipsnis. Atitinkamai skundžiamas Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsisakius patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.