Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovei D. P., jos atstovui advokatui Vytautui Sketeriui, atsakovui A. L., Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui A. L., institucija teikianti išvadą byloje - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. L. pripažino, kad nuo 2011m. birželio 26d. iki 2011m. gruodžio 29d. gyveno su ieškove kaip vyras ir žmona. Jai tapus nėščia vežiojo į Rokiškio polikliniką, neprieštaravo, kad atsakovė gimdytų. Tačiau nesutiko su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, kategoriškai atsisakė vykti DNR ekspertizės atlikimui. Išlaikymą vaikui sutinka mokėti po 200Lt kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CK 3.146 straipsnio 1dalis numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko tėvystės pripažinimo, nes vaiko tėvas atsisakė pripažinti tėvystę pareiškimu (LR CK 3.147str.2d.).

Iš pateikto byloje N. P., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo (b.l.3) matyti, kad jame nenurodyti duomenys apie jo tėvą, tai patvirtina, jog vaiko kilmė iš konkretaus tėvo nėra nustatyta, ir vaikas neturi tėvo su kuriuo būtų galima sieti vaiko kilme grindžiamas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad su ieškove gyveno 6 mėnesius ir 3 dienas kaip vyras ir žmona ir visą laiką turėjo lytinius santykius, tačiau nenurodydamas motyvų nesutiko, kad būtų paskirta DNR ekspertizė, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tokį atsakovo atsisakymą vertina kaip tėvystės įrodymą (LR CK 3.148str.2d.).

Liudytoja V. G. parodė, kad ji su ieškove yra kaimynės, ir žino, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu nuo 2011m. vasaros iki gruodžio mėnesio. Apie ieškovės nėštumą sužinojo iš vaikų, o 2011m. gruodžio mėnesį tėvų susirinkime pastebėjo, jog ieškovė laukiasi kūdikio.

Remiantis aukščiau aptartais įrodymais nustatytina, kad A. L. yra N. P. tėvas (LR CK 3.148str.).

CK 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų, reikiamo dydžio bei formos. Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200str.).

Vertinant ieškovės pateikto reikalavimo dėl išlaikymo dydžio sūnui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), pagrįstumą, atsižvelgtina ne tik į atsakovo turtinę padėtį, bet ir mažamečio būtinus poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad mažametis N. P. tik trijų mėnesių amžiaus bei įvertinus tai, jog išlaikymas vaikui turi būti pakankamas tenkinti kasdieninius jo poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, sveikatai, kitokiam vaiko ugdymui, teismas daro išvadą, kad tokio amžiaus vaiko būtinų poreikių tenkinimui yra pakankamas 400Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį, kurio dalį gali skirti ieškovė, nors ir iš gaunamų minimalių pajamų. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, tai, kad ieškovės pajamos nesiekia net minimalios mėnesinės algos dydžio (b.l.4,12), ji nedirba, nes augina mažametį sūnų Nojų, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagal gaunamas pajamas (gaunamas darbo užmokestis apie 1000Lt, b.l.33) privalo teikti didesnę dalį reikalingo sūnui

išlaikymo ir ne mažesnę, negu vaikui valstybės garantuojama socialinė apsauga pagal 2006 12 19 priimtą Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, įsigaliojusį nuo 2008 01 01 (Žin.,2006,Nr.144-5464). Vadovaujantis išdėstytu, priteistinas iš atsakovo A. L., a.k(duomenys neskelbtini)

gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymas sūnui N. P., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 250Lt kas mėnesį nuo 2012m. liepos 15d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.194str., 3.196str.1d.1p., 3.208str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (LR CPK 282str.2d.1p.).

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012m. liepos 26d. sprendimu Nr.(1.2)-SP1-01921 (b.l.14) ieškovė D. P. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidas. Jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 451,13Lt (pažyma b.l.26), todėl šios išlaidos, susiję su antrinės teisinės pagalbos suteikimu ieškovei priteistinos iš atsakovo A. L. valstybei. Be to, priteistina iš atsakovo valstybei 232Lt žyminio mokesčio ir 11,80Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 80str.1d., 85str.1d.3p., 88str.1d.3p., 93str.1d., 99str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 268 straipsniais teismas

nusprendžia:

D. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. L., a.k(duomenys neskelbtini) yra N. P.,a.k(duomenys neskelbtini)

tėvas, o N. P. pripažinti A. L. sūnumi, suteikiant vaikui L. pavardę.

Priteisti iš A. L., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui N. P., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 250Lt kas mėnesį nuo 2012m. liepos 15d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

N. P. priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti motinai D. P., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. L. 694,93Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (243,80Lt sumokėti įmokos kodu 5660, 451,13Lt –įmokos kodu 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.