Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-01-29 · Civilinė byla Nr. 2A-105-198/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-29
Bylos Nr.
2A-105-198/2013
Teisminio proceso Nr.
2-37-00948-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
A. L.
Išvadą teikia
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-105-198/2011

Malvyra Bučienė Proceso Nr. 2-37-00948-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1129-126/2012 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui A. L., institucija teikianti išvadą – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atsakovą A. L. N. P. tėvu, o N. P. pripažinti A. L. vaiku; priteisti iš atsakovo sūnui N. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį nuo 2012-07-15 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovei uzufrukto teise pavedant tvarkyti sūnaus N. turtą iki pilnametystės. Nurodė, kad su atsakovu gyveno nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2011-12-26. Sūnus N. gimė (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas atsisakė pripažinti tėvystę ir sūnaus išlaikymui lėšų neskiria. Ji augina mažametį sūnų, jos pajamos sudaro 315 Lt socialinė pašalpa ir 52 Lt išmoka vaikui (b. l. 1-2).

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad A. L. yra N. P. tėvas, o N. P. pripažino A. L. sūnumi, suteikiant vaikui L. pavardę; priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui N. P. po 250 Lt kas mėnesį nuo 2012-07-15 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; N. P. priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavedė motinai D. P.; priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė, kad A. L. yra N. P. tėvas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad N. P. tik trijų mėnesių amžiaus bei įvertinęs tai, jog išlaikymas vaikui turi būti pakankamas tenkinti kasdieninius jo poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, sveikatai, kitokiam vaiko ugdymui, nusprendė, kad tokio amžiaus vaiko būtinų poreikių tenkinimui yra pakankamas 400 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį, kurio dalį gali skirti ieškovė, nors ir iš gaunamų minimalių pajamų. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, tai, kad ieškovės pajamos nesiekia minimalios mėnesinės algos dydžio, ji nedirba, nes augina mažametį sūnų N., teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagal gaunamas pajamas (gaunamas darbo užmokestis apie 1000 Lt) privalo teikti didesnę dalį reikalingo sūnui išlaikymo ir ne mažesnę, negu vaikui valstybės garantuojama socialinė apsauga pagal 2006-12-19 priimtą Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, įsigaliojusį nuo 2008-01-01 ir priteisė iš atsakovo po 250 Lt kas mėnesį nuo 2012-07-15 (b. l. 44-46).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti 2012-11-07 teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir šioje dalyje ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad, ji nedirba, gyvena iš 563 Lt socialinės pašalpos, neturi jokio vertingo turto. Realiai ji iš viso neturi iš ko prisidėti prie vaiko išlaikymo, tik ribodama savo iš vaikų poreikių tenkinimą iki minimumo, gali pragyventi. Atsakovas gauna 1000 Lt darbo užmokesčio, daugiau išlaikytinių neturi. Mano, kad teismo išvada, jog trijų mėnesių amžiaus vaiko poreikių tenkinimui 400 Lt išlaikymo dydis yra pakankamas, yra nepagrįsta. Trijų mėnesių amžiaus vaikas greitai auga, jo poreikiai nuolat kinta. Kinta rūbelių, batukų dydžiai, jų reikia vis naujų. Reikia žaisliukų, maniežo, vaikštynės, ir pan. Priteisiant išlaikymą būtina žiūrėti ir į priekį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekartą yra pabrėžęs, kad nustatant išlaikymo dydį orientaciniu kriterijumi yra laikytina mėnesinė minimali alga, kuri šiuo metu yra 850 Lt. 250 Lt išlaikymo dydis yra prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, vaiko interesams (b. l. 51-52).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).

Atsakovas A. L. yra N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė D. P. skundžia teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo sūnui priteisimo, nurodydama, kad, ji pragyvendama iš 563 Lt gaunamos socialinės pašalpos realiai iš vis negali ir neturi iš ko prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Tačiau Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus , o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė negali prisidėti prie sūnaus išlaikymo atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui šalių sūnui N. nustatė teisiškai reikšmingus faktus: vaiko poreikius pagal jo amžių, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas nepilnamečio vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgė į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, padaryta įvertinus bylos įrodymus (CPK 185 str.), kad šalių nepilnamečio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), būtinų poreikių tenkinimui yra pakankamas 400 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį, kurio dalį gali skirti ieškovė, nors ir iš gaunamų minimalių pajamų. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas pagal gaunamas pajamas, kurios yra apie 1000 Lt, privalo teikti didesnę dalį reikalingo sūnui išlaikymo ir ne mažesnę, negu vaikui valstybės garantuojama socialinė apsauga pagal 2006-12-19 priimtą Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, įsigaliojusį nuo 2008-01-01. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priteisti 6 mėnesių amžiaus vaikui šiuo metu iš atsakovo 350 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė