- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2-16-876/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00423-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pareiškėjas
- U. K.
- Suinteresuotas asmuo
- T. K.
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant pareiškėjai U. K., suinteresuotajam asmeniui T. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos U. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant: Šakių rajono 1-ajam notarų biurui, T. K., Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Šakių poskyriui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja U. K. pareiškime ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2007 m. sausio 8 d. mirė jos močiutė J. K., kuri, kaip mano pareiškėja, testamento nepaliko. Mrties dieną močiutė nuosavybės teise valdė ½ žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), 700/3072 žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, kurio (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, kurio (duomenys neskelbtini), dalis, pastatą, kurio (duomenys neskelbtini). Daugiau jokio turto neturėjo. Kadangi pareiškėjos močiutė nebuvo palikusi testamento, jos turtas turėjo atitekti įstatyminiams įpėdiniams. Velionė J. K. turėjo du pirmos eilės įpėdinius: T. K., gimusią 1957 m., ir A. K., gimusį 1960 m., mirusį 1993 m. rugsėjo 1 d. A. K. buvo U. K. tėvas. Visas vaikystės atostogas pareiškėja praleisdavo pas močiutę kaime, (duomenys neskelbtini). Vėliau, po senelio mirties, pablogėjus močiutės sveikatai, rečiau atvažiuodavo į kaimą, kadangi su močiute kartu dažnai gyvendavo ir jos duktė T. K., su kuria U. K. santykiai nebuvo geri. Kadangi mirus močiutei pareiškėjai tebuvo vos penkiolika metų, ji visiškai neišmanė paveldėjimo procedūrų, o jos artimieji, tarp jų ir mama, buvo pagrįstai įsitikinę, jog teisės paveldėti ji neturi, viską paveldi likusi pirmos eilės įpėdinė T. K.. Be to, santykiai su T. K. nebuvo geri, ji po močiutės mirties netgi draudė pareiškėjai lankytis kaime, prieštaravo iniciatyvai lankytis ir prižiūrėti gyvenamąjį namą. Kadangi nei U. K., nei jos artimieji neturėjo teisinio išsilavinimo ir nežinojo, jog pagal įstatymą gali paveldėti ir anūkai, nors yra pirmos eilės įpėdinių, tai į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Šios priežastys ir išdėstytos aplinkybės teismo turėtų būti pripažintos svarbiomis įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimui. 2013 m. gegužės 10 d. U. K. gavo Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ritos Vasiliauskienės raštą, kuriuo ji informavo pareiškėją, jog notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios J. K. palikimą. Šiame rašte notarė U. K. išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos CK 5.12 str. nuostatas palikėjo vaikaičiai turi teisę paveldėti atstovavimo teise, tai yra jie paveldi tą dalį, kuri būti priklausiusi mirusiam jų tėvui paveldint pagal įstatymą. Kadangi pareiškėjos tėvas A. K. J. K. mirties dieną buvo miręs, todėl, kaip nurodė notarė minėtame rašte, U. K. turėjo teisę paveldėti jos tėvui priklausančią dalį ir priimti palikimą galėjo per tris mėnesius po J. K. mirties. Taigi nuo dienos, kai gavo notarės raštą, pareiškėjai tapo žinoma apie teisę paveldėti jos tėvui priklausiusią palikimo dalį. Tik sužinojusi apie savo teises, nedelsdama parengė dokumentus į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į tai, jog palikimo atsiradimo dieną buvo nepilnametė, į tai, jog nebuvo susidūrusi su paveldėjimo procedūromis ir buvo pagrįstai įsitikinusi, kad esant pirmos eilės įpėdinių antros eilės įpėdiniai paveldėti teisės neturi (LR CK 5.11 str. 2 d.), pareiškėja daro išvada, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas turėtų būti atnaujintas. LR CK 5.57 str. 1 d. įtvirtinta, kad 5.50 str. nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Vasiliauskienė atsiliepime nurodė, jog patenkinti ar atmesti pareiškėjos U. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, palieka teismo nuožiūrai. Šioje civilinėje byloje Šakių rajono l-ojo notaro biuro notarės Ritos Vasiliauskienės dalyvavimas neturi įtakos bylos išsprendimui, nes tik pasibaigus civilinei bylai bei vadovaujantis teismo sprendimu, kuriuo nepriklausomai nuo to, ar bus patenkintas, ar atmestas pareiškėjos U. K. pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas bus išduotas įpėdiniams, turintiems teisę paveldėti.
Suinteresuotasis asmuo T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės neprieštarauja U. K. praleisto termino palikimui priimti atnaujinimui, tik nesutinka su kai kuriomis pareiškimo detalėmis.
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškime išdėstytiems argumentams ir reikalavimui, ir prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, jog pareiškėjai teismui įrodžius, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, neprieštaraus, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Pareiškėjos močiutė J. K. mirė 2007 m. sausio 8 d. Pareiškėja tuo metu buvo nepilnametė, todėl per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, palikimui priimti pareiškėja nesikreipė į notaro biurą. Šis įstatymu nustatytas terminas gali būti pratęstas (atnaujintas) tik nustačius svarbias priežastis dėl kurių jis buvo praleistas (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str., 5.57 str.). Teismą įtikina U. K. argumentas, kad tuo metu ji negalėjo suprasti, jog gali paveldėti atstovavimo teise kartu su savo teta pirmos eilės įpėdine T. K.. Lietuvos Aukščiausiasis teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktika turėtų būti orientuota į vaiko teisių gynybą bei palikimo jo vardu priėmimą, nes tai atitinka tiek paties vaiko, tiek viešąjį interesą. Nepilnamečio giminaičiai, kurie žino apie nepilnametį asmenį, tačiau priima paveldėjimą savo vardu nesant teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu, elgiasi nesąžiningai, ir jų teisės negali būti ginamos remiantis civilinių santykių stabilumo principu, jei pilnametystės sulaukęs asmuo pareiškia prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose Nr. 35). Atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėja praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 str.), pažeistų pareiškėjos interesus. Tai, kad pareiškėjos motina, kaip jos atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).
Pažymėtina ir tai, kad U. K. nurodė, jog ji, tuo metu penkiolikmetė, bei jos artimieji, tarp jų ir mama, buvo pagrįstai įsitikinę, kad teisės paveldėti ji neturi, viską paveldi likusi pirmos eilės įpėdinė. Apie savo teisę pagal Lietuvos Respublikos CK 5.12 str. nuostatas paveldėti atstovavimo teise, tai yra paveldėti mirusios tėvo motinos palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jos tėvui paveldint pagal įstatymą, pareiškėja sužinojo 2013 m. gegužės 10 d. gavusi Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Vasiliauskienės raštą, kuriuo ji informavo pareiškėją, jog notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios J. K. palikimą. Gavusi notarės raštą, kuriame buvo nurodyta jos teisė paveldėti, U. K. nedelsdama kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Taigi, neabsoliutinant nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principo, šioje byloje ir aplinkybių visuma rodo, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir bylos medžiagos darytina išvada, jog trijų mėnesių terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė ir ji bei jos artimieji dėl teisinių žinių stokos nežinojo apie paveldėjimą atstovavimo teise.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad suinteresuotasis asmuo T. K., kuri neprieštaravo palikimo priėmimo termino U. K. atnaujinimui, be U. K. yra vienintelė J. K. įpėdinė, turinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Tokiu atveju palikimas gali būti priimtas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą (Lietuvos Respublikos CK 5.57 str.).
Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotieji asmenys nepateikė prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, paveldėjimo liudijimas pagal įstatymą nėra išduotas, remdamasis pareiškėjos paaiškinimais, bylos medžiaga, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 442 str. , 578 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjai U. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos močiutės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. sausio 8 d. priimti, nustatant vieno mėnesio terminą palikimui priimti.
Nutartis per 7 d. nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.