Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurioje A. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 22P-34064719-15 A. B. buvo surašytas dėl to, kad „2015-07-18, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, viešoje vietoje, pil. A. B., būdamas girtas (vėliau alkotesteriu nustatytas 2,05 promilių girtumas), rėkavo, šūkavo, keikėsi necenzūriniais keiksmais, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, grubiai pažeisdamas viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 174 str., taip pat nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, išreikštų vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. – netriukšmauti ir nesikeikti, sulaikomam eiti prie policijos tarnybinio automobilio, nesipriešinti sulaikomam standinat rankas, tuo padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 187 str. 1 ir 2 d.“.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 1, 2001, P. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, P. 251–252).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra tuomet, kai asmuo pasipriešina policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, o tokie veiksmai, kai asmuo nevykdo policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, – tai jau yra ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, būtina aiškiai protokole įvardinti, kokiais aktyviais veiksmais pareigūnui, einančiam viešosios tvarkos saugojimo pareigas, buvo pasipriešinta (2013 m. vasario 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-141-290/2013).

Iš teismui pateikto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto S. N. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 22P-34064013-15 matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole A. B. inkriminuojamas ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti pažeidimai, tačiau aprašomi tik ATPK 187 str. 2 dalies požymiai - nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, išreikštų vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. – netriukšmauti ir nesikeikti, sulaikomam eiti prie policijos tarnybinio automobilio, nesipriešinti sulaikomam standinat rankas.

A. B. inkriminuojama veika pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nėra konkretizuota, neatskleista, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pasipriešinimas policijos pareigūnams. Policijos pareigūnų S. B. ir M. S. tarnybiniuose pranešimuose (2,3 b.l.) nurodyta, kad asmenys, tarp kurių buvo ir A. B., nereagavo į policijos pareigūnų reikalavimus, policijos pareigūnai buvo priversti panaudoti kovinius imtynių veiksmus ir spec. priemones – antrankius ir teleskopinę lazdą, tada jaunuoliai buvo parversti ant žemės. Asmenys vengė sulaikymo, standino rankas, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, buvo duoti nurodymai atpalaiduoti rankas, tačiau tik užlaužus rankas, jie jas atpalaidavo, jiems buvo uždėti antrankiai ir užfiksuoti, be to, A. B. rankų neatpalaidavo, gulėdamas ant pilvo rankas laikė po savimi ir spardėsi. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti ATPK 187 straipsnio 1 dalies požymiai (aktyviais veiksmais priešinosi jiems vengdamas sulaikymo), tačiau A. B. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole konkretūs aktyvūs veiksmai, kuriais A. B. pasipriešino policijos pareigūnams, nėra įvardinti.

Toks nekonkretus kaltinimo formulavimas yra kliūtis nagrinėti šią administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatytos aplinkybės neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo A. B. yra kaltinamas, būtų pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, bei teisėtumo ir staigmenų negalimumo procese principas (ATPK 7 str., 2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N662-2703/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti teismas savo iniciatyva negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.11.-6474-888/2015 grąžintina institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Teismas taip pat atkreipia institucijos dėmesį, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. pasikeitus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamiems reikalavimams, administracinio teisės pažeidimo protokole, be kitų žinių, būtinų bylai išspręsti, turi būti nurodomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.11.-6474-888/2015 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vilijampolės policijos nuovadai – administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.