Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. N. už tai, kad šis 2012 m. rugpjūčio 16 d., apie 13.40 val., viešoje vietoje, Kaune, Gulbių gatvėje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, priešinosi jiems, vengdamas sulaikymo. Šiais savo veiksmais V. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

V. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

ATPK 302¹¹ straipsnis numato, kad apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė, ir jo padaryta išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį konstatuoti, yra klaidinga.

Skundžiamu nutarimu V. N. nubaustas už pasipriešinimą policijos pareigūnams pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį. Kaip yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, V. N. nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, priešinosi jiems vengdamas sulaikymo. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra tuomet, kai asmuo pasipriešina policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, o tokie veiksmai, kai asmuo nevykdo policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, – tai jau yra ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Taigi matyti, jog šiame administracinio teisės pažeidimo protokole yra aprašomi ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalies požymiai (nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, priešinosi jiems vengdamas sulaikymo), tačiau pažeidėjui inkriminuotas tik ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas.

Nors pirmos instancijos teismas V. N. padarytą pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, skundą nagrinėjančio teismo manymu, jo padaryti veiksmai atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalies požymius. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad V. N. bėgo nuo policijos pareigūnų, tačiau nėra duomenų, kad jis būtų jiems priešinęsis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skunde nurodomu argumentu, jog administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojama veika nėra konkretizuota, neatskleista, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pasipriešinimas policijos pareigūnams, todėl lieka neaiški V. N. padaryto pažeidimo kvalifikacija – pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį ar pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, apygardos teismo nuomone, būtina aiškiai protokole įvardinti, kokiais aktyviais veiksmais pareigūnui, einančiam viešosios tvarkos saugojimo pareigas, buvo pasipriešinta. Kaip matyti iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame nėra konkretizuoti pažeidėjo pasipriešinimo veiksmai, be to, nors policijos pareigūnų P. V. ir E. M. tarnybiniuose pranešimuose yra fiksuojama, kad pažeidėjas jiems priešinosi, tačiau teismo posėdžio metu tie patys policijos pareigūnai patvirtino, jog V. N. nesipriešino jiems, o tik bėgo nuo jų, kas turėtų būti laikoma pasyviu pasipriešinimu ir kvalifikuojama pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį kaip teisėto policijos pareigūno nurodymo ar reikalavimo nevykdymas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-1804/2007).

Byloje esantys įrodymai – minėtų policijos pareigūnų teisme duoti paaiškinimai, iš dalies ir jų surašyti tarnybiniai pranešimai, patvirtina, kad V. N. 2012 m. rugpjūčio 16 d. apie 13.40 val. viešoje vietoje, Gulbių gatvėje, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustoti. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė ir apeliaciniame skunde, teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kad V. N. vengė sulaikymo ir bėgo nuo policijos pareigūnų, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį patvirtinančių įrodymų, dėl ko skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. N. surašytam administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma aplinkybė: „priešinosi jiems vengdamas sulaikymo“ šalintina kaip neįrodyta ir V. N. padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas kaip teisėto policijos pareigūno nurodymo ar reikalavimo nevykdymas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog dėl neaiškios jo padaryto teisės pažeidimo kvalifikacijos administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo remdamasis teismas išnagrinėjo bylą, neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, numatytų ATPK 260 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas šioje byloje atitinka jam keliamus reikalavimus, tačiau bylos duomenimis neįrodžius, kad pažeidėjas, vengdamas sulaikymo priešinosi teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ši aplinkybė šalinama teisme.

Taigi įvertinus visas minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog V. N. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Skunde taip pat keliamas pažeidėjo atžvilgiu panaudotos prievartos teisėtumo klausimas. Apeliantas nurodo, jog policijos pareigūnai jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko jo alkūnės buvo kruvinos, akiniai sulaužyti, telefono stiklas suskaldytas, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl aplinkybė dėl jo atžvilgiu fizinio smurto panaudojimas nepasitvirtino. Nėra pagrindo ir išvadai, jog policijos pareigūnų veiksmai jį sulaikant buvo neteisėti. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Įvertinus pirmosios instancijos teismo aptartas aplinkybes, jog pažeidėjas buvo pastebėtas prie žinomai neteisėtos prekybos skiestu spiritu ir kontrabandinėmis cigaretėmis taško nešinas žalios spalvos buteliu su skysčiu, taip pat atsižvelgus į tai, kad asmuo vengdamas sulaikymo, bėgo nuo policijos pareigūnų, nevykdė teisėto reikalavimo sustoti, policijos pareigūnams kilo pagrįstas įtarimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, todėl jo atžvilgiu panaudotos prievartos priemonės (sulaikymas ir pristatymas į policijos nuovadą) pagrįstai.

Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų valstybės tarnybos ir viešiesiems interesams tyrimo grupės 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal apelianto pareiškimą dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų jo atžvilgiu, nenustačius jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad policijos pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus. Apelianto skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu taip pat buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Taigi pagrindo nutraukti šią administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacinio skundo nurodytais motyvais nėra, tačiau yra pagrindas sušvelninti pažeidėjo teisinę padėtį, perkvalifikuojant jo padarytą pažeidimą pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kurio padarymo faktas šioje byloje įrodytas. V. N. baustinas administracine tvarka už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir jam skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujamasi bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 - 32 straipsniuose. Apeliacinis teismas sutinka su apelianto argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė V. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte (teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo – I, II grupių neįgalus asmuo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakomybėn traukiamo asmens neįgalumas nagrinėjamoje byloje laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, kadangi V. N. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, prilyginamas II invalidumo grupei. Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, V. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę (praeityje administracine tvarka nebaustas), administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. N. paskyrus ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėjas

nutarė:

V. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

V. N. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 300 (trijų šimtų) litų bauda.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.