Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L. (A. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal individualius užsakymus, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. L., veikdamas su nenustatytais asmenimis, 2022 m. rugpjūčio 25 d., ne vėliau kaip iki 11 val. 30 min., dėl savanaudiškų paskatų, tai yra už nenustatytą piniginį atlygį, Lietuvos Respublikos teritorijoje, paėmęs iš vietos, esančios Lietuvos Respublikoje, prie kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km atstumu iki (duomenys neskelbtini) kaimo, gabeno iki (duomenys neskelbtini) miesto automobiliu ,,BMW 320 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija), neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius penkis užsieniečius: (duomenys neskelbtini) piliečius A. H., A. A., M. M., E. B., M. A., turėdamas tikslą juos neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos sieną į (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. rugpjūčio 25 d. apie 11 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) gatvėje jis bei automobilyje ,,BMW 320 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vykę penki užsieniečiai buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. L. apklausiamas 2022 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad per programą „(duomenys neskelbtini)“, bendroje grupėje, vienas iš jo pažįstamų (duomenys neskelbtini) kreipėsi su prašymu padėti paimti nuo pasienio giminaičius. Kadangi jis turėjo dvi savaites išeiginių dienų, todėl sutiko padėti. Rugpjūčio 25 d. ryte jis buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vyko su draugui priklausančiu automobiliu „BMW“ pagal koordinates, kurias atsiuntė asmuo, kurio giminaičius reikėjo paimti. Kuomet jis važiavo, toje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ programoje, šis asmuo nurodė, jog privažiavus į vietą dešinėje pusėje bus kaimas, sustojime stovės jo giminaičiai ir jam sustojus jie iš karto prie jo prieis. Privažiavus prie sustojimo prie jo priėjo 5 asmenys ir įsėdo į automobilį. Tas, kuris sėdėjo šalia jo buvo labai panašus į (duomenys neskelbtini) tautybės žmogų, jis buvo jauniausias, 16 metų. Jie visi buvo (duomenys neskelbtini) gymio. Jis jų iš Lietuvos teritorijos išvežti neturėjo. Jis turėjo pravažiavęs apie 184 kilometrus ir likus 15 km iki sienos juos išlaipinti, po to juos turėjo atvykti pasiimti autobusas. Šiuos asmenis jis nuvežė tik nedidelį atstumą iki pirmo miesto. Suabejojęs žmonių kilme ir pamatęs atvažiuojančius jam priešpriešais policininkus, kurie įjungė švyturėlius, jis akimis parodė, kad nori sustoti. Jis sustojo. Policijos pareigūnas paprašė jo ir keleivių dokumentų. Tuomet jis pateikė savo dokumentus, ir pareigūnui pasakė, kad keleivių dokumentų neturi. Policijos pareigūnas jį įspėjo, kad dėl to jis gali turėti problemų, nes greičiausiai veža nelegalius migrantus ir, kad nebūtų problemų, pasiūlė jam geriau iškviesti pasieniečius. Tuomet jis pareigūno pasiteiravo, kur artimiausia pasienio užkarda, šis nurodė, kad artimiausia pasienio užkarda yra netoli, už (duomenys neskelbtini) ir jie kartu ten nuvyko. Jis važiavo su savo automobiliu, o pareigūnas – su tarnybiniu automobiliu. Atvykęs į pasienio užkardą jis kreipėsi į pasieniečius ir juos informavo apie tai, kad galimai veža nelegalius migrantus. Pasieniečiai jam padėkojo, pasakė, kad jis šaunuolis, ir paklausė ar jis juos vežė už atlygį. Jis jiems paaiškino, kad ne. Po to jis su tyrėjais vyko į įvykio vietą, iš kurios paėmė migrantus. Tai, kad reikės vežti (duomenys neskelbtini) piliečius jis nežinojo, jam jokio atlygio pažadėta nebuvo (3 t., b. l. 15–18 ). 2022 gruodžio 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis davė papildomus parodymus. Jis parodė, kad dėl nelegalių asmenų vežimo jam jokio atlygio niekas nesiūlė, jis taip elgėsi, nes jautėsi skolingas, kadangi asmenys, kurie jo paprašė paimti nelegalus jam padėjo įsikurti (duomenys neskelbtini), išnuomojo jam gyvenamąjį plotą, vykdamas už kurą mokėjo jis pats. Jam buvo nurodyta šiuos asmenis vežti pagal nurodytas koordinates, jie jį nuolat kontroliavo. Už Lietuvos Respublikos ribų šių asmenų vežti jis neturėjo, turėjo juos išleisti prieš Lietuvos Respublikos sieną degalinėje, kurioje juos turėjo pasiimti giminaitis. Jo telefone rastos paskutinės koordinatės žymėjo ne galutinę vietą, bet kryptį, pagal kurią jis turėjo vykti. Atvykęs paimti asmenis jis suprato, jog jie yra nelegaliai šalyje esantys užsieniečiai, juos vežė, nes jam jų buvo gaila. Kaltinamasis taip pat patikslino, kad automobilis, kuriuo jis gabeno nelegalius asmenis faktiškai priklauso jam, jis jį įgijo iš giminaičio ir juo naudojasi, tik nėra už jį sumokėjęs visos sumos ir nėra jo persirašęs (3 t., b. l. 24–26).

Liudytojas A. I. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vyriausiasis tyrėjas, įvykio metu vykdęs skyriaus viršininko funkcijas. 2022 m. rugpjūčio 25 d. apie 11 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) mieste policijos pareigūnai sulaikė kaltinamąjį dėl nelegalių migrantų gabenimo automobiliu „BMW“ ir pristatė jį bei su juo buvusius asmenis į (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės teritoriją. Pareigūnams pristačius kaltinamąjį jis trumpai su juo pasikalbėjo. Pokalbio metu kaltinamasis jam sakė, kad yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini), prisistatė, pateikė savo dokumentus. Jo pasiteiravus apie atvykimo į Lietuvą tikslą, jis pasakojo, kad per programėlę nepažįstami asmenys jam pasiūlė užsidirbti pinigų, tai yra pervežti migrantus iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), po 250 eurų už vieną atgabentą asmenį, kadangi jam reikėjo pinigų, todėl jis sutiko. Paklausus kaltinamojo, kodėl tokia maža suma, šis jam pasakė, kad tokią sumą pasiūlė ir jis su ja sutiko, nes buvo keli asmenys. Po to, kaltinamasis jam pasakojo, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini) į nurodytą vietą Lietuvoje, kurią užsakovai jam siuntė į mobiliojo ryšio telefoną, sustojo ant kelio, asmenys, kuriuos turėjo pervežti, prie jo priėję sulipo į automobilį, jis su jais trumpai pasikalbėjo ir supratęs, kad tai jau visi, juos vežė į (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) miestelyje policijos pareigūnai jį sustabdė, patikrino ir pristatė į pasienio rinktinę. Asmenys, kuriuos gabeno kaltinamasis buvo neteisėtai perėję valstybės sieną, neturėjo galiojančių vizų, todėl jis suprato, kad tai nelegalūs migrantai, tačiau jų tautybės ir pilietybės jis šiuo metu neprisimena (3 t., b. l. 27–28).

Liudytojas D. L. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis. Įvykio dieną jis dirbo ekipaže su kolege V. L.. Jiems važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) miesto centro, jie prasilenkė su dviem (duomenys neskelbtini) numeriais greitai važiavusiais automobiliais „VW Passat“ ir „BMW“. Automobilyje „BMW“ jis pamatė nelietuviškų veido bruožų, tamsaus gymio asmenį, todėl nusprendė apsisukti, įtardamas, kad tais automobiliais gali būti gabenami nelegalūs migrantai. Norėdamas sustabdyti šiuos automobilius, įvažiavęs į sankryžą jis įjungė švyturėlius, bet automobilis „VW Passat“ nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), o „BMW“ automobilis pasuko į dešinę. Tuomet jis sustabdė „BMW“ automobilį. Priėjus prie automobilio, pamatė, jog jame be vairuotojo dar yra penki nelegalūs asmenys, vienas jų sėdėjo automobilio priekyje, o kiti keturi gale. Vairuotojas iš karto suprato, kad „papuolė“ ir pasakė: „na va, viskas, papuoliau“. „BMW“ automobilio vairuotojas pateikė savo asmens pasą, prisistatė kaip dvigubą pilietybę turintis asmuo, pateikė (duomenys neskelbtini) pasą, paaiškino, kad namuose turi ir (duomenys neskelbtini) pasą, kad yra vedęs (duomenys neskelbtini) ir dėl to turi dvigubą pilietybę. Kadangi vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, jis perdavė dokumentus kolegei, administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Taip pat jie informavo budėtoją, kad sulaikė vairuotoją, kuris veža nelegalus ir laukė iš jo nurodymų. Budėtojas jiems pranešė, jog pasienio pareigūnai yra užsiėmę ir paprašė jų pristatyti sustabdytą automobilį su visais keleiviais bei vairuotoju į pasienio rinktinę. Jis pasiėmė vairuotojo dokumentus, jį perspėjo, kad nebandytų bėgti ir su įjungtais švyturėliais palydėjo į pasienio rinktinę (3 t., b. l. 28–30).

Liudytoja V. L. parodė, kad įvykio dieną dirbant kartu su kolega D. L. (duomenys neskelbtini) mieste, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) jie prasilenkė su kaltinamojo vairuojamu automobiliu „BMW“. Jos kolega staigiai apsisuko sankryžoje ir jie pradėjo vytis, kol (duomenys neskelbtini) gatvėje automobilis buvo sustabdytas. D. L. atnešė automobilio vairuotojo dokumentus ir jai pasakė, jog automobilio vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonės bei veža penkis nelegalus ir paprašė jos surašyti vairuotojui administracinių nusižengimų protokolą. Po to jie palydėjo sustabdytą automobilį su vairuotoju ir jame buvusiais keleiviais iki (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės. Atvykus į (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinę iš automobilio be vairuotojo išlipo dar penki tamsaus gymio asmenys (3 t., b. l. 30–31).

Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog į (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini). Viską organizavo vienas žmogus, kurio jis nepažįsta. Su tuo žmogumi susisiekdavo jo šeima. Buvo sutarta, kad už vieno žmogaus nuvežimą į (duomenys neskelbtini) bus sumokėta 5000 eurų. Dalis sumos turėjo būti apmokėta, o kita dalis sumokėta jau pasiekus (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą jis pateko per (duomenys neskelbtini), lydint vedliui per miškus. Ketino vykti į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) ėjo daugiau nei dvi dienas. Vedlys jiems pasakė, kad jie jau yra Lietuvoje ir, kad turi laukti mašinos. Žmogus, kuris rodė kelią, iki pat automobilio nėjo, jis tik lydėjo iki tos vietos, kur turėjo laukti, kol mašina atvažiuos ir grįžo atgal. Jie sėdėjo miške ir stebėjo kelią, mašina turėjo stovėti prie kelio. Jie nežinojo automobilio markės, bet žinojo, kad stovės netoli jų. Į automobilį, kuris buvo sulaikytas, įsėdo penki asmenys. Jis pažinojo A. H., E. B., M. M. ir M. A.. Vairuotojo jis nepažinojo, nežino kokia kalba jis kalba. Vairuotojas galbūt susisiekė su vedliu ir šis jam pasakė, kur vežti. Vairuotojo darbas buvo vežti juos į (duomenys neskelbtini), jis tikriausiai nieko nežino. Iki kol juos sulaikė policijos pareigūnai, važiavo daugiau nei pusvalandį, tiksliai neprisimena. Automobilis buvo sidabrinės spalvos „BMW“. Automobilio laukė miške, bet jiems kelias buvo matomas. Jiems buvo pasakyta, kad nestovėtų ant kelio, nes tada būtų buvę matomi nuo kelio. Kur atvažiavo automobilis, tiksliai neprisimena, bet sustojo prie kelio. Ar tai buvo autobusų stovėjimo aikštelė, jis nepastebėjo, to nežino. Brolis, kuris kartu keliavo, yra 16 metų amžiaus, jis buvo kartu su jais sulaikytas, salėje yra žmogus, kuris juos vežė. Vairuotojas viską žinojo, kur vežti, iš miško įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jiems buvo pasakyta, kad atvažiuos mašina, bet reikia laukti, laikas nebuvo pasakytas. Nieko vairuotojui nemokėjo, nebendravo, nes jo kalbos nemokėjo, tik vairuotojas sakė pasilenkti. Po 10 minučių, kai pradėjo važiuoti, rodė pasilenkti. Jis nežino dėl ko rodė, bet jis rėkė ir su ranka rodė lenktis. Jie visi lenkėsi. Jis nėra tikras, ar vairuotojas žinojo, kad jie nelegaliai kirto sieną, bet jie bėgo per miškus, buvo nešvarūs, jis turėjo žinoti. (duomenys neskelbtini) kalbą moka su vairuotoju nekalbėjo (duomenys neskelbtini), jo kita kalba (1 t., b. l. 103–106).

Liudytojas E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad į (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žmonės, su kuriais buvo tartasi, išvežė į (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą pateko keliaudami per miškus, paprastais miško keliais. (duomenys neskelbtini) jiems rodė kur eiti. Jie buvo penki asmenys, pažinojo vienas kitą. Kartu ėjo A. H., A. A., M. M. ir M. A.. Jie laukė mašinos miške, o mašina laukė palei kelią prie miško. Vairuotojo, kuris atvyko, jie nepažinojo, su vairuotoju nekalbėjo. Vairuotojas žinojo kur juos vežti, buvo sutarta, kad veš į (duomenys neskelbtini). Pinigus turėjo paimti ne vairuotojas, o kitas žmogus. Kas turėjo paimti pinigus jis nežino. Už pervežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo sutarta suma 5000 dolerių arba eurų. Kol sustabdė policijos pareigūnai, jie važiavo apie 40 minučių. Jis dokumento neturi, nes pasas iš jo atimtas. Jis turėjo (duomenys neskelbtini) vizą, nežino, ji (duomenys neskelbtini) ar ne. Pirmoje apklausoje nurodė, kad pirma atvyko į (duomenys neskelbtini), tik po to į Lietuvą, atsiprašo, kad taip pasakė, iš tikrųjų taip nebuvo. Nežino, ar vairuotojas gaus ar negaus pinigus, žino, kad atsiskaityti turėjo su tuo žmogumi, kuris viską organizavo. Atsiskaityti turėjo kai tik atvyks į (duomenys neskelbtini). Nežino, ar vairuotojas žinojo, kad jie yra nelegaliai kirtę sieną. Informaciją, kur vykti, koordinates, siųsdavo į telefoną. Juos lydėjo vienas žmogus, jis turėjo telefoną ir jie patys turėjo telefoną. Jis telefono neturi iš viso. A. kalbėjo angliškai, jis galėjo bendrauti su kitais ir tiek. A. buvo sulaikytas kartu su jais. Automobilio, į kurį įsėdo, duomenis atsiuntė į A. telefoną. Tai buvo „BMW“ automobilis, sidabrinės spalvos. Ar tai buvo tas pats automobilis, kaip iš atsiųstos nuorodos, jis nežino, neturėjo telefono. Toje vietoje, kur juos paėmė nėra autobusų stotelės, ten keliukas, nieko nebuvo. Be jų buvo dar ir kiti žmonės. A. L. iki to momento, kai susitiko, nepažinojo, jam asmeniškai atsilyginti neturėjo, pinigus turėjo paimti vedlys (2 t., b. l. 7–10).

Iš 2022 m. rugpjūčio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. L. iš jo pareikalavus, ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė automobilį „BMW 320 D“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) reg.) ir užvedimo raktelį (1 t., b. l. 11–13).

Iš 2022 m. rugpjūčio 25 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas automobilis „BMW 320 D“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas automobilis yra su (duomenys neskelbtini) registracijos numerio ženklais (duomenys neskelbtini), jo VIN numeris: (duomenys neskelbtini), šviesiai pilkos spalvos (sidabrinis), kėbulas sedano tipo, standartinis, su visomis sėdynėmis, jokių gamyklinių pakeitimų nesimato, kėbulas nežymiai apibraižytas, vidus netvarkingas, purvinas, spidometro rodmenys yra 329 208 (1 t., b. l. 14–23).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad lengvasis automobilis „BMW 320D“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas M. Z. M. vardu (2 t., b. l. 31–35).

Iš A. L. asmens kratos metu paimtų dviejų automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių turinio matyti, kad viena jų sudaryta 2022 m. gegužės 6 d., pagal ją M. Z. automobilį pardavė L. B., adresas-(duomenys neskelbtini). Kita sutartis sudaryta 2022 m. liepos 24 d. Pagal ją L. B. automobilį pardavė B. T., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40–43).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyriausiosios specialistės D. L. 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog patikrinus Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) duomenų apie (duomenys neskelbtini) piliečius: A. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini), nėra (1 t., b. l. 78–79).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 292 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti į numatytą vietą ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.

Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną ar Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. L. kaltę pripažino tik iš dalies, jis neneigė, kad suprato, jog į Lietuvos Respubliką automobiliu atvyko tam, kad vežtų nelegaliai į šalį patekusius užsieniečius, tačiau jis kaltės nepripažino dalyje dėl to, kad užsieniečius jis ketino gabenti į (duomenys neskelbtini) už atlygį, ir parodė, kad, jis juos ketino gabenti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai darė geranoriškai, paprašytas vieno iš jo pažįstamų, kuriam jis jautėsi skolingas už ankstesnę jam suteiktą pagalbą (3 t., b. l. 15–18, 24–26). Teismas, kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją šioje byloje siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos jis parodymus nuolat keitė nurodydamas apie įvykį vis naujas tarpusavyje prieštaraujančias aplinkybes, be to, jo parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtiems kitiems objektyviems duomenims, kurie pripažintini byloje įrodymais.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. L. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra visiškai įrodyta byloje surinktų ir tiesiogiai teisme ištirtų įrodymų visuma, kurių patikimumu teismui nėra pagrindo abejoti. Kaltinamojo kaltę visų pirmą patvirtina liudytojų policijos pareigūnų D. L. ir V. L. parodymai, kad jiems patruliuojant, D. L. pirmasis pamatė kaltinamojo vairuojamame automobilyje „BMW 320 D“ nelietuviškų veido bruožų asmenis, todėl įtardamas, jog juo gali būti gabenami nelegalūs migrantai su kolege V. L. šį automobilį sustabdė, po ko patikrinus dokumentus, pasitvirtinus įtarimams, kaltinamąjį su keleiviais palydėjo į pasienio rinktinę, kur iš automobilio be vairuotojo išlipo 5 tamsaus gymio asmenys (3 t., b. l. 28–31). Taip pat liudytojo A. I. parodymai, kad pareigūnams pristačius kaltinamąjį ir su juo buvusius asmenis į (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės teritoriją, pokalbio su kaltinamuoju metu, jis gera valia jam pasakojo, kad per programėlę nepažįstami asmenys jam pasiūlė užsidirbti pinigų, tai yra pervežti migrantus iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), siūlė po 250 eurų už vieną atgabentą asmenį. Kadangi jam reikėjo pinigų, todėl jis sutiko, atvyko į nurodytą vietą Lietuvoje, sustojo ant kelio, o asmenys, kuriuos turėjo pervežti, prie jo priėję sulipo į automobilį, jis juos vežė į (duomenys neskelbtini), o važiuojant (duomenys neskelbtini) miestelyje policijos pareigūnai jį sustabdė, patikrino ir pristatė į pasienio rinktinę (3 t., b. l. 27–28). Šių liudytojų parodymai teismui nekelia abejonių, nes jie nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei duoti įspėjus šiuos liudytojus dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas spręsdamas dėl A. L. kaltės jais vadovaujasi. Be kita ko, liudytojo A. I. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis elgdamasis neteisėtai visgi turėjo materialinį suinteresuotumą ir paneigia paties kaltinamojo versiją, kad jis neteisėtai gabeno užsieniečius ne iš savanaudiškų paskatų.

Kaltinamojo A. L. kaltę ir aplinkybę, kad jis automobiliu Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius penkis (duomenys neskelbtini) piliečius, tikslu juos pervežti į (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina liudytojų – sulaikytų užsieniečių A. A. ir E. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai apie tai, kad jie yra iš (duomenys neskelbtini), o į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai iš (duomenys neskelbtini) eidami per miškus, buvo sutarta, kad juos veš į (duomenys neskelbtini), už pervežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo sutartas 5000 eurų atlygis už žmogų. Taip pat jie nurodė, kad pinigus turėjo paimti vedlys, jie buvo penkiese, be jų dar buvo A. H., M. M. ir M. A.. Juos lydėjęs asmuo, paliko juos sutartoje vietoje netoli kelio ir liepė laukti automobilio, kuris juos turėjo išvežti. Atvažiavus automobiliui, jie penkiese įsėdo į automobilį, vairuotojas žinojo kur vežti, pavažiavus 10 min, jis jiems liepė pasilenkti, po to jie buvo sulaikyti pareigūnų (1 t., b. l. 103–106, 2 t., 7–10). Kaip matyti iš kaltinamojo asmens kratos metu iš jo paimto mobilaus ryšio telefono „Iphone“ turinio ( 2 t., b. l. 27–30), apžiūros metu jame buvo rastos programos „(duomenys neskelbtini)“ maršrutų ir vietovių paieškos istorijoje išsaugotos koordinatės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 62–67). Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui patikrinus nurodytas koordinates, „Google“ žemėlapių interneto svetainėje www.google.lt, buvo nustatyta, kad koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žymi vietą prie kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km atstumu iki (duomenys neskelbtini). Koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žymi vietą (duomenys neskelbtini) prie kelio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) valstybių sienos (2 t., b. l. 68–71). Kadangi pirmuoju atveju koordinatės ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) žymėjo tikslią vietą, iš kurios kaltinamasis paėmė penkis neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, darytina išvada, kad likusios nurodytos koordinatės ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) žymėjo vietą, kur jie turėjo būti nugabenti. Ir tai paneigia kaltinamojo versiją, jos jis neketino užsieniečių gabenti per Lietuvos Respublikos sieną. Be to, aplinkybę, jog kaltinamojo gabenti užsieniečiai Lietuvos Respublikos sieną yra perėję nelegaliai ir neturi Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos taip pat patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyriausiosios specialistės D. L. 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kuriais nustatyta, jog patikrinus Lietuvos migracijos informacinę sistemą duomenų apie (duomenys neskelbtini) piliečius A. H., A. A., M. M., E. B. ir M. A., nėra (1 t., b. l. 78–79).

Aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis A. L., veikdamas su nenustatytais asmenimis, iš savanaudiškų paskatų, tai yra už nenustatytą piniginį atlygį, ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku, Lietuvos Respublikos teritorijoje, paėmęs iš vietos, esančios Lietuvos Respublikoje, prie kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km atstumu iki (duomenys neskelbtini) kaimo, automobiliu „BMW 320 D“ gabeno iki (duomenys neskelbtini) miesto penkis neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – (duomenys neskelbtini) piliečius, turėdamas tikslą juos neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje jie buvo sulaikyti pareigūnų.

Kaltinamasis A. L. veikė tiesiogine tyčia, tai yra, suvokė, kad vykdo nusikalstamą veiką – gabena nelegaliai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius tikslu juos pervežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į (duomenys neskelbtini) ir norėjo taip veikti, nes tokiu būdu ketino užsidirbti pinigų. Tai, kad jis neteisėtai gabeno užsieniečius siekdamas gauti materialinės naudos (tiksliai nenustatytą piniginį atlygį), įrodo jo savanaudiškas paskatas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. L. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 2 dalies sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamasis A. L. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas susijęs su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną, juo kėsintasi į teisės aktais nustatytą valdymo tvarką. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia ir yra baigtas. Kaltinamasis nusikaltimą įvykdė dėl savanaudiškų tikslų – siekdamas neteisėtu būdu gauti piniginių lėšų.

Vertinant kaltinamojo A. L. asmenybę, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis praeityje būtų teistas ar baustas administracine tvarka, iki sulaikymo dirbo pagal individualius užsakymus montuotoju – dekoratoriumi, yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus. Duomenų, kad jis būtų gydęsis psichiatrijos klinikoje ar priklausomybės ligų centre nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių ir/ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo A. L. padarytą nusikaltimą yra numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, A. L. už padarytą sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant didesnę nei sankcijoje numatyta minimali, tačiau mažesnę nei vidurkis (BK 61 straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. 11 val. 45 min. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 23–25).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Nusikalstama veika, dėl kurios teisiamas kaltinamasis A. L., buvo padaryta naudojant transporto priemonę – automobilį „BMW 320 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat naudojantis mobiliuoju telefonu „Iphone 6s“, IMEI (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamoje byloje spręstinas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, skyrimo klausimas.

Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „BMW 320 D“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso kaltinamajam A. L. (3 t., b. l. 26). Šiuo automobiliu jis atvyko į nusikaltimo vietą žinodamas, kad naudos jį neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną perėjusių ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių užsieniečių (penkių (duomenys neskelbtini) piliečių) gabenimui ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į (duomenys neskelbtini), o tai padaryti be transporto priemonės būtų buvę neįmanoma. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad automobilis „BMW 320 D“, buvo panaudotas nusikaltimui padaryti ir be jo kaltininko tikslas nebūtų realizuotas, todėl šiuo konkrečiu atveju, ši transporto priemonė pripažintina nusikaltimo padarymo priemone. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, A. L. faktiškai priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 3 dalis, 72 straipsnio 2, 3 dalis).

2022 m. rugpjūčio 25 d. vykusios kaltinamojo A. L. asmens kratos metu, iš jo buvo paimtas mobilusis telefonas „Iphone 6s“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje (2 t., b. l. 44–46). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas telefonas buvo naudojamas nusikaltimui padaryti, nes juo buvo derinami užsieniečių paėmimo ir gabenimo maršrutai, todėl šis telefonas, kaip nusikaltimo įrankis, taip pat konfiskuotinas (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 3 dalis, 72 straipsnio 2, 3 dalis).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam A. L. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (2 t., b. l. 117–119). Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas (2 t., b. l. 195–197). Šiuo metu kardomosios priemonės suėmimo pagrindas nėra išnykęs, kaltinamasis A. L. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo šeima (sutuoktinė su dviem nepilnamečiais vaikais) gyvena (duomenys neskelbtini), su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie socialiniai ryšiai, Lietuvos Respublikoje jis neturi nei pastovios gyvenamosios vietos, nei pragyvenimo šaltinio. Be kita ko, šiuo nuosprendžiu jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą 2022 m. lapkričio 3 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad A. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 462,20 Eur ir ši suma yra priteistina valstybės naudai (3 t., b. l. 4–6). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad A. L. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nemoka lietuvių kalbos ir nagrinėjamoje byloje yra suimtas, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktus, be kita ko, byloje taip pat nėra duomenų, jog jo turtinė padėtis būtų pakankamai gera, todėl, teismo vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su liudytojo A. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašu, kompaktinis diskas su liudytojo E. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašu, kompaktinis diskas su liudytojų T. B. ir nepilnamečio liudytojo A. H. garso ir vaizdo įrašais, kompaktinis diskas prie 2022 m. rugsėjo 15 d. daiktų apžiūros protokolo, esantys prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugojimui prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2020 m. spalio 28 d. ir 2022 m. liepos 24 d. pirkimo pardavimo sutartys, saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos A. L. (2 t., b. l. 44–48) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas ). Mobiliojo ryšio telefonai „Oppo f9 cph1823“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), ir „Oppo CPH1909“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (2 t., b. l. 44–49) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, tai yra nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. 11 val. 45 min. iki 2022 m. gruodžio 21 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gruodžio 21 d.

Kardomąją priemonę suėmimą A. L. (A. L.) pratęsti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti A. L. (A. L.) baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „BMW 320 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris: (duomenys neskelbtini), saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos logistikos specialisto, konfiskavimą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis paskirti A. L. (A. L.) baudžiamojo poveikio priemonę – turto, tai yra mobilaus ryšio telefono „Iphone 6s“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankio, konfiskavimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. L. (A. L.), nepriteisti.

Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Serija (duomenys neskelbtini)), transporto priemonės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Serija (duomenys neskelbtini)), automobilio „BMW 320 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, „BMW“ dokumentų dėklą su automobilio naudojimo instrukcijomis ir serviso knygelėmis – perduoti institucijai, vykdysiančiai automobilio „BMW 320 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su liudytojo A. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašu, kompaktinį diską su liudytojo E. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašu, kompaktinį diską su liudytojų T. B. ir nepilnamečio liudytojo A. H. garso ir vaizdo įrašais, kompaktinį diską prie 2022 m. rugsėjo 15 d. daiktų apžiūros protokolo, esančius prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

- 2020 m. spalio 28 d. ir 2022 m. liepos 24 d. pirkimo pardavimo sutartis, saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. L.;

- mobiliojo ryšio telefonus „Oppo f9 cph1823“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), ir „Oppo CPH1909“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos), gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.