Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei N. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo atsakovės N. M. priešieškinį ieškovui R. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė N. M. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriame prašė nepilnamečių vaikų A. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina.

Atsakovė nurodė, jog ieškovas R. P. yra jos vaikų tėvas. Šalys susipažino 2009 m. pabaigoje ir pradėjo kartu gyventi bei vesti bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) gimė dvi mergaitės. Po vaikų gimimo tarp šalių prasidėjo konfliktai, ieškovas ėmė vartoti alkoholį, naudoti fizinį smurtą. Dėl psichologinio ir fizinio smurto atsakovė taip pat pradėjo vartoti alkoholį. Vaikų teisių apsaugos tarnyba ieškovės ir atsakovo šeimą priskyrė rizikos grupei. 2015 m. lapkričio mėn. ieškovas stipriai sumušė atsakovę, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuo to laiko gyvena atskirai. Pradėjus gyventi skyrium, dukros liko gyventi su atsakove.

Ieškovas 2015 m. gruodį kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, tačiau teismas ieškinį atmetė. Kadangi atsakovė turėjo vilčių išsaugoti šeimą, 2016 m. kovo mėn. vėl pabandė gyventi kartu, tačiau ieškovas tęsė smurtinius veiksmus, ir atsakovė nuo 2016 m. balandžio mėn. pradėjo gyventi atskirai. Nuo 2016 m. gegužės mėnesio ji kartu su vaikais gyvena savo mamos T. C. vyro bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir viena rūpinasi vaikais. Ieškovas su vaikais bendravo, kartais vaikai miegojo pas jį. 2016-07-18 atsakovė leido ieškovui paimti vaikus nakvynei, tačiau kitą dieną įvyko konfliktas, nes ieškovas reikalavo išvežti vaikus į Škotiją. Nesutikus, atsakovas atėmė iš jos vaikų pasus ir vaikų negrąžino. 2016-07-27 ieškokovas per socialinį tinklą „Facebook“ pranešė, kad išveža vaikus į Škotiją. Nuo to laiko atsakovė vaikų nematė, vaikai buvo išvežti į Škotiją be jos leidimo.

Nuo 2016-02-18 iki išvežimo į užsienį nepilnamečiai vaikai lankė Vilniaus lopšelį-darželį „Šilelis“. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio ieškovė pradės mokytis Vilniaus edukologijos universitete. Atsakovė nuo 2016-08-05 dirba UAB „Setalis“ vadybininkės pareigose.

Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja ir ieškovui uždrausti be teismo leidimo išvežti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos. Prašymą grindė tuo, kad ieškovas neteisėtai, be atsakovės ar teismo leidimo, išvežė nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę, tuo pažeidė vaikų interesus augti jiems įprastinėje ir normalioje aplinkoje – gyventi su motina, lankyti vaikų darželį, bendrauti su močiute ir draugais, kalbėti gimtąja kalba.

N. M. paduoto ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-35757-930/2016, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismno pirmininko pavaduotojos 2016-09-02 nutartimi buvo sujungta su civiline byla pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei N. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bylai suteikiant Nr. e2-34504-897/2016.

Ieškovas R. P. civilinėje byloje Nr. e2-34504-897/2016 yra pateikęs ieškinį, kuriame prašė nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš ieškovės N. M. išlaikymą nepilnametėms dukroms mokamą po 175 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko atsakovas R. P.

Ieškovas nurodė, kad šalys 2010 m. pradėjo gyventi kartu. Šalys nuo 2011 m. gyveno jo mamai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šalims gyvenant kartu jiems gimė dvynukės. Gyvenant kartu, ieškovas nuolat rūpinosi nepilnametėmis dukromis, o atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo pastovaus darbo. Ieškovas dar 2015 metais buvo kreipęsis į teismą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Atsakovė pažadėjo nevartoti alkoholio, pradėti dirbti, todėl ieškinį atsiėmė. Šalys kurį laiką gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau atsakovė vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, prarado darbą. Ieškovas turi nuolatinį darbą. Jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiame name gyvena ir vaikai. Name įrengtas atskiras vaikų poilsio ir žaidimų kambarys. Emocinis ryšys labiau susiformavęs tarp ieškovo ir nepilnamečių dukrų. Tėvas nuolat rūpinosi dukrų gerbūviu ir socialinės brandos ugdymu, tik jis jas veda į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsakovė nesidomi vaikų gyvenimu bei pasiekimais.

Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su tėvu. Prašymą grindė tuo, kad neaišku kur atsakovė gyvena. Ji būdavo atleidžiama iš darbo dėl faktinių pažeidimų, kurie būdavo susiję su grubiais darbo tvarkos ir drausmės pažeidimas. Ieškovo žiniomis, atsakovė periodiškai gyvena pas kitus vyrus. R. P. su nepilnametėmis dukromis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, panaudos sutarties pagrindu.

Nepilnamečių dukrų ligos laikotarpiu nepilnamečiais vaikais rūpindavosi Ieškovas, tą patvirtina Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-08 išduota pažyma apie ligonių slaugymą. Vaikų neformaliuoju ugdymų rūpinosi vien tik ieškovas. Tą patvirtina Vilniaus lopšelio darželio „Paslaptis“ išduota pažyma, kurioje nurodoma, kad vaikai šią ugdymo įstaigą lankė nuo 2013 metų, o mamą šios ugdymo įstaigos administracija matė tik kartą. Visi klausimai buvo sprendžiami su tėvu. N. M. yra bausta už chuliganizmą, dar du epizodai nėra ištirti iki galo (visi šie pažeidimai padaryti būnat neblaiviai (virš 3 promilių girtumas) ir vaikų akivaizdoje). Dėl savo gyvenimo būdo atsakovė nepajėgi pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, užtikrinti jų tinkamą fiziologinį ir socialinį ugdymą. Nepilnametės mergaitės nuo pat gimimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur jos turi savo poilsio ir žaidimų vietas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-20 nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir nustatė nepilnamečių dukrų laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove N. M. bei uždraudė ieškovui R. P. išvežti nepilnametes dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo, kol bus priimtas sprendimas byloje, nutartį nukreipė skubiam vykdymui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys yra dviejų mažamečių mergaičių tėvai. Skundžiamos nutarties priėmimo metu vaikai buvo Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje, kur jais rūpinasi ieškovo motina. Ieškovo teigimu, vaikai pas senelę atostogauja atsakovės sutikimu. Atsakovė neigia leidusi išvežti vaikus. Teismas sprendė, jog ieškovo paaiškinimai dėl vaikų išvežimo prieštaringi.

Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2016-08-26 vykusio susitikimo metu ieškovas nurodė, kad 2016-09-26 vyks į Škotiją ir spręs klausimą dėl vaikų grįžimo į Lietuvą arba vaikų gyvenimo Škotijoje. Teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikai išvežti tik laikinai, atostogoms pas senelę, tačiau vaikus yra užrašęs į mokyklą Škotijoje. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas dėl vaikų likimo sprendžia savavališkai, nesitardamas su atsakove, vaikai į užsienį išvežti be jų motinos sutikimo ar bent neinformuojant apie tai kada bus grąžinti į Lietuvą. Ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kada vaikai bus parvežti namo, nors posėdis vyko likus dviem dienoms iki mokslo metų pradžios. Teismas sprendė, kad ieškovas be atsakovės sutikimo išvežė vaikus į užsienio valstybę, apribodamas jos bendravimą, pažeisdamas teisę auklėti vaikus, užkirsdamas jai kelią rūpintis, ir pats šiuo metu savo vaikais nesirūpina. Toks elgesys yra priešingas vaikų interesams.

Šalys tinkamai neįgyvendino tėvų valdžios, šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą, abu bausti administracine tvarka už vaikų nepriežiūrą. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad viena iš priežasčių, dėl ko šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, buvo ieškkovo smurtas atsakovės atžvilgiu. Teismui pateikta duomenų, jog dėl smurto šeimoje, girtavimo ne kartą buvo kviesta policija, dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ieškovas smurtą neigė, nurodė, kad nevartoja alkoholio, dirba, yra teigiamai vertinamas darbovietėje. Teismas kritiškai vertino liudytojos parodymus, nes ji yra atsakovo teta, šeimos ryšiai labai tamprūs. Ieškovė nuo 2016-08-16 dirba. Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo, jog ieškovė nuoširdžiai gailisi dėl ankstesnių įvykių, deda visas pastangas, kad dukros gyventų su ja. Ji lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, psichologo konsultacijas.

Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo sudarytas susitarimas dėl bendravimo su vaikais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, remdamasis byloje esančia medžiaga ir savo vidiniu įsitikinimu, sprendė, kad šalių nepilnamečių dukrų interesus labiau atitiks jų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

Gyvenamąją vietą nustatęs su atsakove, ieškovui jau kartą išvežus vaikus į užsienį, nesuteikiant reikiamos informacijos vaikų motinai, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti uždrausti ieškovui be teismo leidimo išvežti vaikus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. P. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį toje dalyje, kurioje nepilnameąių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su N. M. ir nustatyti nepilnamečių dukrų T. P. ir A. P. gyvenamąją vietą su tėvu R. P.

Teigė, kad nepilnametės dukros Škotijoje lankosi periodiškai. Škotijoje gyvena R. P. mama M. Š.. Šalys buvo iš anksto sutarusios, kad nepilnametės dukros vasaros atostogas praleis pas močiutę Škotijoje. Vaikai vasarą du kartus vyko į Škotiją pas močiutę gegužės mėnesį ir liepos pabaigoje. Vaikų išvykos buvo suderintos su ieškove. Ji teismo posėdžio metu patvirtino, kad leido vaikams vykti į užsienį išduodama notariškai patvirtintą rašytinį sutikimą. Vaikams būnant užsienyje atsakovė turėjo galimybę bendrauti, aktyviai tuo naudojosi.

Dukros grįžo iš kelionės užsienyje, ką patvirtina lėktuvo bilietų kopijos. Ieškovas neįregistravo dukrų į Škotijos mokyklą. To neįmanoma padaryti dėl dukrų amžiaus – joms tėra po 5 metus. Vaikai vasaros atostogų metu buvo su močiute ir tai atitinka vaikų interesus. Toks atostogų praleidimas buvo įprastas šeimai, vaikai periodiškai atostogaudavo pas močiute.

Vaikų teisių apsaugos tarnybos nurodomas susitarimas dėl bendravimo tvarkos nebuvo pateiktas, jis negaliojo nagrinėjant bylą. Ieškovas 2015-12-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad atsakovė neteisėtai paėmė vaikus ir išsivežė neaiškia kryptimi. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovė neleido matytis su vaikais, slėpė jų gyvenamąją vietą, ieškovas buvo priverstas kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Susitikimų metu buvo sutarta dėl bendravimo tvarkos, tačiau atsakovė jos nesilaikė.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba negalėjo atsakyti, kur šiuo metu gyvena atsakovė, nesurašė akto. Atsakovė nurodė, kad ji nuo 2016-09-01 išsinuomojo butą, tačiau atsisakė nurodyti adresą. Tai patvirtinta faktą, kad ji ketina sudaryti kliūtis ieškovui bendrauti su vaikais. Atsakovė turi priklausomybę nuo alkoholio, dėl savo gyvenimo būdo ji kelia grėsmę aplinkiniams. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turi problemų su alkoholiu.

Atsakovė N. M. prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Teigė, kad atsakovas neteisėtai, be atsakovės ar teismo leidimo, nepilnametes dukras išvežė į užsienį. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad gali būti pažeista vaikų galimybė gyventi jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje kartu su jų motina.

2016-07-18 ieškovė leido atsakovui paimti dukras nakvoti, tačiau kitą dieną įvyko eilinis konfliktas, nes ieškovas reikalavo išvežti dukras į Škotiją, kadangi ten moka geras pašalpas už vaikus. Nesutikus, supyko, atėmė iš jos vaikų pasus ir negrąžino vaikų. 2016-07-27 jai pranešė, kad išveža vaikus į Škotiją ir atsakovė iki 2016-09-02 vaikų nematė. Vaikų išvykimas nebuvo laikinas, nes jos užregistruotos užsienio ugdymo įstaigoje, nebuvo pasirūpinta skrydžio atgal bilietais. Tai patvirtina, kad ieškovas bandė dukras be jos leidimo išvežti į užsienį visam laikui.

Teigė, kad ieškovas yra agresyvus, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, vartoja alkoholį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-02-05 aiškinamajame rašte dėl atsakovo šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-11-27, 2016-01-13 ir 2016-01-29 gavo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato raštus, kuriuose nurodoma, kad ieškovas smurtavo prieš atsakovę vaikų akivaizdoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-03-01 aiškinamajame rašte dėl ieškovės šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nurodė, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariate 2015-11-24, 2015-11-25 pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2015-11-20, 2015-11-21 ieškovė ir atsakovas panaudojo fizinį smurtą vienas kito atžvilgiu. Skyriaus pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiasis specialistas M. M. kartu su Vilniaus m. 4-ojo policijos komisariato policijos pareigūnais ir T. C. 2016-01-20 lankėsi ieškovo namuose. Ieškovas neneigė, jog vartojo alkoholį, tačiau atsisakė tikrintis girtumą, jis elgėsi agresyviai, įžeidinėjo T. C.. Ieškovui buvo uždėti antrankiai ir jis išsivežtas į policijos komisariatą, kur nustatytas 2,3 promilių girtumas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato 2016-07-28 pranešime nurodyta, kad 2016-01-20 gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalys yra neblaivūs namuose esant jų mažametėms dukroms. Atsakovui nustatytas 2,34 promilių girtumas. Įvykio metu ieškovas grasino Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui M. M. fiziniu susidorojimu. 2016-02-09 lankymosi ieškovo šeimoje metu jis galimai buvo neblaivus, tačiau atsisakė tikrintis girtumą, vaikai buvo perduoti motinos priežiūrai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato 2016-08-08 pranešime apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2016-07-20 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovas žodinio konflikto metu, mažamečių akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą.

2016-07-29 apskaitoje dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad atsakovė pakankamai motyvuota keisti savo gyvenimo būdą: turi nuolatinę gyvenamą vietą, pasiryžusi gydytis priklausomybę nuo alkoholio, ieško darbo, deda visas pastangas, jog mergaitės galėtų gyventi su ja, nuo 2016-08-16 dirba, turi gyvenamąją vietą, mokosi, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, psichologo konsultacijas. Nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir dukrų grąžinimo į Lietuvą, ji sudaro galimybę ieškovui bendrauti su dukromis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiras skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl dalies pirmosios instancijos teismo 2016-09-01 nutarties, kurioje šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, nustatė, jog šalių nepilnametės dukros yra grąžintos į Lietuvos Respubliką (El. b. t. 2, b. l. 1-2, 13). Nepilnametėms dukroms grįžus į Lietuvos Respubliką jos gyvena su motina (El. b. t. 2, b. l. 2). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos šeimai skyriaus 2016-09-07 rašto matyti, kad šalių dukros gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su motina (El. b. t. 2, b. l. 11-12). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-09-19 išvados matyti, jog atsakovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikų gyvenimui, išvadą teikianti institucija mano, kad mergaičių gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitinka mažamečių interesus (El. b. t. 2, b. l. 1-2). Atkreiptinas dėmesys, jog šalys 2016-09-14 abipusių derybų būdu sulygo dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, t. y. ieškovas sekmadieniais nuo 10.00 val. paima vaikus iš atsakovės ir pirmadienio rytą pristato juos į darželį (El. b. t. 2, b. l. 3-4).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog po 2016-09-02, t. y. nepilnamečių vaikų grįžimo į Lietuvą byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė mažamečių vaikų atžvilgiu elgtųsi netinkamai. Priešingai, iš į bylą pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-09-19 išvados bei prie išvados pateiktų priedų matyti, kad ji susirado darbą, pradėjo mokytis ištęstinėse studijose, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. keičia savo gyvenimo būdą. Tačiau toje pačioje išvadoje pažymima, jog ieškovas nuolat kelia konfliktus, į susitikimus su socialiniais darbuotojais atvyksta neblaivus, elgiasi agresyviai. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo keisti nustatytos mažamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos su motina. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nustatant vaikų gyvenamąją vietą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kuris iš tėvų sudaro galimybes vaikams bendrauti su kitu tėvu. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė sudaro galimybes ieškovui abipusių derybų būdu spręsti bendravimo su vaikais klausimus bendrai, nuo 2016-09-14 šalys dėl bendravimo tvarkos sulygo (El. b. t. 2, b. l. 3-4).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog klausimas dėl mažamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su iešakovu jau buvo spręstas teisme, nes iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismas 2016-05-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-787-553/2016, atmetė atsakovo R. P. prašymą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo. Vilniaus apygardos teismo 2016-05-04 nutartyje pažymėta, kad vaiko gyvenamosios vietos keitimas pagal tėvų poreikius nėra tinkama priemonė užtikrinanti vaiko interesus augti stabilioje ir patikimoje aplinkoje. Teismas pažymi, jog ir šiuo atveju nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos keitimas, nustatant laikiną mažamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, neatitiktų vaikų intereso augti stabilioje aplinkoje, juolab, jog šalys sulygo dėl bendravimo tvarkos su vaikais ir mažametės turi galimybę matyti ir būti su abiem tėvais.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas papildomai pažymi, kad iš atsakovo nėra atimama galimybė kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, jei paaiškėtų, kad ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis.

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.