Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-04-05 · Civilinė byla Nr. 2S-248-212/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-05
Bylos Nr.
2S-248-212/2017
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-02829-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Pareiškėjas
R. P.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių apygardos teismui
Civilinė byla Nr. 2S-248-212/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02829-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.1; 3.3.2.4; 3.4.5.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 5 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Šiaulių apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, kad apeliacinės instancijos Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis paneigia pirmosios instancijos Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatytas aplinkybes dėl tyčinio bankroto ir tyčinių veiksmų R. P. veiksmų privedant UAB „Plusta“ bankroto. Nustatyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra privalomai vykdoma įstaigoms, organizacijoms bei asmenims.Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas kreipiantis į teismą dėl kalto asmens nustatymo esant tyčiniam bankrotui, žalos atlyginimo iš tyčinį bankrotą sukėlusio asmens.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.Nurodė, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Iš pareiškimo priedų teismas nustatė, kad pareiškėjas dokumentus turi, o įvertinti juos teisiškai, kad nustatyti tyčinį bankrotą, dėl to kaltą asmenį, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, turi būti sprendžiama baudžiamojo ar civilinio proceso tvarka, nenustatant juridinę reikšmę turinčio fakto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai.

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant pareiškėjui teisę motyvuoti ir argumentuoti pareiškimo motyvus.Radviliškio rajono apylinkės teismas, atsisakydamas nustatyti prašomus faktus, nuo kurių priklauso jo, BUAB „Plusta“ kreditoriaus asmeninių ir turtinių teisių interesas, atsisakė vykdyti teisingumą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – kas yra kaltas dėl UAB „Plusta“ tyčinio bankroto, esant dviem skirtingo turinio, tačiau dėl to paties dalyko sprendimų priimtų Šiaulių apygardos teismo.Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas siekiant išieškoti žalą iš kalto asmens sukėlusio tyčinį bankrotą. O esant dviejų skirtingų turinio dėl to paties fakto teismų sprendimams, negalima įvardinti kalto asmens sukėlusio tyčinį bankrotą.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nori motyvuoti ir argumentuoti pareiškimo motyvus. Įstatymas reglamentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos. Todėl nėra pagrindo skirtį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjas, pateikdamas teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius minėtų trijų aplinkybių egzistavimą (CPK 178 straipsnis).Pareiškėjas R. P. prašo nustatyti juridinius faktus, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis paneigia pirmosios instancijos Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatytas aplinkybes; kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra privalomai vykdoma įstaigoms, organizacijoms bei asmenims.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimus bei pateiktus dokumentus konstatuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog pateiktas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.Pažymėtina, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tiek Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis, tiek Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra įsiteisėjusios, todėl nėra pagrindo nustatyti jų privalomo vykdymo, nes tai įtvirtina įstatymas.Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, kt.).Pareiškėjas teigia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas kreipiantis į teismą dėl kalto asmens nustatymo esant tyčiniam bankrotui, žalos atlyginimo iš tyčinį bankrotą sukėlusio asmens. Tačiau esant įsiteisėjusioms Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartims, jose nustatytoms ir kitokioms aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę kelti civilinę bylą, reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir reiškiamus reikalavimus (reikalavimą) įrodinėti CPK nustatyta tvarka ir priemonėmis (CPK 5, 12, 176 – 178, 182, 185 straipsniai).Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Zina Mickevičiūtė