Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-07-17 · Civilinė byla Nr. e2-4158-1196/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-17
Bylos Nr.
e2-4158-1196/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00562-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Miglė Janovičienė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
AS Inbank filialas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4158-1196/2024Teisminio proceso Nr.2-48-3-00562-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 17 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,dalyvaujant ieškovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuotas asmuo AS Inbank filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1. santuoką tarp ieškovės V. S. ir atsakovo R. S., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui;

1.2. sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove V. S.;

1.3. priteisti iš atsakovo R. S. sūnui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės;

1.4. priteisti iš atsakovo R. S. sūnui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 10 900 Eur;

1.5. ieškovę V. S. paskirti nepilnamečio sūnaus M. S., (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

1.6. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui R. S. nuosavybės teise priklauso šis santuokos metu įgytas turtas: 1) transporto priemonė – lengvasis automobilis „JAGUAR X-TYPE“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 2) transporto priemonė – lengvasis automobilis „PEUGEOT 307“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 3) transporto priemonė – lengvasis automobilis „VW PASSAT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) akcijos;

1.7. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės V. S. įsipareigojimai kreditoriui AS Inbank filialas pagal 2020-11-24 Paskolos pavedimu (Vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmenine ieškovės V. S. prievole;

1.8. nustačius, kad atsakovas R. S. turi kreditorių, po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus pripažinti asmenine atsakovo R. S. prievole, ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeniniai atsakovo įsipareigojimai kreditoriams bus vykdomi asmeniškai R. S.;

1.9. po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę – S., ieškovei – S.;

1.10. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad santuokinio gyvenimo pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos – sutuoktiniai bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visada, tačiau vėliau viskas pradėjo keistis. Sutuoktiniai pradėjo vienas su kitu nesutarti bei vienas kitą erzinti, santykiai ėmė blogėti, o ilgainiui tarpusavio santykiai ir visiškai atšalo. Šiai dienai šalių faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir bendro ūkio jie neveda ir netvarko. Ieškovė su atsakovu gyvendami kartu susilaukė sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini)tarp jos ir sūnaus yra sukurtas tvirtas ir artimas ryšys, sūnus jaučiasi komfortiškai jos draugijoje, pasitiki ja, jie sukūrę glaudžius santykius. Ieškovės gyvenamojoje vietoje sūnui užtikrinama teisė sveikai augti, vystytis, namuose yra stabili bei rami aplinka. Ieškovė užtikrina saugų, stabilų ir disciplinuotą sūnaus gyvenimą. Šalių sūnus šiuo metu yra paauglys, jam yra 11 metų. Sūnui reikalinga tinkama ir visavertė mityba, vitaminai, higienos prekės, mokymosi priemonės, rūbai, pinigai laisvalaikiui, atostogoms ir kt. Sūnus gyvena su mama – ieškove, tai reiškia, kad jai tenka pareiga suteikti sūnui gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jo augimui ir vystymuisi, taip pat, tenka kasdieninė sūnaus priežiūra, rūpinimasis visais sūnaus poreikiais. Atsakovas per paskutiniuosius 3 metus vaiko išlaikymui yra skyręs 1 700 Eur. Ieškovė be svarbios priežasties nekliudo atsakovui be jokių apribojimų matytis ir bendrauti su sūnumi, jeigu tai nepažeidžia teisėtų sūnaus interesų. Pasimatymų su sūnumi vieta, laikas, kitos aplinkybės nustatomi remiantis protingumo kriterijais ir abipusiu šalių sutarimu, įspėjus vienas kitą ne vėliau kaip likus 24 val. iki bendravimo pradžios. Ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos metu įgytos transporto priemonės ir (duomenys neskelbtini) akcijos po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausys atsakovui R. S.. Pažymima, kad ieškovė nereikalauja iš atsakovo kompensacijos už po santuokos nutraukimo jam atitenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai kreditoriui AS Inbank filialas pagal 2020 m. lapkričio 24 d. Paskolos pavedimu (Vartojimo kredito) sutartį NR. (duomenys neskelbtini) ir toliau lieka asmenine ieškovės V. S. prievole.

3. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai jam atvykus į teismą. Įteikiant procesinius dokumentus atsakovas nurodė, kad prašo procesinius dokumentus jam siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Siunčiant vėlesnius dokumentus (teismo šaukimus į byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį), jie grįžo į teismą neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Išnaudojus galimybes įteikti atsakovui procesinius dokumentus, taip pat byloje negavus jokių duomenų iš atsakovo apie tai, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų pasikeitęs, procesiniai dokumentai atsakovui R. S. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad siūlo nepilnamečio M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. S.. Išlaikymui prašoma priteisti suma neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Tarnyba neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena jau keletą metų. Anksčiau bandė susitaikyti, bet nepavyko. Vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

6. Ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. S.. Ieškovės teigimu, sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nepalaiko.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovė nurodė, kad yra apsisprendusi tvirtai ir negrįžtamai nutraukti santuoką, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl šalių santuokos nutraukimo

8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

9. Teisminio proceso metu ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovės teigimu, gyvenant santuokoje išryškėjo šalių skirtingas požiūris į šeimą.

10. Atsakovas šioje byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, nereiškė prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo ir santuokos iširimo priežasčių, nepaneigė ieškovės nurodytos šalių kaltės dėl santuokos iširimo, taip pat nesinaudojo galimybe įrodinėti, kad santuoka būtų iširusi dėl ieškovės kaltės. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus dėl abiejų šalių elgesio santuokoje, konstatuoja, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovui paliekama santuokinė pavardė „S.“, o ieškovei paliktina pavardė „S.“.

12. Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

14. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

15. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir sūnaus yra sukurtas tvirtas ir artimas ryšys, sūnus jaučiasi komfortiškai jos draugijoje, pasitiki ja, jie sukūrę glaudžius santykius. Ieškovės gyvenamojoje vietoje sūnui užtikrinama teisė sveikai augti, vystytis, namuose yra stabili bei rami aplinka. Ieškovė užtikrina saugų, stabilų ir disciplinuotą sūnaus gyvenimą. Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su mama jos gyvenamojoje vietoje.

16. Institucija teikianti išvadą nurodė, kad nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi vaiko interesai, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi.

17. Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

18. Galiojantis teisinis reguliavimas, nutraukiant santuoką tarp šalių, įpareigoja teismą išspręsti ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimą (mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CK 3.61 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovė ieškinyje suformulavo prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 350 Eur kas mėnesį mokamų išmokų.

20. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (vaikų) tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų (tėvų) nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Viena vertus, nors išlaikymo pareigos ir išlaikymo teikimo formos atsakovas neginčija, tačiau tarp šalių egzistuoja nesutarimas dėl teiktino išlaikymo dydžio (sumos).

21. Vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad per mėnesį vieno vaiko išlaikymui, atskaičius valstybės paramą, reikia 700 Eur. Ieškovė taip pat pateikė į bylą iš Trakų rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos gautas pažymas, kurioje nurodyta, kad šalių nepilanamečiam sūnui yra nustatyti raidos sutrikimai, bendrieji mokymosi sutrikimai.

22. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

23. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 709 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 355 Eur, įskaičius vaiko pinigus (96,25 Eur) apie 306 Eur). Šioje byloje ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo dydis yra artimas minimalios mėnesinės algos dydžiui. Be to, ieškovė pateikė duomenis apie šalių nepilnamečiam vaikui nustatytus raidos sutrikimus. Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro apie 1700 Eur gaunamas darbo užmokestis, taip pat ieškovė gauna vaiko pinigus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, nenurodė kitokių aplinkybių, kitokių įrodymų teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų apie atsakovo dabartines turimas pajamas, patiriamas išlaidas, taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti ir užtikrinti savo nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo vaikams teikimo.

24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (350 Eur) iš yra artimas teismų praktikoje įtvirtintam orientaciniam dydžiui, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškinio reikalavimai yra pareikšti atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, įvertinęs byloje turimus duomenis apie šalių (tėvų turtinę) padėtį, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir iš atsakovo priteistinas 350 Eur dydžio išlaikymas sūnui M. S., mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2024 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės.

25. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam sūnui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė V. S., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

26. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

27. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

28. Teismas pažymi, kad išlaikymo skola (įsiskolinimas) negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Taigi, įstatymas numato tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, teisę prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį trejus metus, skaičiuojant po 350 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad per trejus metus atsakovas išlaikymui yra skyręs 1 700 Eur. Atsakovas byloje neginčijo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neginčijo ir laikotarpio, kurį nurodo ir už kurį ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimo dydį, todėl konstatuojama, kad ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas.

Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).

30. Byloje nustatyta, kad santuokoje šalims priklauso šis santuokoje įgytas turtas: 1) transporto priemonė – lengvasis automobilis „JAGUAR X-TYPE“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 2) transporto priemonė – lengvasis automobilis „PEUGEOT 307“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 3) transporto priemonė – lengvasis automobilis „VW PASSAT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) akcijos. Visą šį turtą ieškovė po santuokos nutraukimo prašo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe ir kompensacijos už šio turto priteisimą neprašo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė visą minėtą turtą prašo priteisti atsakovui, toks turto padalinimas nepažeidžia nei šalių, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų – priešingos aplinkybės byloje nenustatytos, tenkina ir šį ieškinio reikalavimą, po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant transporto priemonę – lengvąjį automobilį „JAGUAR X-TYPE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 2) transporto priemonę – lengvąjį automobilį „PEUGEOT 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 3) transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) akcijas.

31. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

32. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turi įsipareigojimą kreditoriui AS Inbank filialas pagal 2020 m. lapkričio 24 d. Paskolos pavedimą (Vartojimo kredito) sutartį NR. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo šis įsipareigojimas lieka asmenine ieškovės prievole.

33. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prievolė kreditoriui AS Inbank filialui prisiimta šeimos interesais, nėra kitų CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prievolė šiam asmeniui turėtų būti pripažinta bendra šalių prievole. Kreditorius AS Inbank filialas prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo nereiškė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes aptarimas ieškovės reikalavimas tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

35. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo. Už kitus reikalavimus ieškovė sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

36. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintas, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 340 Eur žyminio mokesčio (95 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo ir 245 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo).

37. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Teismas šioje byloje turėjo 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę – S., ieškovei – S..

Šalių sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove V. S..

Priteisti iš atsakovo R. S. sūnui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. S. sūnui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), 10 900 Eur (dešimties tūkstančių devynių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovę V. S. paskirti nepilnamečio sūnaus M. S., (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Vaikui priteistą išlaikymą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui R. S. nuosavybės teise priklauso šis santuokos metu įgytas turtas: 1) transporto priemonė – lengvasis automobilis „JAGUAR X-TYPE“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 2) transporto priemonė – lengvasis automobilis „PEUGEOT 307“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 3) transporto priemonė – lengvasis automobilis „VW PASSAT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) akcijos.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės V. S. įsipareigojimai kreditoriui AS Inbank filialas pagal 2020 m. lapkričio 24 d. Paskolos pavedimu (Vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmenine ieškovės V. S. prievole.

Priteisti iš atsakovo R. S. ieškovei V. S. 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo R. S. į valstybės biudžetą 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus, 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja[pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Miglė Janovičienė