Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylos pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir N. T. bei L. T., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Dėl asmeninio testamento tvirtinimo

Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

Nagrinėjamu atveju iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad V. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjai į teismą dėl testamento patvirtinimo kreipėsi (duomenys neskelbtini). Taigi įstatyme nustatyto vienerių metų termino nepraleido.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: 1) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; 2) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; 3) testatoriaus valios išraiška; 4) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

B. T. registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų testatorės V. D. sudarytų testamentų, nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Pareiškėjai teismui pateikė tvirtinti mirusiosios V. D. (duomenys neskelbtini) surašytą asmeninį testamentą, kuriame nurodyta, kad visą savo turtą, kuris jos mirties dieną jai priklausys, V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), palieka savo brolio A. D. anūkei ir proanūkiams: 1. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2. N. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3. L. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) data (duomenys neskelbtini). Taigi testatorės valiai išreikšta. Testamente nurodyta, testatorės vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena). Nenurodyta tik jo sudarymo vieta, tačiau iš pareiškėjos paaiškinimų, jis, labiausiai tikėtina, buvo sudarytas bute (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja gyveno, nes jame buvo rastas. Testamentas pasirašytas. Palyginus kitus į bylą pateiktus pastarosios ranka pasirašytus dokumentus (atsiliepimą į pareiškimą, AB Swedbank dokumentą), akivaizdžių abejonių parašo autentiškumu nekyla. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad prašomas patvirtinti (duomenys neskelbtini) asmeninis testamentas buvo surašytas V. D. ranka. Asmeninio testamento turinys yra tikslus ir konkretus, jame tiksliai įvardinti paveldėtojai - pareiškėjai. Byloje nėra reiškiamų prieštaravimų dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Teismas sprendžia, kad prašomas tvirtinti V. D. asmeninis testamentas atitinka visus jam CK 5.30 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, todėl tvirtinamas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymi, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi, asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima tapatinti su nuginčijimo procedūra.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad nors į teismą kreipiasi dar nesuėjus terminui palikimui priimti, tačiau bylą nagrinėjat jis sueis, o anksčiau (laiku) kreiptis negali, nes dar neturi patvirtinto asmeninio testamento.

Gyventojų registro išrašas apie V. D. patvirtina, kad ji mirė ištuokoje (ištuokos data (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie vaikus nėra. Motina K. D. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas A. D., kaip matyti iš mirties liudijimo, mirė dar (duomenys neskelbtini).

Gyventojų registro duomenys ir pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad palikėja V. D. vaikų, vaikaičių ir provaikaičių neturėjo. Taigi pirmos – trečios eilės įpėdinių nėra. Iš Gyventojų registro išrašo apie A. D. matyti, kad jo ir velionės V. D. tėvai yra tie patys, t.y. tėvas A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., motina K. D., gim. (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad palikėja turėjo brolį A. D., tačiau jis mirė (duomenys neskelbtini). Taigi velionės mirties dieną nebuvo ir ketvirtos eilės įpėdinių. Gyventojų registro išrašas apie S. D. patvirtina, kad A. D. buvo jo tėvas, pareiškėja (duomenys neskelbtini) – jo dukra. N. T. ir L. T. – pastarosios vaikai, taigi palikėjos brolio proanūkiai. S. D. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie palikėjos V. D. tėvo A. D. ir motinos C. D. brolius ir seseris duomenų nėra. Taigi bylos duomenimis velionės mirties dieną penktos eilės įpėdinių nebuvo. Duomenų apie palikėjos V. D. tėvo A. D. ir motinos C. D. brolių ir seserų vaikus (pusbrolius ir pusseseres) taip pat nėra, todėl duomenų apie šeštos eilės įpėdinius pagal įstatymą nėra.

Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nepatenka į šešias įstatymo nustatytas įpėdinių eiles. Taigi jiems pagrindas priimti palikimą būtų tik patvirtinus asmeninį V. D. testamentą, t.y. jos palikimą jie paveldėtų kaip testamentiniai įpėdiniai. Pareiškėjai į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini), kai terminas palikimui priimti dar nebuvo suėjęs. Visgi bylos nagrinėjimo metu jis suėjo, o pagrindas priimti palikimą (testamento patvirtinimas) atsirado tik išnarinėjus bylą. Darytina išvada, kad terminą palikimui priimti pareiškėjai praleido dėl objektyvios priežasties. Tai sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 442 straipsnio 14 punktu, 443 straipsnio 7 dalimi, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

P. V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, surašytą (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. T. (N. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei L. T. (L. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamiems atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę V. D. nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutarčiai įsiteisėjus, testamento originalą grąžinti pareiškėjams, byloje paliekant šio dokumento kopiją.

Nutarčiai įsiteisėjus, nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.