Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-06-20 · Civilinė byla Nr. e2-372-881/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-20
Bylos Nr.
e2-372-881/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00160-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
mažosios bendrijos „Twoex“, J. V.
Atsakovas
mažajai bendrijai „Dontoma“, mažajai bendrijai „Fintech lab“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-372-881/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00160-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; 2.7.1.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių mažosios bendrijos „Twoex“ ir J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovių mažosios bendrijos „Twoex“ ir J. V. ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Dontoma“ ir mažajai bendrijai „Fintech lab“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, neturtinių autorinių teisių gynimo ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės mažoji bendrija (toliau – MB) „Twoex“ ir J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovės MB „Dontoma“ 30 000 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) įpareigoti atsakoves MB „Dontoma“ ir MB „Fintech lab“ perduoti ieškovei MB „Twoex“ atliktus programavimo darbus / kompiuterinės programos originalą su visais įdiegtais funkcionalumais, tarp jų neužšifruotą ir neužmaskuotą programinį kodą bei programinius sistemos failus; 3) įpareigoti atsakovę MB „Dontoma“ perduoti mobiliąją aplikaciją, pasirašant atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus; 4) pripažinti ieškovei J. V. autorines teises į kompiuterinę buhalterinės apskaitos programą; 5) pripažinti ieškovės MB „Twoex“ autorines ir nuosavybės teises į mobiliąją aplikaciją; 6) įpareigoti atsakoves MB „Dontoma“ ir MB „Fintech lab“ po darbų rezultato perdavimo / kompiuterinės programos originalo perdavimo / mobilios aplikacijos perdavimo, ištrinti kompiuterinę programą / mobilią aplikaciją, jų kopijas, sisteminius failus, programinius kodus, uždraudžiant juos naudoti.

2. Ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje įpareigoti atsakoves MB „Dontoma“ ir MB „Fintech lab“ perkelti kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos originalą su visais perkėlimo dieną įdiegtais funkcionalumais, tarp jų neužšifruotą ir neužmaskuotą programinį kodą bei programinius sistemos failus, į MB „Twoex“ serverį, esantį (duomenys neskelbtini), prisijungimo prie serverio vardas: (duomenys neskelbtini), prisijungimo slaptažodis: (duomenys neskelbtini), bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovėms MB „Dontoma“ ir MB „Fintech lab“ disponuoti kompiuterine buhalterinės apskaitos programa, t. y. daryti jos kopijas / ją atkartoti / ją realizuoti, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi atmestas ir pakartotinis ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

4. Ieškovės dar kartą kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei MB „Fintech lab“ ginčo kompiuterinę buhalterinės apskaitos programą naudoti komercijos tikslais, t. y. ją nuomoti ir (ar) realizuoti.

5. Ieškovės nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios gali pasunkinti arba padaryti teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu. Atsakovė MB „Fintech lab“ ginčo kompiuterinę programą naudoja komercijos tikslais, neturėdama nuosavybės teisių į šią programą, nes jokių sutarčių pagrindu ir (ar) teikdama programavimo paslaugas, nuosavybės teisių į ginčo kompiuterinę programą neįgijo. Atsakovė MB „Fintech lab“, nepaisydama nagrinėjamo ginčo teisme, ėmė naudoti ginčo kompiuterinę programč komercijos tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad programa nėra perduodama ieškovei MB „Twoex“, procesiniuose dokumentuose teigiant, kad programos darbai nėra užbaigti ir (ar) nėra baigiami dėl vykstančio teismo proceso, nors akivaizdu, jog nebaigtos programos atsakovė MB „Fintech lab“ negalėtų naudoti komercijos tikslais, šios aplinkybės patvirtina atsakovės MB „Fintech lab“ nesąžiningus veiksmus, siekiant pirma pradėti pardavinėti programą, tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovės MB „Fintech lab“ elgesys ir veikimas yra nesąžiningas. Paliekant atsakovei MB „Fintech lab“ teisę nevaržomai naudoti komerciniais tikslais ginčo buhalterinę apskaitos programą ir ją pardavus / išnuomojus tretiesiems asmenims, kurie bus sąžiningi teisių įgijėjai, pasunkės galimo teismo sprendimo įvykdymas, nes vienas iš ieškovių reikalavimų yra susiję su uždraudimu atsakovėms naudoti ginčo buhalterinę apskaitos programą komercijos tikslais. Tik taikant laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudžiant atsakovei MB „Fintech lab“ komercijos tikslais naudoti buhalterinę programą yra galimas status quo (iki pažeidimo buvusios padėties) išlaikymas ar teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

7. Teismas konstatavo, kad nors ieškovių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis (uždraudimas atsakovei MB „Fintech lab“ naudoti ginčo kompiuterinę buhalterinės apskaitos programą komercijos tikslais) iš dalies skiriasi nuo ankstesnių ieškovių prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau, teismo vertinimu, nuo pradinio prašymo jokių esminių naujų aplinkybių neatsirado, o ieškovių pateikiamos naujos aplinkybės ir nauji įrodymai tik patvirtina tarp šalių esantį ginčą – ieškovių teigimu atsakovės atliko neteisėtus veiksmus – nutraukė bendradarbiavimą, MB „Twoex“ atjungė nuo serverio, nepagrįstai naudoja ginčo programą komerciniais tikslais, o atsakovės teigia, jog ieškovės nėra atsiskaičiusios, dėl to yra teismui pateiktas priešieškinis. Ieškovių nurodomos aplinkybės, kad atsakovė ginčo kompiuterinę programą naudoja komercijos tikslais, neturėdama nuosavybės teisių į šią programą ir kitos susijusios aplinkybės bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės.

8. Teismas pakartotinai pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovės galimai vengia perduoti ginčo programą, nutraukė bendradarbiavimą nesudaro pagrindo taikyti ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovėms yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka. Teismas nusprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais (ieškovės neįrodė negalimumo kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą), ieškovių pakartotinis prašymas negali būti tenkinamas.

9. Teismo įsitikinimu, ieškovių nurodytos aplinkybės (atsakovių priešinga pozicija nei ieškovių) šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neįvertinus visų byloje esančių duomenų) nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės atliko ir (ar) atlieka tyčinius neteisėtus veiksmus ir (ar) siekia paslėpti kompiuterinę programą ir (ar) ieškovės yra skolingos atsakovėms ir panašiai. Ieškovių deklaratyvūs teiginiai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas yra visiškai nepagrįsti. Tai tik patvirtina tarp šalių kilusį ginčą, skirtingą aplinkybių vertinimą, bet nesudaro pagrindo konstatuoti esant išimtiniam pagrindui taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Net ir nustačius, kad atsakovė MB „Fintech lab“ naudoja ginčo programą komerciniais tikslais (nors pati atsakovė neigia, nurodydama, kad tai visai kita programa), ši aplinkybė niekaip nepagrindžia ieškovių teiginių, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovėms teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Priešingai išvadai nesudaro pagrindo ir tai, kad byloje kilo ginčas ir dėl intelektinės nuosavybės (ieškovių reikalavimas pripažinti autorines teises), kadangi tokioms (visa varžančioms) laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra nustatytas pakankamai aukštas įrodinėjimo standartas – šioms priemonėms taikyti yra būtini pakankamai svarūs ir įtikinantys argumentai dėl ieškinio pagrįstumo. Tokios aplinkybės gali būti nustatytos tik išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės. Tokie griežti teisių suvaržymai (be galutinio teismo sprendimo) yra galimi išimtiniais ir kartu ypatingais atvejais, jeigu jau pirminėje proceso stadijoje yra gana akivaizdi ieškinio patenkinimo galimybė.

10. Teismas pažymėjo, kad laikydamos, jog daroma žala, ieškovės gali reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškovės ieškinyje nurodydamos, kad atsakovių disponavimas kompiuterine programa daro žalą, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškiniu reikalavimo konkrečios turtinės žalos atlyginimo neprašo, todėl net ir palankaus ieškovėms sprendimo atveju teismas nepriims sprendimo atlyginti turtinę žalą.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Ieškovės MB „Twoex“ ir J. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas iš dalies neteisingai įvertino tarp šalių esantį ginčą, neteisingai įvertino ieškovių nurodytas aplinkybes. Ieškovės nė viename procesiniame dokumente nesiskundė, kad atsakovė nutraukė bendradarbiavimą, atjungdama MB „Twoex“ nuo serverio, kuriame yra / buvo laikoma ieškovei MB „Twoex“ priklausanti buhalterinės apskaitos kompiuterinė programa. Atsakovės MB „Dontoma“ priešieškinis vertintinas kritiškai.

11.2. Ieškovės prašo taikyti prevencinę laikinąją apsaugos priemonę. Šioje byloje yra keliamas klausimas ne tik dėl sutarties pažeidimo, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir panašiai, tačiau ir dėl autorinių teisių pripažinimo. Sprendžiant dėl atsakovių sąžiningumo, jau šioje proceso stadijoje yra akivaizdūs nesąžiningi abejų atsakovių veiksmai: atsakovė MB „Fintech lab“ dėl autorinių teisių teigia, kad rašydamasi sutartį dėl darbų atlikimo su atsakove MB „Dontoma“ tarėsi, jog sutartimi nebus perduodamos autorinės teisės, tačiau apie tai MB „Dontoma“ nenurodė ieškovei MB „Twoex“ ir, elgdamasi nesąžiningai, nuslėpė šią svarbią ir reikšmingą sąlygą, nors, kaip minėta, atsakovas MB „Dontoma“ privalėjo veikti MB „Twoex“ naudai. Toks atsakovės MB „Dontoma“ elgesys yra ne kas kita, kaip apgaulė bei nesąžiningi veiksmai, kadangi analogiškų paslaugų ir (ar) darbų teikimo atvejais, IT paslaugas teikiančios bendrovės sąžiningai išaiškina kitai sutarties šaliai dėl autorinių teisių.

11.3. Teismų praktikoje išskiriamos dvi materialiosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau – ATGTĮ): 1) tinkamas ieškovas ir tinkamas atsakovas; 2) aplinkybės, sudarančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių pažeidimas (įskaitant ir gresiantį pažeidimą). Abi šios sąlygos egzistuoja.

11.4. Ieškovės pareikštu pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad atsakovė MB „Fintech lab“, esant ginčui teisme, komercijos tikslais naudoja ginčo kompiuterinę programą, todėl pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia prevencinio tikslo, kad būtų uždrausta ginčo kompiuterinę programą naudoti komercijos tikslais, kol ginčas nagrinėjamas teisme ir taip būtų išvengta ieškovių teisių pažeidimo, trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, kuriais gali būti klientai įsigiję iš atsakovės MB „Fintech lab“ ginčo kompiuterinę programą, kurios naudojimo teisė yra ginčijama. Teismui priėmus ieškovėms galimai palankų sprendimą ir uždraudus atsakovui MB „Fintech lab“ naudoti ginčo kompiuterinę programą, galimi bus pažeisti trečiųjų asmenų interesai.

11.5. Atsakovės argumentai, kad programa „Išmani sąskaita“ yra visai kita programa, yra siekis suklaidinti teismą ir išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir toliau netrukdomai prekiauti ginčo apskaitos programa. Jeigu tai būtų visiškai kita programa ir atsakovė prekiautų kita buhalterinės apskaitos programa, jai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų jokių sunkumų.

11.6. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių – laikinai iki teismo sprendimo priėmimo, iki ginčo tarp šalių išsprendimo, uždraudžiant atsakovei MB „Fintech lab“ prekiauti ginčo kompiuterine programa, pastarajai šaliai suteikiamas perdėtas pranašumas ieškovės MB „Twoex“ atžvilgiu, kuri negali naudotis kompiuterine programa bei ją realizuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos apeliacinės instancijos teismo procesą reglamentuojančios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, įtvirtintas bendras laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti galutinio teismo sprendimo įvykdymą. Minėto tikslo įgyvendinimą užtikrinančiomis priemonėmis sudaromos sąlygos ginčo šalies, kuriai pareikšti reikalavimai, status quo padėties išsaugojimui iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o ieškinio tenkinimo atveju – ir iki tokio teismo sprendimo įvykdymo. Šis tikslas yra išplėstas specialiuosiuose įstatymuose, tame tarpe reglamentuojančiuose autorių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą.

15. Kaip nurodoma ir ieškovių atskirajame skunde, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus autorių teisių gynimo bylose, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ATGTĮ 81 straipsnyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas. Tam, kad tokį įtarimą sukeliantis pagrindas būtų realaus pobūdžio, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis, ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal ATGTĮ saugomų teisių subjektas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas (ATGTĮ 81 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-663/2009). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išskirtos šios materialiosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: tinkamas ieškovas ir tinkamas atsakovas; aplinkybės, sudarančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių pažeidimas (įskaitant ir gresiantį pažeidimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-278/2014).

16. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu yra siekiama apginti autorių teisių subjekto turtines ir neturtines teises į buhalterinę programą – sistemą, asmeniu, kuris pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat turi būti autorių teisių subjektas, o atsakovas – bet kuris asmuo, kurio neteisėtais veiksmais pažeidžiamos autorių teisių subjekto teisės ar gresia toks pažeidimas. Vadovaujantis ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalimi, autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).

17. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovės yra pareiškusios reikalavimus dėl autorystės pripažinimo – ieškovė J. V. reikalauja pripažinti jos autorines teisės į kompiuterinę buhalterinės apskaitos programą, o ieškovė MB „Twoex“ reikalauja pripažinti jos autorines ir nuosavybės teises į mobiliąją aplikaciją. Taigi, į klausimą, ar ieškovės yra laikytinos autorių teisių subjektu, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o šioje bylos stadijoje neegzistuoja ATGTĮ įtvirtintos prezumpcijos, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad ieškovės yra autorių teisių subjektas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmoji sąlyga (asmeniu, kuris pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat turi būti autorių teisių subjektas), reikalinga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagal ATGTĮ 81 straipsnį, neegzistuoja. Nenustačius minėtos sąlygos, apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovių nurodomų aplinkybių, kurios, jų vertinimu, sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – pakankamą pagrindą įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių pažeidimas.

18. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad netaikant laikinųjų apsaugos atsakovėms yra suteikiamas perdėtas pranašumas ieškovės MB „Twoex“ atžvilgiu, kuri negali naudotis kompiuterine programa, ją realizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti konkretaus sprendimo įvykdymą konkrečioje byloje. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, o pastarieji ieškovių atskirojo skundo argumentai orientuoti būtent į žalos atlyginimą. Kaip jau minėta, šioje bylos stadijoje nėra nustatyta, kad ieškovės būtų laikomos autorių teisių subjektais, t. y. jų autorinės teisės į programą ir aplikaciją nėra pripažintos, todėl teigti, jog šiuo metu yra ribojamos jų teisės, galimybės ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis jas užtikrinti, nėra pagrindo.

19. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė