Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-17 · Civilinė byla Nr. 2-278/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
2-278/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Atsakovas
asociacijos „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“
Ieškovas
VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, R. Š.
Trečiasis asmuo
LR valstybinis patentų biuras
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-278/2014Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo asociacijos „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6204-567/2013 pagal ieškovų VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir R. Š. ieškinį atsakovui asociacijai „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir autorių teisių pažeidimo, trečiasis asmuo LR valstybinis patentų biuras.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir autorių teisių pažeidimo, prašydami: uždrausti asociacijai „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamu B. Š. kūrinį – Lietuvos motociklistų klubo ženklelį; pripažinti prekių ženklo „LMK“ registraciją negaliojančia. Nurodė, kad atsakovo asociacijos „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ prekių ženklo „LMK“ (fig.), kurio paraiškos numeris yra 2013 0636, registracija turi būti pripažinta negaliojančia, nes atsakovas padavė paraišką įregistruoti ženklą, turėdamas nesąžiningų ketinimų (Prekių ženklų įstatymo 7 str. 3 d.), ir pateiktas registruoti ženklas yra tapatus autorių teisių saugomam objektui (Prekių ženklų įstatymo 7 str. 1 d. 6 p.). Nurodė, jog Lietuvos motociklistų klubo ženklelio autorius yra B. Š.. Jis yra sukūręs Lietuvos motociklistų klubo ženklelio projektus, o pagal juos buvo sukurtas pats ženklelis, kuriame yra išlikę inicialai „BŠ“. Vadovaujantis autorystės prezumpcija ir ATGTĮ 6 straipsniu, B. Š. yra ženklelio autorius. Autorius mirė 1978 metais, tačiau pagal ATGTĮ 34 straipsnyje numatytus terminus galioja tiek turtinės, tiek neturtinės autoriaus teisės. Ieškovas R. Š. yra B. Š. sūnus ir turtinių autorių teisių į motociklistų klubo ženklelį paveldėtojas bei perėmėjas. Atsakovui nebuvo duotas sutikimas naudoti kūrinį – Lietuvos motociklistų klubo ženklelį su žymeniu LMK, kaip atsakovo prekės ženklo žyminį, kurie yra tapatūs. Todėl atsakovas, įregistruodamas ginčo prekių ženklą, pažeidė ieškovo autoriaus turtines teises, dėl ko atsakovo prekių ženklo registracija pripažintina negaliojančia. Be to, atsakovas, atgamindamas, padarydamas viešai prieinamu internetu ir platindamas B. Š. sukurtą kūrinį – Lietuvos motociklistų klubo ženklelį, pažeidė B. Š. neturtines autoriaus teises ir ieškovo R. Š. turtines autoriaus teises.

Kartu su ieškiniu ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti asociacijai „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamu B. Š. kūrinį – Lietuvos motociklistų klubo ženklelį; uždrausti asociacijai „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti prekes ir paslaugas, pažymėtas prekių ženklu „LMK (fig.) (paraiškos numeris 2013 0636). Savo prašymą grindė ATGTĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, jog autorių teisių pažeidimo atveju kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikomas įpareigojimas nutraukti neteisėtą kūrinių ar kitų pagal šį įstatymą saugomų teisių objektų naudojimą. Nurodė, jog atsakovas pateikė paraišką, kuria siekia registruoti kūrinį, kaip prekių ženklą, o taip pat siekia uždrausti muziejui komercinėje veikloje naudoti žymenį „LMK“ (fig.) bei įpareigoti muziejų išimti iš apyvartos ir sunaikinti progines plaketes, kuriose panaudotas žymuo „LMK“ (fig.), jei šio žymens nuo plakečių pašalinti negalima. Šie atsakovo veiksmai leidžia spręsti, kad atsakovas toliau tęs neteisėtus veiksmus, kurie pažeidžia B. Š. neturtines autoriaus teises bei ieškovo R. Š. turtines autoriaus teises, dėl ko ateityje ieškovo R. Š. patirta žala didės. Ieškovas taip pat savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė Prekių ženklų įstatymo 50³ straipsnio 2 dalimi, numatančia šių priemonių taikymo galimybę, siekiant užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir įvykdyti galutinį teismo sprendimą, kai yra pažeidžiamos šio įstatymo nustatytos teisės. Nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje nekelia pagrįstų abejonių, teismas turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi patenkino ieškovų VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir R. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė: 1) uždrausti asociacijai „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamu B. Š. kūrinį – Lietuvos motociklistų klubo ženklelį; 2) uždrausti asociacijai „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti prekes ir paslaugas, pažymėtas prekių ženklu „LMK“ (fig.) (paraiškos numeris 2013 0636).

Teismas, vadovaudamasis Prekių ženklų įstatymo 50³ straipsnio antrąja dalimi, atsižvelgdamas į ieškinyje reiškiamų reikalavimų pobūdį ir tai, kad atsakovas pateikė paraišką, kuria siekia registruoti kūrinį, kaip prekių ženklą, konstatavo, kad minėtos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė, kad galimai ieškovams palankaus galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškia reikalavimus uždrausti asociacijai „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamu B. Š. kūrinį - Lietuvos motociklistų klubo ženklelį. Teismas padarė išvadą, jog ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nepažeidžia atsakovo teisėtų interesų, įvertinus būtinumą užtikrinti galimai ieškovams palankaus galutinio teismo sprendimo įvykdymą, proceso operatyvumą, ekonomiškumą, taip pat taikomų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą byloje pareikštiems reikalavimams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas asociacija „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo riziką tuo atveju, jei, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų tenkinti ieškinio reikalavimai. Reikalavimo dėl uždraudimo atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu, daryti viešai prieinamu Lietuvos motociklistų klubo ženklelį įvykdymas būtų galimas net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nepagrįstai taikė LR Prekių ženklų įstatymo 50³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, numatančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepranešus atsakovui, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo jokios dėl delsimo galimai atsirasiančios žalos ar įrodymų sunaikinimo rizikos. Priešingai, ieškovų galimai patirtinos žalos dydis pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus nepriklauso nuo termino, nuo kurio atsakovo atžvilgiu galiotų draudimas naudoti savo ženklelį.Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas civilinėje byloje pagal ieškovo asociacijos „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ atsakovui VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ pareikštą ieškinį, ginant savo, kaip prekės ženklo savininko, teises (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-5522-567/2013), negali turėti jokios reikšmės šių priemonių pritaikymo būtinumui nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi anoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės toliau galioja. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, kadangi nurodytų priemonių taikymas ar netaikymas neturi jokios reikšmės būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymui.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovo teisėtų interesų, nes, priešingai, vykdydamas teismo nutartį, atsakovas buvo priverstas uždaryti savo internetinę svetainę, atsižvelgiant į tai, kad ženkliukas buvo naudojamas daugelyje svetainės vietų, dėl ko jo pašalinimas buvo galimas tik arba perkuriant svetainės turinį iš naujo, arba ją uždarant (šiuo metu nurodytu domeno www.lmk1928.lt adresu yra talpinama tik skubiausi informaciniai pranešimai). Be to, laikinosios apsaugos priemonės praktiškai paralyžavo atsakovo viešą veiklą (asociacijos ženklo viešą naudojimą), tuo pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą.Kadangi atsakovo prekių ženklo paraiška tebėra galiojanti, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržė atsakovo teises.Laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, kadangi jos savo esme sutampa su ieškiniu pareikštais reikalavimais. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio, kadangi atsakovui nėra reiškiamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2331/2013).

Ieškovai VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir R. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – nutraukti veiksmus, kuriuos ieškovai traktuoja kaip neteisėtus. Šios priemonės buvo pritaikytos, esant pakankamam pagrindui įtarti, kad buvo pažeistos Prekių ženklo įstatymo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo ieškovams suteiktos teisės. Prevencinio ieškinio šalis turi teisę prašyti užtikrinti reikalavimą laikinąja apsaugos priemone, sutampančia su ieškinio reikalavimu. Nagrinėjamu atveju šios išimtinės laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes nėra galimybės kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra plačiai taikomos teismų praktikoje. Autorių teisių gynimo bei prekių ženklų savininko bylose laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti užtikrintas ne tik teismo sprendimo įvykdymas, bet ir užkirsta galimybė atsirasti ar padidėti žalai, kuri daroma dėl galimai neteisėto naudojimosi įregistruotu prekės ženklu (prevencinės priemonės) (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 81 str. 1 d., Prekių ženklų įstatymo 50³ str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju žala pasireiškia kaip ieškovo R. Š. turtinių autorinių teisių bei B. Š. neturtinių autorinių teisių į kūrinį žymiu sumenkinimu ar tapimu bevertėmis, nes kūriniai bus negrįžtamai susiję su atsakovu. Be to, pagrįstai manytina, jog ieškovas R. Š. netektų dalies pajamų, gaunamų už prekes, kadangi atsakovas platino prekes, pažymėtas Lietuvos motociklistų ženklu, t.y. kūriniu, negavęs autoriaus sutikimo. Atsakovas siekė registruoti prekės ženklą „LMK“ (fig.) turėdamas nesąžiningų ketinimų, kadangi iki paraiškos ginčijamam prekės ženklui įregistruoti padavimo jis turėjo informaciją, kad Lietuvos motociklistų klubo ženklelio autorius yra B. Š.. Atsakovas savo atskirajame skunde išsamiai nenurodo ir nepagrindžia, kokio dydžio ir kokius nuostolius patirs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Atsakovas, žinodamas, jog kūrinio autorius yra B. Š., kurio turtinių autoriaus teisių paveldėtojas ir dabartinis savininkas yra R. Š., naudojo be sutikimo šiam ieškovui priklausantį kūrinį ir turtines autoriaus teises į kūrinį. Todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne itin suvaržo atsakovo ūkinę-komercinę veiklą ir dėl to iš esmės neprieštarauja proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitiems civilinio proceso teisės principams, nesuvaržo atsakovo teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje yra kilęs procesinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, esant pareikštiems su autorių teisių gynimu susijusiems reikalavimams.

Ieškovai VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir R. Š., gindami B. Š., kaip Lietuvos motociklistų klubo ženklelio (toliau - Kūrinys) autoriaus, neturtines teises ir ieškovo R. Š., kaip turtinių autoriaus teisių į Kūrinį turėtojo teises, pareiškė ieškinį atsakovui asociacijai „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“. Ieškovų prašomi taikyti pažeistų teisių gynybos būdai – prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia (LR Prekių ženklų įstatymo 46 str. 1 d., 7 str. 1 d. 6 p., 3 d.) ir uždraudimas atsakovui atgaminti, naudoti, platinti Kūrinį ir daryti bet kokia forma ir būdu jį viešai prieinamą (LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro autoriaus teisių subjekto turtinių ir neturtinių teisių pažeidimai atsakovo neteisėtais veiksmais, įregistruojant autorių teisių saugomam Kūriniui tapatų prekės ženklą LMK fig. (paraiškos Nr. 2013 0636), bei neteisėtai atgaminant, naudojant, platinant ir viešinant B. Š. Kūrinį. Pareikštais ieškinio reikalavimais siekiama ne tik įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus, sąlygojančius autorių teisių subjekto teisių pažeidimą ir žalos atsiradimą, bet ir uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi, kurios teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas sudaro šios apeliacijos objektą, tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė uždrausti asociacijai „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamu B. Š. kūrinį – Lietuvos motociklistų klubo ženklelį, o taip pat uždrausti asociacijai „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti prekes ir paslaugas, pažymėtas prekių ženklu „LMK“ (fig.) (paraiškos numeris 2013 0636).

Atskirąjį skundą dėl šios nutarties padavęs atsakovas asociacija „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ savo nesutikimą su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu grindžia pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimu (grėsmės, jog ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galėtų būti neįvykdomas), o taip pat pagrindinių šių priemonių taikymo principų (ekonomiškumo, proporcingumo) pažeidimu.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, įtvirtintas bendras laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti galutinio teismo sprendimo įvykdymą. Minėto tikslo įgyvendinimą užtikrinančiomis priemonėmis sudaromos sąlygos ginčo šalies, kuriai pareikšti reikalavimai, status quo padėties išsaugojimui iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o ieškinio tenkinimo atveju – ir iki tokio teismo sprendimo įvykdymo. Šis tikslas yra išplėstas specialiuosiuose įstatymuose, tame tarpe reglamentuojančiuose autorių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą. LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ATGTĮ) 81 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymo 50³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas ne vien teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, bet ir užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams ar neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, esant ginčui dėl autoriaus teisių subjekto teisių gynimo, laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama ne tik galutinio teismo sprendimo įvykdymo, bet ir savo esme prevencinio tikslo – laikinos pažeidžiamų arba gresiančių, kad bus pažeistos, teisių apsaugos, kol nagrinėjama civilinė byla. Pažymėtina, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo esme yra prevencinės priemonės. Todėl pirmosios instancijos teismas jų taikymą siedamas su būtinybe užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, netinkamai atskleidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį ir materialines šių prevencinių priemonių taikymo sąlygas.

Vadovaujantis ATGTĮ 81 straipsnio 1 dalimi, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti. Šiomis priemonėmis inter alia gali būti uždraudimas asmenims darytį gresiantį pagal šį įstatymą saugomų teisių pažeidimą; įpareigojimas asmenis laikinai nutraukti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą; uždraudimas tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami Įstatymo nustatytas teises ir kt.

Remiantis ATGTĮ 81 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas. Tam, kad tokį įtarimą sukeliantis pagrindas būtų realaus pobūdžio, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis, ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal ATGTĮ saugomų teisių subjektas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas. Ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas (ATGTĮ 81 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-663/2009). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju būtų galima išskirti šias materialines laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas: tinkamas ieškovas ir tinkamas atsakovas; aplinkybės, sudarančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių pažeidimas (įskaitant ir gresiantį pažeidimą).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu yra siekiama apginti autorių teisių subjekto turtines ir neturtines teises į Kūrinį (Lietuvos motociklistų klubo ženklelį), asmeniu, pareiškiančiu prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat turi būti autorių teisių subjektas, o atsakovas – bet kuris asmuo, kurio neteisėtais veiksmais pažeidžiamos autorių teisių subjekto teisės ar gresia toks pažeidimas. Vadovaujantis ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalimi, autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas). Sprendžiant, ar ieškovas yra autorių teisių subjektas, šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, visų pirma, turi būti vadovaujamasi įstatymų numatytomis prezumpcijomis. Viena iš tokių yra įtvirtinta ATGTĮ 6 straipsnio 2 dalyje, remiantis kuria fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs kartu su ieškiniu pateikto Lietuvos motociklistų klubo ženklelio fotokopiją, kuriame, tikėtina, yra nurodyti jo autoriaus B. Š. inicialai „BŠ“, o taip pat kitus byloje esančius įrodymus (Lietuvos motociklistų klubo ženklelio projektus, tai, jog jų turėtoju iki perdavimo saugoti muziejui buvo B. Š. sūnus), pripažįsta, jog šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje yra pakankamas pagrindas preziumuoti, jog Kūrinio (Lietuvos motociklistų klubo ženklelio) autorius yra B. Š., po kurio mirties 1978 m. jo, kaip Kūrinio autoriaus, neturtinių teisių saugotojas ir turtinių teisių turėtojas yra jo sūnus ieškovas R. Š. (ATGTĮ 38 str. 1 d., 49 str.). Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos duomenis kitas bendraieškis VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ nėra autorių teisių į Kūrinį subjektas, jis neturėjo ir subjektinės teisės pareikšti prašymą dėl procesinių su autorių teisių pažeidimu susijusių priemonių taikymo. Ši aplinkybė sudaro savarankišką ieškovo VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimo teisinį pagrindą.

Iš bylos matyti, jog asmuo, kuriam ieškiniu pareikšti reikalavimai, ginant autorių teisių subjekto teises, yra asociacija „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“. Šis atsakovas yra įregistruoto prekės ženklo „LMK“ (fig.) (registracijos numeris 67923), kuris pagal savo panašumą yra tikėtinai tapatus autorių teisių objektui (Lietuvos motociklistų ženkleliui), savininkas. Tapataus saugomam autorių teisių Kūriniui prekės ženklo įregistravimas ir to prekės ženklo aktyvus naudojimas atsakovo sportinėje ir kultūrinėje veikloje sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti ieškovo R. Š., kaip autorių teisių subjekto, teisių į Kūrinį pažeidimą bei realų pavojų, kad tokie pažeidimai bus daromi ir ateityje.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą sąlygoja šia nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškiniu pareikštų reikalavimų tapatumas. Pažymėtina, jog autorių teisių subjektai, pasirinkdami savo pažeistų teisių gynimo būdą, turi teisę pareikštu ieškiniu reikalauti neteisėtų veiksmų nutraukimo ar uždraudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti pažeistos teisės arba atsirasti žala (ATGTĮ 77 str. 1 d. 2, 3 p.). Tai, jog įstatymų leidėjas, ATGTĮ 81 straipsnio 1 dalyje apibrėždamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą, šioms procesinėms apsaugos priemonėms inter alia iškėlė minėtiems pažeistų teisių gynimo būdams lygiavertį tikslą, t.y. užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams ir skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus, o ATGTĮ 81 straipsnio 1-3 punktuose įtvirtino atitinkamas šių tikslų įgyvendinimui skirtas prevencines laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, suponuoja, jog procesinė autorių teisių subjekto apsauga nuo vykstančio ar gresiančio jo teisių pažeidimo gali būtų suteikta jau bylos nagrinėjimo metu. Be to, tai taip pat reiškia, jog procesinę autorių teisių subjekto apsaugą užtikrinančios prevencinės apsaugos priemonės savo turiniu ir esme gali sutapti su ieškinio reikalavimais, kuriais siekiama ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose numatytų pažeistų teisių gynimo būdų taikymo. Taigi, atsižvelgiant į autorių teisių subjekto pasirinktą autorių teisių gynimo būdą, ieškiniu pareikštiems prevenciniams reikalavimams teikiama procesinio pobūdžio apsauga, visiškai ar iš dalies sutampanti su ieškinio dalyku, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo suteikta pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistavo visos procesinės ir materialinės ieškovo R. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimo sąlygos, kuriomis siekiama atsakovo galimai neteisėtų veiksmų nutraukimo ir uždraudimo neteisėtus veiksmus atlikti ateityje. Todėl Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis, nors ir buvo priimta pirmosios instancijos teismui netinkamai atskleidus taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, jų taikymo sąlygas bei nepagrįstai inter alia tenkinus ieškovo VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ prašymą dėl jų taikymo, yra pagrįsta ir teisėta pagal tai, kokia apsauga šia nutartimi buvo suteikta tikėtinam autorių teisių subjektui nuo esamų ar galinčių ateityje kilti autorių teisių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepažeidžiant esminių jų taikymo principų. Byloje nėra jokių duomenų, o atsakovas nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą apie neproporcingus atsakovo teisių pažeidimus ar suvaržymus. Skundžiama pirmosios instancijos nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi jokios įtakos tolesniam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloj Nr. 2-5522-567/2013, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, kadangi šia nutartimi prevencinės apsaugos priemonės buvo pritaikytos, siekiant užtikrinti asociacijos „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“, kaip prekių ženklo „LMK“ (fig.) savininko (tuo metu – pareiškėjo, t.y. asmens, padavusio paraišką įregistruoti ženklą) teisių apsaugą pagal jo ieškiniu atsakovui VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ pareikštus reikalavimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kurios taikytos pagal atsakovo VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ prašymą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjas Artūras Driukas