- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-07
- Bylos Nr.
- 1-273-387/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00194-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- E. U.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)vadybininku, gyv., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. U. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, būdamas E. U. įmonės „Renovila“ (UAB „Renovila“), įmonės kodas 124951765, registruotos adresu: Žirnių g. 10, Vilnius, savininku, atstovaudamas IĮ „Renovila“ 2008-04-09 su „Hansa Lizingas“ UAB (šiuo metu „Swedbank lizingas“, UAB), įmonės kodas 111568069, registruota Geležinio vilko g. 18A, Vilnius (dabartinis registracijos adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius), atstovaujama A. K., sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT072240/PPS dėl transporto priemonės išperkamosios nuomos laikotarpiu nuo 2008-04-09 iki 2008-10-30. Šios sutarties pagrindu 2008-04-09 E. U. priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas balninis vilkikas VOLVO FH 12-420, identifikavimo Nr. YV2A4DAA7YB268573, 97783,30 Lt. vertės. E. U., nesilaikydamas sutarties sąlygų su „Hansa Lizingas“ UAB neatsiskaitė, ir pagal 2008-04-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. REN1000189, kurioje kaip pirkėjas nurodyta UAB „Imeta ir Co“, įmonės kodas 125162445, atstovaujama A. U., balninį vilkiką pardavė, tokiu būdu iššvaistė „Hansa lizingas“ UAB (šiuo metu „Swedbank lizingas“, UAB) priklausantį didelės vertės 97783,30 Lt turtą;
jis gi, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas E. U. įmonės „Renovila“, įmonės kodas 124951765, registruotos adresu: Žirnių g. 10, Vilnius, savininku, atstovaudamas IĮ „Renovila“ 2008-03-17 su „Hansa lizingas“ UAB (šiuo metu „Swedbank lizingas“, UAB), įmonės kodas 111568069, registruota Geležinio vilko g. 18 A,Vilnius (dabartinis registracijos adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius), atstovaujama A. K., sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT 070929/PPS dėl transporto priemonės išperkamosios nuomos laikotarpiu nuo 2008-03-17 iki 2008-09-30, šios sutarties pagrindu 2008-03-17 E. U. priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas vilkikas (duomenys neskelbtini)420 TOLINER, identifikavimo Nr. VLUR4X20009086657, 222049, 57 Lt. vertės. E. U. nesilaikydamas sutarties sąlygų su „Hansa Lizingas“ UAB neatsiskaitė, ir 2008-05-06 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 200805F-4144-P su UAB DnB Nord lizingas, įmonės kodas 124385737, atstovaujama L. K. ir A. S. bei 2008-05-07 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. REN 1000201, vilkiką pardavė, tokiu būdu iššvaistė „Hansa lizingas“ UAB (šiuo metu „Swedbank lizingas“, UAB) priklausantį didelės vertės 222049, 57 Lt turtą;
jis gi, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas E. U. įmonės „Renovila“ (UAB „Renovila“), įmonės kodas 124951765, registruotos adresu: Žirnių g. 10, Vilnius, savininku, atstovaudamas IĮ „Renovila“ 2008-05-06 su „Hansa Lizingas“ UAB (šiuo metu „Swedbank lizingas“, UAB), įmonės kodas 111568069, registruota Geležinio vilko g. 18A, Vilnius (dabartinis registracijos adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius), atstovaujama A. K., sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT 073450-451/PPS dėl transporto priemonės išperkamosios nuomos laikotarpiu nuo 2008-05-06 iki 2008-11-30. Šios sutarties pagrindu 2008-05-06 E. U. priėmimo-perdavimo aktu buvo perduota savivartė puspriekabė LECINENA, identifikavimo Nr. VSRSV3Y04ML063735, 122229,12 Lt. vertės. E. U., nesilaikydamas sutarties sąlygų su „HANSA Lizingas“ UAB neatsiskaitė, ir 2009-01-23 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT 090123/01 su ūkininku S. A., įmonės kodas 6942235, pagal 2009-01-23 PVM sąskaita-faktūrą Serija REN Nr. 000334, savivartę puspriekabę pardavė, tokiu būdu iššvaistė „Hansa lizingas“ UAB (šiuo metu „Swedbank lizingas“, UAB) priklausantį didelės vertės 122229,12 Lt turtą.
Šiais savo veiksmais E. U. buvo kaltinamas iššvaistęs jam patikėtą didelės 332061,99 Lt vertės svetimą, „Hansa lizingas“ UAB (šiuo metu „Swedbank lizingas“, UAB) priklausantį, turtą.
Apklaustas kaltinamuoju E. U. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 1999-09-01 jis įregistravo savo įmonę „Renovila“. Pagrindinė įmonės veiklos kryptis buvo komercinio transporto pirkimas-pardavimas. 2008 m. pavasarį įmonė „Renovila“ buvo reorganizuota į uždarą akcinę bendrovę „Renovila“, kurios vieninteliu akcininku buvo jis. UAB „Renovila“ direktoriumi buvo paskirtas K. J.. Toks įmonės pertvarkymas buvo atliktas pasiūlius „Swedbank lizingas“ vadybininkui A. K., kad supaprastinti lizingo sutarčių sudarymą, t.y. būdamas IĮ „Renovila“ savininku tik jis turėjo parašo teisę, o pertvarkius įmonę į uždarą akcinę bendrovę, pasirašyti galėjo kitas asmuo. Dėl transporto priemonių - vilkiko (duomenys neskelbtini)420 TOLINER, puspriekabės LECINENA SRV-3E, krovininio vilkiko VOLVO FH 12, jis parodė, kad šios transporto priemonės buvo parduotos, gavus žodinį „Swedbank lizingas“ vadybininko A. K. leidimą. Šios transporto priemonės buvo parduotos įprasta tvarka kaip ir daugelis prieš tai įsigytų transporto priemonių. Gauti pinigai buvo apskaitomi bendrovės buhalterijoje bei panaudojami nustatyta tvarka, tame tarpe ir pervedant į banką, apmokant pagal sąskaitas už lizingo sutartis. Šio verslo idėja būtent tokia ir buvo „pigiau perki- brangiau parduodi“. Nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. įmonės atžvilgiu „Swedbank lizingas“ jokių pretenzijų dėl sudarytų sutarčių nereiškė. Prasidėjus ekonominei krizei, prasidėjo ir problemos dėl atsiskaitymų. 2009 m. pradžioje vyko pokalbis su banko darbuotojais. Dalyvavo banko vadybininkas A. K., kuris buvo pasikvietęs dar kelis lizingo darbuotojus. Šio susitikimo metu A. K. jam pateikė lizingu paimtų transporto priemonių sąrašą ir paprašė parodyti, kurias transporto priemones UAB „Renovila“ turi, o kurių neturi. Sužymėjus „pliusus“ ir „minusus“, A. K. paklausė kur yra mašinos, ties kuriomis pažymėti „minusai“. Tai jo nė kiek nešokiravo, nes pardavimas buvo vykdomas su paties A. K. žodiniu leidimu, prieš tai jam suderinus su savo vadovais. Todėl visiems girdint jis ir pasakė, kad transporto priemonės yra parduotos. Parduotų transporto priemonių tarpe buvo ir kaltinime nurodomos transporto priemonės. Puspriekabė LECINENA SRV-3E, buvo parduota ūkininkui S. A. jau po šio pokalbio lizinge, t.y. 2009-01-23. Jeigu lizingo darbuotojai šio susitikimo metu būtų pareikalavę grąžinti šią transporto priemonę – jis tai būtų padaręs. E. U. parodė, kad niekada nuo „Swedbank lizingas“ darbuotojų nesislapstė, nevengdavo susitikimų su jais ir visada atsiliepdavo į skambučius. E. U. parodė, kad kiekviena transporto priemonė, dėl kurių jam yra įteiktas pranešimas apie įtarimą, buvo su jo asmeninio laidavimo sutartimi, kur buvo nurodytas jo adresas. Parodė, kad dėl tų pačių transporto priemonių „Swedbank lizingas“ jau buvo pareiškęs reikalavimą civilinėje byloje ir teismas iš jo kaip laiduotojo jau priteisė „Swedbank lizingo“ reikalautas sumas – pagal atitinkamas sutartis nesumokėtas įmokas, palūkanas bei delspinigius. 2010-11-08 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje 2A-500/2010. Nutartis įsiteisėjusi ir yra perduota antstoliams iš jo išieškoti turtą. Jis, kaip laiduotojas už UAB „Renovila“ prievoles, neturėjo jokio intereso lizingo bendrovei padaryti žalą. Už bet kokią žalą, kylančią iš lizingo sutarčių, jis asmeniškai iki šiol atsako visu savo turtu. Lizingui darant spaudimą 2008 m. rugpjūčio 8 d. jis pasirašė vekselį, pagal kurį asmeniškai įsipareigojo sumokėti 109 166,47 Lt ir 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsiskolinimų mokėjimo sutartį UAB „Renovila“ vardu, kurioje buvo užfiksuota 105 420,47 Lt skola lizingo bendrovei. Kartu su įsiskolinimo mokėjimo sutartimi jam buvo pateikta pasirašyti ir laidavimo sutartis. Tokiu būdu jis asmeniškai tapo atsakingas tiek už vekselyje nurodytos sumos, tiek ir už įsiskolinimo mokėjimo sutartyje nurodytos sumos (kurios iš dalies dubliuoja viena kitą) mokėjimą. Kaltinamasis nurodė, kad transporto priemonės pardavimo sutartis Nr. LT073451 yra pasirašyta K. J., tuo metu turėjusio parašo teisę, matomai, pagal įgaliojimą. Kaltinamasis dar kartą akcentavo, kad parduodamas paminėtas transporto priemones jis veikė įprasta tvarka (taip elgdavosi ir anksčiau), jokio tikslo iššvaistyti svetimą turtą neturėjo juo labiau, kad už šį turtą buvo laidavęs asmeniškai savo turtu. Kaltinamasis atkreipė dėmesį ir į tai, kad visų lizingo sutarčių (dėl kurių jis yra kaltinamas) terminai buvo pasibaigę, tačiau bankas net nesidomėjo, kodėl transporto priemonės nėra registruotos banko vardu. Kaltinamojo manymu tai tik patvirtina, kad toks veikimas buvo įprasta praktika ir banko interesas buvo laiku gauti visas įmokas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad E. U. veiksmai, susiję su kaltinime nurodomų transporto priemonių pardavimu, negali būti vertinami kaip nusikalstami, todėl jis išteisintinas.
Ikiteisminio tyrimo metu E. U. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką buvo grindžiama tam tikrais duomenimis, kurie buvo tiriami ir tikrinami ir bylą nagrinėjant teisme.
Pripažintina, kad kai kurių liudytojų parodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės, todėl dėl jų detaliau nepasisakoma, nurodant tik jų trumpą turinį. Taip liudytojas A. A. parodė, kad brolis A. A. nuo 2009 m. birželio – liepos mėn. negyvena Lietuvoje ir jis buvo tik formalus UAB „Renovila“ akcijų pirkėjas. Liudytojas J. J. parodė, kad turi sūnų R., kuris prieš 2 metus išvažiavo gyventi į Angliją. Su sūnumi bendrauja labai retai, apie UAB „Renovila“ nieko nežino. Liudytoja I. M. parodė, kad jos brolis R. J. nuo 2009 m. ar 2010 m. gyvena užsienyje. Yra dirbęs UAB „Renovila“ tačiau detalės jai nėra žinomos. Liudytoja Ž. U. parodė, kad E. U. yra jos buvęs sutuoktinis. Žino, kad buvusio sutuoktinio įmonė vertėsi prekyba automobiliais, taip pat teikė transporto paslaugas. Ji taip pat dirbo UAB „Renovila“, o išėjo iš darbo prasidėjus krizei. Į bendrovės problemas nesigilino. Liudytojas R. S. parodė, kad jis dirba UAB „Vilniaus restauratoriai“. Įmonė užsiima patalpų nuoma. Jie buvo sudarę patalpų nuomos sutartį su UAB „Patikimoji“, kurios direktoriumi buvo R. J.. Liudytojas nurodė matęs E. U., S. J., R. J., kadangi jų biuras buvo tuo pačiu adresu kaip ir jo darbovietė, tik kitame korpuse. Liudytojas parodė, kad 2009 m. birželio – liepos mėn., atgavus raktą nuo savo patalpų, ten buvo rastos dėžės su UAB „Renovila“ buhalterinės apskaitos dokumentais.
Liudytojo S. A. parodymais nustatyta, kad pagal skelbimą Internete 2009-01-23 už 49305,98 Lt jis nusipirko iš UAB „Renovila“ naudotą puspriekabę. Mokėjo grynais, išrašė kasos pajamų orderį, kurį pasirašė E. U.. Tą pačią dieną puspriekabė buvo įregistruota, jokių problemų nekilo. Tik vėliau, areštavus puspriekabę, jie sužinojo, kad pastaroji iš tikrųjų priklausė bankui. Bandė skambintis į lizingą, tačiau nieko išsiaiškinti nepavyko. Praėjus kažkuriam laikui, areštą panaikino.
Liudytojo A. U. parodymais nustatyta, kad 2008-04-17, pagal skelbimą Internete, iš UAB „Renovila“ už 97 851,44 Lt UAB „Imeta ir Ko“ nusipirko vilkiką „Volvo“. E. U. sakė, kad vilkikas atvežtas iš Ispanijos. Buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra, padarytas pinigų pervedimas. E. U. rekomendavus, liudytojas įgaliojo K. J., kad šis sutvarkytų viską VĮ „Regitra“. Vilkikas buvo įregistruotas A. U. vardu, viskas buvo gerai.
Liudytojo K. J. parodymais nustatyta, kad jis dirbo pas E. U. iki 2008 m. vasaros. Išėjo iš darbo, kadangi sustojo prekyba. Liudytojas nurodė, kad UAB „Renovila“ jis buvo direktoriumi, o E. U. personalinėje įmonėje dirbo projektų vadovu. Kodėl personalinė įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją bendrovę nurodyti negali. Įmonė vertėsi transporto priemonių pardavimu ir transportavimo paslaugomis. Pagrindinės pajamos buvo gaunamos iš transporto pardavimo. Užsienyje buvo perkama pigiau, o Lietuvoje parduodama brangiau. Liudytojo teigimu, UAB „Renovila“ visą laiką tvarkingai mokėjo bankui įmokas pagal mokėjimo grafikus. K. J. nurodė, kad jam dirbant UAB „Renovila“ puspriekabė dar nebuvo parduota, apie vilkiką „Skania“ jis nieko pasakyti negalėjo.
Liudytojo K. S. parodymais nustatyta, kad UAB „DnB Nord lizingas“, kur jis dirba, įsigijo transporto priemonę SCANIA R 124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 20080SF-4144-P 2008-05-06. Pagal šią sutartį minėtą transporto priemonę pardavė E. U. įmonė „Renovila“. Konkrečiai ties grafa „pardavėjas“ sutartyje pasirašė K. J.; pirkėjas buvo UAB „DnB Nord lizingas“. Lizingo gavėjas buvo ne Vilniuje veikusi UAB „Jarama“ 2008-05-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20080SF-4144-P pagrindu, 2008-05-07 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. REN Nr. 100201, kurią pasirašė pirkėjas - UAB „DnB Nord lizingas“ darbuotojas ir pardavėjas – E. U. įmonės „Renovila“ projektų vadovas K. J.. UAB „Renovila“ už nupirktą transporto priemonę gavo 203 715, 20 Lt.
Liudytoja L. K. teisme parodė, kad dirba DnB Nord banke, anksčiau dirbo DnB Nord banko lizinge. Liudytoja patvirtino, kad ant sutarčių su UAB „Renovila“ dėl „Scania“ vilkiko įsigijimo yra jos parašai. Kadangi klientas buvo Klaipėdoje, o pardavėjas Vilniuje, sutartis elektroniniu paštu buvo atsiųsta į Vilnių. Ji buvo atspausdinta, pasirašyta ir išsiųsta atgal. Liudytojos teigimu, šalių patikimumo vertinimą atlieka vadybininkai, jie tikrina ir vertina kas gali naudotis turtu. Neprisimena, kad būtų įsigyta ne pardavėjui priklausanti transporto priemonė.
Liudytojas T. M. teisme parodė, kad dirba AB „Swedbank“ grupėje, atstovaudamas lizingo bendrovę ir yra atsakingas už turto priėmimo-perdavimo tvarką, nutrūkus lizingo sutartims. UAB „Renovila“ turto perleidimą, atsiėmimą jis buvo perdavęs kolegai A. M., todėl dalyvavo tik pirmuose pokalbiuose su UAB „Renovila“ atstovais. Pokalbio metu E. U. paaiškino, kad dalis turto yra parduota. Taip pat nurodė kur koks turtas yra. Liudytojas pažymėjo, kad tuo atveju jei savininkas yra lizingo bendrovė, transporto priemonės negalima parduoti nei teoriškai, nei praktiškai. Tokie sandoriai yra neteisėti, tačiau tokių atvejų yra pakankamai daug. Ne visada lizingo gavėjas tinkamai įvykdo savo pareigą ir įregistruoja turtą lizingo davėjo vardu, kas suteikia prielaidą parduoti turtą kitam asmeniui ir užregistruoti jį to asmens vardu. Liudytojo nuomone, šiuo atveju kaip tik taip ir atsitiko. Liudytojas nurodė, kad jokie įgaliojimai, suteikiantys teisę registruoti transporto priemonę ne lizingo davėjo, o kito asmens vardu, išduodami nebuvo.
Liudytojas V. B. teisme parodė, kad jis dirba AB „Swedbank“. Apie UAB „Renovila“ nieko konkrečiai nurodyti negali, kadangi tik surinko visą reikiamą informaciją ir atsakė į policijos paklausimą. Liudytojas nurodė, kad transporto priemonė lizingo davėjo vardu turi būti įregistruota per protingą terminą. Anksčiau tai buvo 30 dienų terminas, šiuo metu - 14 dienų terminas. Tai yra sąžiningos šalies prievolė. Ar apie tokį įregistravimą šalis privalo pranešti lizingo bendrovei liudytojas atsakyti negalėjo.
Liudytojas R. P. teisme parodė, kad UAB „Renovila“ buvo vienas iš lizingo bendrovės klientų, su kuriuo sutartys buvo nutrauktos dėl nemokumo ir nesugrąžinta dalis turto, kuris dingo. Nebuvo rastos 8 transporto priemonės. Dėl 3 transporto priemonių pareikštos pretenzijos. Liudytojas paaiškino, kad prieš sudarant sutartis, UAB „Renovila“ kreipdavosi į UAB „Swedbank lizingas“ su pasiūlymu parduoti šiai įmonei priklausančias transporto priemones UAB „Swedbank lizingas“ ir iš karto po to UAB „Renovila“ iš UAB „Swedbank lizingo“ šias transporto priemones išsinuomodavo lizingo būdu. Po šio sandorio nuosavybę į turtą įgyja UAB „Swedbank lizingas“ iki tol, kol per sutartyje numatytą terminą klientas UAB „Renovila“ sumokės visas įmokas. Kai pagal sutartis įvykdomi visi įsipareigojimai, lizingo bendrovė klientui išduoda jo nuosavybės teisę į lizinguotą turtą liudijantį dokumentą - Pabaigos aktą. Tik tada turtas lizingo gavėjo yra valdomas nuosavybės teise. Pasak liudytojo, šiuo atveju dalis turto nebuvo užregistruota lizingo vardu- lizingo gavėjas to nepadarė, o vadybininkas laiku nesukontroliavo. Liudytojas nurodė, kad civilinio proceso teisės pagalba yra sunku sugrąžinti prarastą turtą. Apie tai, kad lizingo bendrovė yra pareiškusi ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl žalos atlyginimo UAB „Renovila“ pardavus 3 transporto priemones (2 vilkikus ir puspriekabė) liudytojas nieko nežinojo.
Liudytojo A. M. teisme duotais parodymais nustatyta, kad jis nuo 2009 m. sausio 16 d. dirbo AB „Swedbank“, Paskolų priežiūros departamento Turto atsiėmimo grupės vadybininku. Jam žinoma, kad 2009-01-06 UAB „Swedbank lizingas“ pranešė nutraukianti lizingo sutartis su UAB „Renovila“ dėl susidariusių skolų. Jis pats asmeniškai bendravo su E. U., t.y. UAB „Renovila“ vadovu , dėl grąžintino „Swedbank lizingas“, turto, t.y. dėl visų transporto priemonių, kurių tarpe buvo ir kaltinime minimos trys transporto priemonės. Su juo bendravo tiesiogiai susitikęs banke ir telefonu. Dėl UAB “Renovila“ negrąžinto turto buvo kreiptasi į advokatų kontorą bei naudotasi privačių detektyvų paslaugomis. Buvo sužinota apie tris parduotas transporto priemones. Kartu liudytojas nurodė, jog jis negali paaiškinti apie buvusią praktiką lizinguojant transporto priemones UAB „Renovila“, nes tuo metu jis dar nedirbo. Liudytojas taip pat paaiškino, kad laiku nesumokėjus (pavėlavus sumokėti) sutartinę įmoką, iš įplaukusių sumų nepriklausomai nuo to, kas nurodyta mokėjimo pavedime, lizingo bendrovė pirmiausia dengia netesybas, reikalaujamas už netinkamą sutartinių įmokų mokėjimą ir tik po to iš likusių piniginių lėšų yra dengiamos sutartinės įmokos.
Liudytojas N. I. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. birželio mėnesio dirbo UAB „Renovila“ vadybininku. Jis buvo atsakingas už krovinių gabenimą per Lietuvą ar užsienį. Su transporto priemonių pardavimu jis nebuvo susijęs. N. I. ieškojo krovinių ir kontroliuodavo jų pristatymą. Iš darbo išėjo, kadangi įmonėje nieko nevyko. Liudytojo teigimu, į darbą jį priėmė E. U., kuris paskui norėjo parduoti įmonę. N. I. nuomone, tuo pirkėju buvo R. J., tačiau jis vis atidėliodavo įmonės pirkimą. Vėliau direktoriumi buvo paskirtas S. J., su kuriuo visur važinėdavo R. J.. Liudytojas negalėjo nurodyti kokias pareigas tuo metu ėjo E. U.. Pastarasis dažnai būdavo įmonėje, ieškojo užsakymų. Jis norėjo, kad įmonė egzistuotų.
Liudytoja J. D. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2009 m. liepos mėnesio ji pagal darbo sutartį dirbo buhaltere E. U. individualioje įmonėje „Renovila“ ir po to UAB „Renovila“. Jai pradėjus dirbti E. U. įmonėje „Renovila“, savininkas buvo pats E. U.. Vėliau įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Renovila“, dėl ko įvyko pertvarkymas liudytoja nežino. Tuo metu įmonei vadovavo K. J.. E. U. buvo vienintelis akcininkas. Įmonė prekiavo transporto priemonėmis, kurios buvo vežamos iš užsienio. Finansavimo šaltiniais buvo lizingo bendrovės. Prasidėjus krizei, lizinguoti transporto priemonės UAB „Renovila“ darėsi nuostolinga. E. U., būdamas vieninteliu akcininku, ieškojo kas nupirktų UAB „Renovila“ akcijas. E. U. tikėjosi, kad tai galėtų išgelbėti nuo artėjančio bankroto. Pasak liudytojos, ji girdėjo, kad akcijas nupirko R. J., tačiau pirkimo – pardavimo sutarties ji nėra mačiusi, todėl tiksliai nieko pasakyti negali. Vėliau įmonės direktoriumi tapo S. J., tačiau visada tardavosi su R. J.. Liudytoja nurodė, kad kol ji dirbo įmonėje visa buhalterinė apskaita buvo sutvarkyta. Visi dokumentai turėjo likti paskutinėse įmonės nuomojamose patalpose, kadangi ji nežinojo, kam juos perduoti. R. J. įmonėje nesirodydavo, ji net negalėjo patekti į įmonės patalpas, kadangi raktai buvo pas R. J.. J. D. paaiškino, kad UAB „Renovila“ turėjo 8 – 9 galiojančias lizingo sutartis, pagal kurias vyko atsiskaitymai nustatyta tvarka. Prasidėjus krizei, įmonei pradėjo trūkti pinigų, liko daug neatsiskaičiusių su UAB „Renovila“ asmenų. Liudytoja parodė, kad ji nematydavo grynųjų pinigų, kadangi nebuvo kasininkė, kasos grynųjų pinigų ji netvarkydavo. Žino, kad pastarųjų reikėdavo apyvartai, reikėjo pirkti kurą, remontuoti mašinas ir pan.
Liudytojas S. J. parodė, kad 2008 m. pažįstamas R. J. pasiūlė jam tapti UAB „Renovila“ direktoriumi. R. J. paaiškino norėjęs investuoti į nurodytą įmonę ir vėliau ją išpirkti. S. J. buvo pasiūlytos geros sąlygos ir todėl jis sutiko. Jis tapo UAB „Renovila“ direktoriumi. Jis sužinojo, kad įmonės akcininkas yra E. U.. Per pokalbį klausė, kodėl jie patys negali eiti direktoriaus pareigas, tai Renaldas pasakė, kad dėl praeities, o E. - kad neturi aukštojo išsilavinimo. Einant direktoriaus pareigas jis bendrovės sąskaitos nevaldė. Atėjęs dirbti jokio turto priėmimo-perdavimo akto jis nepasirašė. Prieš pasirašant tokį dokumentą jis norėjo įsitikinti, kad toks turtas egzistuoja. 2008 m. pabaigoje iš mokesčių inspekcijos atėjo inspektorė, kuri nustatė, kad yra pažeidimai. Po patikrinimo buvo pradėta bendrauti su banko vadybininkais, kurie paaiškino, kad negalima pardavinėti lizinguojamų automobilių, reikalavo mokėti įmokas arba grąžinti vilkikus ir puspriekabes. 2009-01-23 E. U. jam kaip direktoriui atnešė pasirašyti sąskaitą-faktūrą dėl puspriekabės pardavimo. Jis tą faktūrą pasirašė. Tai buvo jau po to, kai jie buvo banke ir banko vadybininkas pasakė, kad tokia veikla baudžiama. E. paskui tą sąskaitą – faktūrą suplėšė, o liudytojas ją surinko ir paliko pas save. R. J. žadėjo investuoti į įmonės veiklą, tačiau vis tempė. Jis neinvestavo pinigų tiek, kad įmonė galėtų veikti. Banko atstovai pradėjo skambinti ir sakyti, kad jei neatiduos mašinų geruoju, jos bus atimtos. Tačiau E. U. atsakė, kad jie neatidavinės tų mašinų ir dirbs toliau. Vėliau R. J. rado A. A., jauną 25 m. vyrą, kurio vardu buvo perrašytos įmonės akcijos. Prieš tai E. U. pasirašė liudytojo atleidimo pareiškimą. Liudytojas pažymėjo, kad jis neslėpė nuo lizingo bendrovės nei vieno automobilio. Negalėjo jų atiduoti, kadangi ir dokumentai, ir rakteliai buvo pas E. U. ir R. J..
Liudytojas R. J. teisme parodė, kad jis dirbo UAB „Jarama“ direktoriumi. Su kaltinamuoju teko bendrauti, kai pirko vilkikus. Buvo nupirkti keturi vilkikai, tarp jų ir vilkikas „Scania“. Visų vilkikų pirkimo procedūros buvo vienodos, viskas buvo gerai. Dokumentai buvo pasirašomi bankuose, kadangi visi keturi sandoriai buvo lizinginiai. Kur šiuo metu yra vilkikas „Scania“ liudytojas nežino. Įmonė buvo parduota kartu su visu turtu.
E. U. pateiktą kaltinimą prokuroras grindė ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais:
2012-02-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas V. B. pateikė dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nagrinėti, kopijas: Juridinio asmens E. U. įm. „Renovila“ paraišką autolizingui prie lizingo sutarties LT070929 dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini)420 TOLINER, VIN: VLUR4X20009086657, prie šios paraiškos Swedbank lizingo sprendimą (posėdžio išrašas) Nr. (PB) 630527; juridinio asmens E. U. įm. „Renovila“ paraišką autolizingui prie lizingo sutarties LT073451 dėl transporto priemonės puspriekabės LECINENA, VIN: VSRSV3Y04ML063735, lizingavimo (išperkamosios nuomos), prie šios paraiškos Swedbank lizingo sprendimą (posėdžio išrašas) Nr. (PB) 1033601; juridinio asmens E. U. įm. „Renovila“ paraišką autolizingui prie lizingo sutarties LT072240 dėl transporto priemonės VOLVO FH 12-420, VIN: YV2A4DAA7YB268573, lizingavimo (išperkamosios nuomos), prie šios paraiškos Swedbank lizingo sprendimą (posėdžio išrašas) Nr. (PB) 630527; elektroninio laiško išrašą, nurodantį, kad lizingo sutarties Nr. LT 072240 paraiškos originalas yra prie lizingo sutarčių LT 067945-47; trijų lizingo sutarčių (LT070929, LT073451, LT072240) sudarymo reglamentą; susitarimą dėl Turto registracijos prie lizingo sutarties Nr. LT070929 (sudarytos 2008-03-17), susitarimą dėl Turto registracijos prie lizingo sutarties Nr. LT072240 (sudarytos 2008-04-04), susitarimą dėl Turto registracijos prie lizingo sutarties Nr. LT073451 (sudarytos 2008-05-06); laidavimo sutartį Nr. LT070929/L , sudarytą 2008-03-17, laidavimo sutartį Nr. LT072240/L, sudarytą 2008-04-09, laidavimo sutartį Nr. LT073451/L, sudarytą 2008-05-06. Šiuose dokumentuose nurodoma, kad pagal nustatytą galiojančių sutarčių keitimo tvarką prašymą pakeisti sutarties sąlygas, šiuo atveju dėl teisių ir pareigų pagal sutartį perleidimo naujam nuomininkui, klientas turi pareikšti raštu. Lizingo sutarčių sudarymo reglamente numatyta, kad teisių ir pareigų pagal sutartį perleidimo atveju pasirašomi šie dokumentai: standartinės formos sutartis dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo naujam nuomininkui, pasirašyta bendrovės, senojo bei naujojo klientų, trišalis turto priėmimo-perdavimo aktas, priedas dėl sutarties pakeitimo, naujos bendrosios lizingo sutarties sąlygos, naujas mokėjimų grafikas, laidavimo sutartis naujojo kliento sutarčiai, atpirkimo garantija naujojo kliento sutarčiai, pranešimas sutarčių registrui apie sutarties pakeitimą ir kt. Šiame reglamente pažymėta, kad įgaliojimas registruoti turtą VĮ Regitra galioja vieną mėnesį. Pagal pateiktas minėtas laidavimo sutartis laiduotojas – E. U. už kliento (E. U. įmonė „Renovila“) įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį atsako lizingo bendrovei visu savo turtu. Pagal pateiktus Priedus prie minėtų lizingo sutarčių - Susitarimus dėl lizingo sutarties turto registracijos nurodyta, kad klientas įsipareigoja turto registracijos lizingo bendrovės vardu liudijimą pateikti ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių darbo dienų po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. (2 tomas, 5-65 lapai)
2011-10-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas R. P. pateikė UAB „Swedbank“ dokumentų kopijas: UAB „Swedbank“ darbuotojų, dirbusių su UAB „Renovila“ dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, komentarus iš kompiuterinės programos; 2011-10-03 Pažymą Nr. SL-SR-16035 dėl UAB „Renovila“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartis LT073451, LT070929, LT072240 (nurodyta 1 savivartė puspriekabė LECINENA, 1 vilkikas (duomenys neskelbtini)420 TOLINER, 1 balninis vilkikas VOLVO FH 12-420). „Swedbank lizingas“ 2009-10-08 paklausimą UAB „Privačių detektyvų biurui“ dėl tarpininkavimo vykdant turtinę prievolę – sugrąžinant turtą savininkui Swedbank lizingas, UAB iš kliento/skolininko UAB „Renovila“ bei UAB „Privačių detektyvų biuras“ 2009-11-03 atsakymą apie atliktus veiksmus. Nustatyta, kad balninis vilkikas VOLVO FH 12-420, VIN: YV2A4DAA7YB268573, v/n (duomenys neskelbtini) buvo parduotas UAB „Imeta ir Ko“, vilkikas (duomenys neskelbtini)420 TOLINER, VIN: VLUR4X20009086657, v/n (duomenys neskelbtini), buvo perduotas UAB „Jarama“, savivartė puspriekabė LECINENA, VIN: VSRSV3Y04ML063735, v/n CS785, buvo perduota S. A.. (2 tomas, 152-163 lapai)
VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2011-08-10 raštu Nr. (1.5)-24-385, kuriuo pateiktos transporto priemonių registracijos dokumentų kopijos. 2008-05-07 prašyme Nr.5065494 nurodytas transporto priemonės SCANIA R 124 LA, VIN: VLUR4X20009086657 savininkas UAB DnB Nord lizingas, transporto priemonės naudotojas yra UAB „Jarama“. 2008-05-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.200805F-4144-P, sudarytą tarp E. U. įm. „Renovila“, UAB DnB NORD lizingas ir UAB „Jarama“ dėl vilkiko (duomenys neskelbtini)470 TOLINER, VIN: VLUR4X20009086657, pasirašė E. U. įmonės „Renovila“ projektų vadovas K. J., UAB DnB NORD lizingas klientų administratorė L. K., vadybininkas A. S. ir UAB „Jarama“ direktorius R. J.. 2009-01-24 prašyme Nr. 5635362 nurodytas transporto priemonės LECINENA SRV-3E VIN: VSRSV3Y04ML063735 savininkas S. A.. 2009-01-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.LT090123/01, sudarytą tarp UAB „Renovila“ ir ūk. S. A., pasirašė E. U. ir S. A.. 2008-04-17 prašyme Nr. 5020045 nurodytas transporto priemonės VOLVO FH 12, VIN: YV2A4DAA7YB268573 savininkas UAB „Imeta ir ko“, pateikta savininko E. U. išrašyta PVM sąskaita-faktūra 2008-04-16 Nr. REN1000189. (2 tomas, 102-135 lapai)
2011-07-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas A. U. pateikė dokumentų kopijas: PVM sąskaitą-faktūrą 2008-04-16 Nr. REN 1000189; vietinio mokėjimo nurodymą 2008-04-17; įmonės „Renovila“ K. J. išduotą įgaliojimą 2007-06-01, skirtą VĮ „Regitra“, kuriame nurodyta, kad E. U. įgalioja K. J. VĮ Regitra įmonės vardu atlikti šiuos veiksmus – įregistruoti, išregistruoti transporto priemones, paimti joms valstybinius numerius, teikti paaiškinimus; UAB „Imeta ir Ko“ įgaliojimą 2008-04-17, skirtą VĮ „Regitra“; SEB banko sąskaitos išrašą; transporto priemonės Volvo FH 12 dokumentų kopijas. (2 tomas, 167-173 lapai)
2011-03-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas K. S. pateikė dokumentų kopijas: pirkimo-pardavimo sutartį 2008-05-06 Nr.200805F-4144-P; suvestinį memorialinį orderį Nr. M1-02124; PVM sąskaitą-faktūrą 2008-05-07 REN Nr. 1000201; mokėjimų grafiką-sąskaitą Nr.1 klientui UAB „Jarama“; DnB NORD lizingo sutarties specialiąsias sąlygas klientui UAB „Jarama“, šių šalių lizingo sutartis; transporto priemonės (duomenys neskelbtini)470 VIN: VLUR4X20009086657, v/n (duomenys neskelbtini) registravimo liudijimo, draudimo dokumentų kopijas. (2 tomas, 185-198 lapai)
2010-05-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas S. A. pateikė dokumentų kopijas: puspriekabės LECINENA ID. Nr. VSRSV3Y04ML063735 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT 090123/01, sudarytą 2009-01-23 tarp UAB ‚Renovila“ ir ūk. S. A.; LR VĮ „Regitra“ registracijos liudijimą Nr. C297464; PVM sąskaitą-faktūrą 2009-01-23 serija REN Nr. 000334; kasos pajamų orderį serija REN Nr. 000334, kuriuose nurodyta, kad už puspriekabę LECINENA ID. Nr. VSRSV3Y04ML063735, pag. m. 2005-03, ūkininkas S. A. E. U. sumokėjo 49 305,98 Lt. (3 tomas, 100-106 lapai)
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-03 nutartimi dėl poėmio, kuria leista atlikti savivartės puspriekabės LECINENA, kėbulo Nr. VSRSV3Y04ML063735, poėmį iš ūkininko S. A. adresu Vilkiškių k., Pumpėnų sen., Pasvalio raj. (3 tomas, 109-116 lapai)
Vilniaus apygardos teismo 2010-07-14 nutartimi (kopija), kuria atmestas S. A. skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-03 nutartis. S. A. 2010-06-18 skundu prašė panaikinti 2010-06-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo priimtą nutartį nurodydamas, kad jis yra teisėtas ir sąžiningas puspriekabės savininkas. (3 tomas, 130-147 lapai)
2011-09-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas S. J. pateikė dokumentus: suplėšytą PVM sąskaitą-faktūrą (Serija REN Nr. 000334, 2009-01-23) dėl puspriekabės LECINENA, VIN: VSRSV3Y04ML063735 pardavimo (baltos ir gelsvos spalvos lapų skiautės su atspausdintu tekstu be parašų, be antspaudo), kurioje nurodytas Pirkėjas - ūkininkas S. A., Pardavėjas - direktorius S. J. ir vadybininkas E. U.. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT 080526/01, atspausdintą 2008-05-26 data dėl UAB „RENOVILA“ ūk. S. A. parduodamos puspriekabės LECINENA, VIN: VSRSV3Y04ML063735, be parašų, be antspaudo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymą S. J. dėl juridinių asmenų registro duomenų keitimo; 2009-02-20 S. J. prašymo VĮ Registrų centras dėl išregistravimo iš juridinių asmenų registro duomenų bazės kopiją; Darbo sutarties (2008-11-25 Nr. 28), sudarytos tarp UAB „Renovila“ ir S. J., kopiją; Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (2009-01-27), sudarytos tarp E. U. ir A. A., kopiją; UAB Renovila“ akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 09/01, 2009-01-27; UAB „Renovila“ vienintelio akcininko sprendimą (2009-01-27), pasirašytą akcininko E. U.; S. J. (2009-01-21) pareiškimą UAB “RENOVILA“ dėl prašymo atleisti iš užimamų pareigų; 2009-02-20 prašymą VĮ „Registrų centras“. Perdavimo-priėmimo aktą, surašytą tarp R. J. ir S. J. (be datos), pagal kurį S. J. perduoda įmonės antspaudą, kuro mokėjimo kortelę ir raktus nuo ofiso l.e.p. direktoriui R. J.. (kopijos , 4 tomas, 7-33 lapai)
2011-12-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas R. S. pateikė dokumentų, sudarytų tarp UAB „Vilniaus restauratorius“ ir UAB „Patikimoji“ dėl patalpų Visorių g. 8, Vilniuje, nuomos, kopijas – PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius. Pagal išrašytus kasos pajamų orderius matyti, kad pinigus už patalpų nuomą mokėjo UAB „Patikimoji“. (4 tomas, 44-53 lapai)
2012-02-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo įtariamasis E. U. pateikė 2009-01-27 surašytą UAB „Renovila“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tarp Pardavėjo E. U. ir Pirkėjo A. A.. Pagal šią sutartį pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 7000 paprastųjų vardinių vieno šimto litų nominaliosios vertės UAB „Renovila“ akcijų. Akcijos parduodamos už 50 000 Lt. Pirkėjui yra žinoma bendrovės finansinė padėtis, jam prieš pasirašant šią sutartį atskleista informacija apie bendrovės veiklą, turimą turtą, įsipareigojimus lizingo bendrovei. (5 tomas, 89-91 lapai)
Pačio kaltinamojo, liudytojų apklausos, paminėti rašytiniai dokumentai patvirtina faktą, kad ir pats E. U. ir jo įgaliotas asmuo pardavė kaltinime minimas transporto priemones tretiesiems asmenims. Už šias transporto priemones buvo gautos piniginės lėšos, kurios UAB „Renovila“ buvo pervestos bankiniais pavedimais, o pardavus puspriekabę S. A. – sumokėta grynaisiais.
Kaltinimas E. U. iššvaisčius svetimą turtą faktiškai grindžiamas tuo, kad transporto priemonės buvo parduotos be lizingo davėjo (banko) sutikimo. Tokia ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvada yra teisinga, tačiau atspindi tik formaliąją reikalo pusę. Atsakant į klausimą ar buvo padaryta nusikalstama veika ir , jei taip – kaip ji turėtų būti kvalifikuojama, būtina tiksliai nustatyti visas faktines aplinkybes, neapsiribojant vien formaliosios pusės konstatavimu.
Kaip jau buvo paminėta, kaltinamasis E. U. niekada neneigė pačio transporto priemonių pardavimo fakto. Priešingai, jis visą laiką nuosekliai aiškino, jog veikė pagal įprastą praktiką, kuri tiko ir bankui ir anot kaltinamojo tam net buvo gaunamas žodinis banko vadybininko A. K. sutikimas.
Teismo posėdžio metu A. K. apklaustas nebuvo (išvykęs į užsienį). Teismas, siekdamas patikrinti kitus byloje esančius įrodymus BPK 276 str.4d. nustatyta tvarka, pagarsino šio liudyto parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Taip A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirbo AB „Swedbank“. Dirbo ir su juridiniais asmenimis dėl komercinio transporto sutarčių sudarymo lizingo būdu. Jų bankas buvo sudaręs sutartį su E. U. įmone „Renovila“. Šis juridinis asmuo turėjo banko produktą, t.y. lizingo transporto priemonių sandėlio finansavimą. Ši bendrovė rasdavo automobilius, kuriuos pirkdavo, o bankas finansuodavo jų pirkimą, tuo tarpu E. U. įmonė „Renovila“ galėdavo parduoti automobilius prieš tai atsiskaičius pilnai su banku, t.y. parduoti trečioms šalims. Su šia įmone buvo sudaryta apie 72 sutartys, t.y. bankas finansavo šios įmonės 72 automobilių pirkimą. Su šia įmone iš pradžių problemų nebuvo, tačiau prasidėjus sunkmečiui buvo neatsiskaitoma už finansuotus automobilius. Kartu liudytojas patvirtino, jog jis dalyvavo ir sudarant sutartis dėl automobilio vilkiko (duomenys neskelbtini)420 TOLINER, VIN: VLUR4X20009086657, pirkimo lizingo būdu; dėl balninio vilkiko VOLVO FH 12-420, VIN: YV2A4DAA7YB268573 pirkimo bei dėl puspriekabės LECINENA, VIN: VSRSV3Y04ML063735 pirkimo. Liudytojas nurodė, jog bankas suteikdavo galimybę per 3 mėnesius klientui neužregistruoti savo vardu automobilių, kad per tą laiką galėtų juos parduoti, nes įmonė turėtų mokėti didelius mokesčius už šių transporto priemonių licencijavimą. Todėl bankas buvo suteikęs tokią lengvatą, kad klientui būtų naudingiau. Tačiau ši įmonė turėjo atsakyti asmeniniu laidavimu, kad užregistruos transporto priemones ( 2 tomas, 136-138 lapai).
Šio liudytojo parodymai patvirtino liudytojų T. M. ir R. P. duotus parodymus.
Pažymėtina, kad A. K. parodymai nepatvirtina kaltinamojo E. U. aiškinimo apie žodinį leidimą pardavinėti transporto priemones, tačiau akivaizdu, kad šis liudytojas tokios informacijos ir negalėjo pateikti, nes tuo pačiu pakenktų ir sau, nes formalūs banko dokumentai reikalavo kitokio elgesio modelio. Vertinant šio liudytojo parodymus kitų įrodymų kontekste pripažintina, kad R. K. kategoriškai ir nepaneigė E. U. aiškinimo apie galimybę bei susiformavusią praktiką parduoti transporto priemones be banko sutikimo. Kaip nurodo šis ir kiti liudytojai su UAB „Renovila“ buvo sudaryta daug sutarčių, buvo perparduota ne viena dešimtis transporto priemonių, bet bankas nepateikė nei vieno rašytinio dokumento, kuris liudytų, jog parduodant kitas transporto priemones buvo laikomasi formalių reikalavimų. Dar daugiau, teismo ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad esama padėtis (transporto priemonių neregistravimas banko vardu, jų pardavimas) banką tenkino tol, kol buvo atsiskaitoma pagal galiojančias lizingo sutartis. Taip Susitarime dėl lizingo sutarties turto registracijos nurodyta, kad klientas įsipareigoja turto registracijos lizingo bendrovės vardu liudijimą pateikti ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių darbo dienų po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau byloje nėra nei vieno dokumento ar kitokio patvirtinimo, jog taip ir buvo elgiamasi. Priešingai, kaip matyti iš teismo išnagrinėtų dokumentų E. U. 2008-04-09 įgijo balninį vilkiką VOLVO FH 12-420, kurį pardavė 2008-04-16 UAB „Imeta ir Co“, 2008-03-17 įgijo vilkiką (duomenys neskelbtini)420 TOLINER, kurį pardavė 2008-05-06 , o puspriekabę LECINENA, įgytą 2008-05-06, pardavė 2009-01-23 ūkininkui S. A., tačiau nei vienos šios transporto priemonės neregistravo banko vardu per nustatytą terminą, o bankas ir nereikalavo to padaryti.
Teismui banko pateikti dokumentai (Pažyma Nr. SL-SR/12-7186 dėl UAB RENOVILA mokėjimų) patvirtina, kad tiek iki šių transporto priemonių pardavimo, tiek ir po šių transporto priemonių pardavimo su banku buvo atsiskaitoma, pervedant gana dideles pinigų sumas, kurias bankas skirstė savo nuožiūra padengti skoloms, delspinigiams bei apmokėjimams už sąskaitas pagal mokėjimų grafikus pagal įvairias sutartis, tame tarpe ir pagal sutartis dėl šioje byloje nagrinėjamų transporto priemonių pardavimo. Tai patvirtino ir apklausti liudytojai banko darbuotojai A. M. bei T. K..
Akivaizdu, kad vien formaliojo pagrindo – banko sutikimo nebuvimo – nepakanka norint pripažinti, kad pardavus lizinguojamą turtą E. U. šį svetimą turtą tuo pačiu ir iššvaistė. Teismo nustatytos aplinkybės, patvirtintos tiek liudytojų parodymais, tiek byloje esančiais dokumentais, aiškiai rodo, kad tarp UAB „Renovila“, atstovaujamos E. U., ir Swedbanko buvo susiklostę kitokie santykiai nei buvo deklaruojama transporto priemonių Lizingo sutartyse. Bankas visiškai nesidomėjo ar transporto priemonės registruotos jo vardu, sudarinėjo lizingo sutartis gana trumpam (kelių mėnesių laikotarpiui) ir tenkinosi tuo, kad pagal lizingo sutartis gaunami mokėjimai. Tokiu būdu, kaip jau buvo paminėta aukščiau, buvo parduota ne viena dešimtis transporto priemonių. Konstatuotina ir tai, kad Banko susidomėjimas lizinguojamų transporto priemonių buvimo vieta atsirado tik sutrikus mokėjimams. Teismo išvadą apie tai, kad tarp UAB „Renovila“ ir Swedbank buvo susiklostę nestandartiniai išperkamosios nuomos (lizingo) santykiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog su E. U. buvo sudarinėjamos ir Laidavimo sutartys. Pagal šias sutartis (t.2., b.l. 60-65) E. U. asmeniškai įsipareigojo įvykdyti visas prievoles pagal lizingo sutartis, kuriomis ir buvo „lizinguojamos“ kaltinime nurodytos transporto priemonės.
Kaip nurodė pats E. U. bei patvirtino banko darbuotojai, analogišku būdu buvo parduota ne viena transporto priemonė, todėl nelogiškas ir nesuprantamas aiškinimas, jog vienų transporto priemonių pardavimas be banko sutikimo laikomas nusikalstama veika, o kitų ne. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina teismo išvadą, kad tarp Swedbanko ir UAB „Renovila“, atstovaujamos E. U., buvo susiklostę kitokie santykiai, įgalinę E. U. parduodant transporto priemones elgtis gana savarankiškai, tad vien transporto priemonių pardavimo fakto nepakanka išvadai, kad E. U. elgėsi neteisėtai ir nusikalstamai bei iššvaistė svetimą turtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-7-388/2007 yra pasisakęs, kad „sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas.“ Pažymėtina, kad šiuo atveju tos ribos peržengtos nebuvo. E. U. nepadarė nieko, kas leistų teigti, jog jis sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis.
Kaip jau buvo paminėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. U. ne tik buvo sudaręs asmeninio laidavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo, kaip solidarus skolininkas, atsakyti kreditoriui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu nebūtų tinkamai vykdomos prievolės pagal transporto priemonių lizingo sutartis, bet nustatyta ir tai, kad visos piniginės lėšos gautos už parduotas transporto priemones (kurios nurodomos kaip iššvaistytas svetimas turtas), buvo įnešamos į UAB „Renovila“ sąskaitas. Byloje nesurinkta tikslių duomenų apie šių lėšų panaudojimą, tačiau tiek paties E. U. parodymais, tiek ir dokumentais, gautais iš Swedbanko nustatyta, kad pagal lizingo sutartis atsiskaitymai tarp UAB „Renovila“ ir Swedbanko vyko.
Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad visi Swedbanko piniginiai reikalavimai, buvo išspręsti civilinio proceso tvarka ir joks civilinis ieškinys šioje byloje nėra reiškiamas. Duomenų apie išieškojimo vykdymo eigą byloje nėra, kaip nėra ir informacijos, jog E. U. atliktų kokius nors veiksmus, apsunkinančius išieškojimą. Šios aplinkybės taip pat leidžia teismui daryti išvadą, kad civiliniai teisiniai santykiai nesitransformavo į baudžiamuosius.
Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Turto iššvaistymas – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto perleidimas tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei, būdinga tyčia, kuri gali būti tiek tiesiogine, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, tiek netiesioginė, kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Turto iššvaistymas galimas ir dėl neatsargumo. Bet kokiu atveju asmuo turi suvokti savo veiksmų pavojingumą bei suprasti aplinkybes, sudarančias nusikaltimo objektyviąją pusę. Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs bei ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog tarp UAB „Renovila“ ir Swedbanko sudarytu lizingo sutarčių pagrindu egzistavo „nestandartiniai“ civiliniai–teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju formalus lizingo sutarties pažeidimas (transporto priemonių pardavimas neturint raštiško banko sutikimo) negali būti vertinamas kaip vienintelė ir esminė sąlyga baudžiamajai atsakomybei kilti. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, išnagrinėjus bylą liko nepaneigtas E. U. teiginys, jog parduodamas kaltinime išvardintas transporto priemones, jis elgėsi pagal nusistovėjusią praktiką, o atsiskaitymai su banku sutriko, o tuo pačiu ir problemos atsirado dėl ekonominės krizės. Byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog jis suvokė savo veiksmų pavojingumą bei siekė žalingų padarinių arba sąmoningai leido jiems atsirasti, o taip pat jog E. U. nusikalstamai pasitikėjo ar buvo nusikalstamai nerūpestingas, tad negalima kalbėti ir apie kaltės buvimą E. U. veiksmuose. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal lizingo sutartis buvo mokama. Atsiskaitymai vyko kol bendrovė turėjo piniginių lėšų, tad nėra pagrindo teigti apie iš anksto suplanuotus kaltinamojo veiksmus. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė taikytina tik kaip kraštutinė priemonė, esant visoms sąlygoms jai taikyti. Teismui nenustačius, kad E. U. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę, jis yra išteisintinas, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303str. 5d. 1p., 304 str., 305str. bei 307-308 str. str.,
nusprendė:
E. U., kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str.2d., išteisinti jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.