- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-373-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00969-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vizart“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Investment & Financial Consultations”
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vizart“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2542-896/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Investment & Financial Consultations” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vizart” dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu, pareikštu dokumentinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 24 200 Lt skolą, 7,51 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2011-04-11 sudarė Paslaugų sutartį IFC_KT_2011_04_11_001, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovė atliks atsakovės poreikių analizę pagal veiklos specifiką tinkamų parodų, verslo mugių, misijų parinkimo, paraiškos A ir B dalies parengimo paslaugas pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Naujos galimybės“. Buvo parengtos paraiškos A ir B dalys, 2011-06-10 pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, pagal kurį atsakovė ieškovei pretenzijų neturėjo, akto neginčijo. 2011-11-21 atsakovė pasirašė finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 107 444 Lt ES parama pagal Ekonomikos veiksmų programos prioriteto priemonę „Naujos galimybės“, tačiau ieškovės apie gautą finansavimą neinformavo. Tai sužinojusi, ieškovė 2013-02-28 atsakovei išsiuntė sąskaitas faktūras ir raštą dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės atsiskaityti per nustatytą terminą, ir pagal sutartį yra likusi skolinga 24 200 Lt. Kadangi atsakovė neįvykdė prievolės, kylančios iš komercinio sandorio, procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, tačiau atsakovė dėl jo pareiškė prieštaravimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 24 200 Lt skolą, 7,51 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 038,30 Lt bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 22,26 Lt pašto išlaidas.
Teismas bylos duomenis nustatė, kad tarp šalių 2011-04-11 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. IFC_KT_2011_04_11_001, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės poreikių analizę pagal veiklos specifiką tinkamų parodų, verslo mugių, misijų parinkimas, paraiškos A ir B dalies parengimo paslaugas pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Naujos galimybės“; suteikti projekto administravimo paslaugas, tuo atveju jei bus patvirtintos Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos projektui įgyvendinti ir vykdyti, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti. 2011-06-10 šalys pasirašė paslaugų priėmimo ir perdavimo aktą, kuriame nurodytos atsakovei suteiktos paslaugos. Akte nurodyta, kad atsakovė ieškovei pretenzijų neturi ir sutartyje numatytus darbų apmokėjimo įsipareigojimus įvykdys. Remdamasis interneto portalo www.esparama.lt išrašu, teismas nustatė, kad atsakovei suteikta 107 444 Lt parama pagal priemonę „Naujos galimybės“. Ieškovė 2013-03-01 atsakovei pateikė sąskaitą faktūrą dėl 24 200 Lt apmokėjimo už paslaugas. Teismas taip pat nustatė, kad A. S., kuris yra ieškovės UAB „Investment & Financial Consultations“ direktorius, nuo 2011-05-11 iki 2012-07-02 dirbo UAB “Vizart” projektų direktoriumi. Be to, teismas nustatė, kad atsakovė ir UAB „Fichelson“ 2011-06-14 susitarė dėl įmonės UAB „Vizart“ paraiškos gauti ES struktūrinių fondų paramą rengimo pagal priemonę „Naujos galimybės“ iki 2011-09-30, jos 2011-08-11 pasirašė paslaugų priėmimo–perdavimo aktą Nr. APA_2011_08_11_01 ir atsakovė 2011-08-10 sumokėjo UAB „Fichelson“ už paraiškos parengimą pagal sąskaitą faktūrą FSH0005 18 000 Lt. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA) 2011-06-27 raštu atsakovei pranešė, kad jos paraiška gauta 2011-06-23 ir užregistruota, jai suteikus unikalų numerį VP2-2.1-ŪM-04-K-03-034. LVPA 2011-07-13 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti tolesniam paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimui/naudos ir kokybės vertinimui būtinus papildomus duomenis ir dokumentus ir pratęsė terminą dokumentams pateikti. Atsakovė 2011-07-26 pateikė LVPA prašomus pateikti dokumentus. LVPA 2011-09-30 dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti papildomus duomenis, atsakovė juos pateikė 2011-09-01. LR Ūkio ministerija ir atsakovė 2011-11-21 sudarė projekto „UAB Vizart“ eksporto plėtros didinimas“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-03-034, finansavimo ir administravimo sutartį.
Teismas sprendė, kad tarp šalių 2011-04-11 sudaryta sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str.), kuriai taikomos ir bendrosios rangos sutarties nuostatos (6.644 – 6.671 str.), kiek tai neprieštarauja paslaugų sutartis reglamentuojančioms teisės normoms. Kadangi 2011-06-10 šalys pasirašė paslaugų priėmimo ir perdavimo aktą, kuriame nurodytos suteiktos paslaugos bei nurodyta, kad atsakovė ieškovei pretenzijų neturi ir sutartyje numatytus darbų apmokėjimo įsipareigojimus įvykdys, teismas, vadovaudamasis CK 6.662 straipsnio 1–3 dalimis, sprendė, kad paslaugos suteiktos laiku ir kokybiškai, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti 24 200 Lt pagal ieškovės 2013-03-01 atsakovei pateiktą sąskaitą faktūrą. Teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovė galėjo nepastebėti trūkumų, nes atliktos paslaugos vertinimas reikalauja specifinių žinių. Tačiau kartu nurodė, kad atsakovė, nustačiusi darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo (ieškovės) tyčia paslėpti, privalėjo apie juos pranešti ieškovei per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 str. 4 d.). Kadangi LVPA 2011-07-13 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti tolesniam paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimui/naudos ir kokybės vertinimui būtinus papildomus duomenis ir dokumentus, teismas darė išvadą, kad atsakovė, gavusis LVPA raštą, jau 2011 m. liepos mėnesį sužinojo apie suteiktos paslaugos trūkumus. Tačiau atsakovė per protingą terminą nenurodė ieškovei nustatytų trūkumų, todėl teismas sprendė, kad atsakovė negali gintis suteiktos paslaugos trūkumų faktu, nes pati pažeidė įstatymo nustatytą prievolę bendradarbiauti su kita šalimi ir suteikti jai galimybę ištaisyti trūkumus. Teismas taip pat sprendė, kad aplinkybės, jog UAB „Vizart“ ir UAB „Fichelson“ 2011-06-14 susitarė dėl UAB „Vizart“ paraiškos gauti ES struktūrinių fondų paramą rengimo pagal priemonę „Naujos galimybės“ iki 2011-09-30, kad tarp šių bendrovių 2011-08-11 pasirašytas paslaugų priėmimo–perdavimo aktas ir kad UAB „Vizart“ sumokėjo UAB „Fichelson“ už paraiškos parengimą, neturi reikšmės ginčo išsprendimui, nes UAB „Vizart“ turėjo teisę kreiptis į kelias tokias paslaugas teikiančias įmones ir gauti kelis paraiškų projektus, pasirinkti geriausią ir jį teikti LVPA. Tai, kad paraišką gauti ES struktūrinių fondų paramą rengimo pagal priemonę „Naujos galimybės“ UAB „Vizart“ užsakymu parengė ir UAB „Fishelson“ nepaneigia fakto, kad ieškovė taip pat atliko sutartyje numatytą paslaugą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovės atstovo paaiškinimai dėl faktinių aplinkybių buvo nenuoseklūs, kadangi teismo posėdyje jis teigė, kad ieškovė netinkamai parengė paraišką, todėl buvo nustatyta daug trūkumų, dėl ko atsakovė negalėjo gauti paramos, o anksčiau teigė, kad ieškovė iš viso nepateikė paraiškos. Atsakovės teiginius, kad darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas per klaidą, jį pateikus pasirašyti tarp kitų dokumentų, A. S., kuris yra UAB „Investment & Financial Consultations“ direktorius, nuo 2011-05-11 iki 2012-07-02 dirbant ir UAB “Vizart” projektų direktoriumi, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas taip pat pažymėjo, jog ginčo išsprendimui neturi esminės reikšmės ir tai, pagal kurios įmonės pateiktą paraišką buvo gauta parama, kadangi pati atsakovė galėjo pasirinkti, kurią iš parengtų paraiškų teikti LVPA. Teismui taip pat sukėlė abejones tai, jog UAB „Fishelson“ paraišką parengė per 9 kalendorines dienas, nes sutartis su minėta įmone sudaryta 2011-06-14, o paraiška LVPA gauta 2011-06-23 ir užregistruota jai suteikus unikalų numerį VP2-2.1-ŪM-04-K-03-034. Todėl teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, sprendė, kad ieškinys įrodytas ir pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas naikintinas, kadangi yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nepakankamai įvertinus byloje esančius įrodymus, netinkamai išsiaiškinus faktines bylos aplinkybes ir jų tarpusavio ryšį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl atsakovės teisės gintis suteiktos paslaugos trūkumų faktu
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė negali gintis suteiktos paslaugos trūkumų faktu, nes pati pažeidė įstatymo nustatytą prievolę bendradarbiauti su kita šalimi ir suteikti jai galimybę ištaisyti suteiktos paslaugos trūkumus, yra nepagrįsta. Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms laikomasi taisyklės, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs bei pažymima, kad pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialių priemonių ar taikyti metodų. Todėl užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, net jeigu darbų priėmimo metu nenurodė trūkumų, jeigu šie nėra akivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir, tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį. Nors teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovė galėjo nepastebėti akivaizdžių trūkumų, nes atliktos paslaugos vertinimas reikalauja specifinių žinių, tačiau pabrėžė, kad užsakovas (atsakovė), nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 str. 4 d.). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų priėmimo–perdavimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog LVPA 2011-07-13 raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu ištaisyti paraiškos trūkumus, darė išvadą, kad jau 2011 m. liepos mėnesį atsakovė apie paslaugos trūkumus sužinojo gavusi LVPA raštą, bet per protingą terminą nenurodė ieškovei nustatytų trūkumų, todėl ji, pati pažeidusi bendradarbiavimo pareigą, negali gintis suteiktos paslaugos trūkumų faktu, nes pati pažeidė įstatymo nustatytą prievolę bendradarbiauti su kita šalimi ir suteikti jai galimybę ištaisyti suteiktos paslaugos trūkumus.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. S., kuris yra ieškovės įmonės direktorius, laikotarpiu nuo 2011-05-11 iki 2012-07-02 dirbo atsakovės projektų direktoriumi, todėl apie ieškovės atliktų darbų trūkumus turėjo sužinoti dar 2011 m. liepos mėnesį, kai LVPA raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama ištaisyti paraiškos trūkumus. Todėl A. S., žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė paslaugų teikimo sutartimi sulygtus darbus atliko nekompetentingai, bendru sutarimu su atsakovės direktore kreipėsi į kitą įmonę dėl darbų trūkumų pašalinimo. Todėl ieškovės direktorius, nesiimdamas taisyti darbų trūkumų, atsisakė sutartimi sulygto atlygio. Ieškovė sąskaitą faktūrą atsakovei pateikė tik 2013-03-01, t. y. praėjus beveik dvejiems metams po 2011-06-10 perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir išnykus A. S. darbo ir fiduciariniams santykiams, tokiu būdu ieškovės vadovas elgėsi nesąžiningai, sulaužė žodinį susitarimą nereikalauti atlygio. Teismo išvadą, kad atsakovė turėjo teisę kreiptis į kelias tokias paslaugas teikiančias įmones, gauti kelis paraiškų projektus, pasirinkti geriausią ir jį teikti LVPA, laiko esant nepagrįsta, kadangi įprastoje verslo praktikoje nėra protinga dėl paraiškų projekto kreiptis į keletą paslaugas teikiančių įmonių, vien tam, kad pasirinktų geriausią variantą. Be to, į UAB „Fishelson“ buvo kreiptasi tik po LVPA reikalavimo pašalinti paraiškos trūkumus, ir tai nepaneigia fakto, kad ieškovė taip pat atliko sutartyje numatytą paslaugą, tačiau ją atliko nekokybiškai.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino, nes, įvertinus paslaugų sutarties turinį ir atsakovės elgesį, ieškovės suteiktos paslaugos atitinka paslaugų sutartį. Laiko nepagrįstais skundo argumentus, jog ieškovės suteiktos paslaugos turėjo paslėptų trūkumų, kadangi atsakovė nuolat laikėsi pozicijos, kad paslaugos iš viso nebuvo suteiktos, ir klausimo dėl suteiktų paslaugų paslėptų trūkumo nekėlė. Apeliantė neteigia, jog suteiktos paslaugos buvo su akivaizdžiais trūkumais, kad tokių nebuvo, patvirtina ir 2011-06-10 priėmimo–perdavimo aktas. 2011-07-13 LVPA pastabos nebuvo susijusios su paslaugomis ar paraiška, o buvo susijusi su pačios apeliantės netinkamai agentūrai pateiktais dokumentais: nebuvo pasirašytas kiekvienas paraiškos lapas, nepateikti pasirašyti finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė, net ir gavusi 2011-07-13 LVPA pranešimą, ieškovės neinformavo, kad pagal paslaugų sutartį suteiktos paslaugos yra netinkamos kokybės ar su paslėptais trūkumais. Toks apeliantės elgesys paslaugų sutarties vykdymo metu rodo, kad ji, net ir gavusi LVPA pranešimą, nelaikė, jog paslaugos buvo suteiktos netinkamai. Ieškovė nesutinka su skundo argumentais dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių aiškinimo, tarp jų ir apie tariamus žodinius susitarimus ar žinojimą, vertinimo, kadangi šie argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teismas įvertino visus įrodymus ir pagrįstai priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios šiuo atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl paslaugų teikimo sutarties įsipareigojimų tinkamo įvykdymo vertinimo. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pagal šalių pasirašytą sutartį ieškovės suteiktos paslaugos buvo su trūkumais, kurie darbų perdavimo–priėmimo metu nebuvo akivaizdūs ir paaiškėjo tik vėliau, todėl atsakovė neprarado teisės remtis trūkumų faktu. Apeliantė ginčija teismo išvadą, kad atsakovė pati yra pažeidusi įstatyme įtvirtintą pareigą bendradarbiauti su kita prievolės šalimi, jai pranešti apie nustatytus trūkumus ir suteikti jai galimybę juos ištaisyti, kadangi mano, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino tam tikrų faktinių bylos aplinkybių (ieškovės įmonės direktoriaus A. S. darbinių sąsajų su atsakovės įmone), kurios paneigia teismo išvadą, kad ieškovei nebuvo pranešta apie paaiškėjusius trūkumus.
Dėl atsakovės teisės gintis suteiktos paslaugos trūkumų faktu
Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis), kuris vertintinas kaip dviejų šalių suderintos valios išraiška, t. y. dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalies reikalavimus būtent užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti atliktą darbą (jo rezultatą), kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti kokias nors specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3–235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Jaukurai“ v. UAB ,,Forsitia“, bylos Nr. 3K-3–469/2010).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nurodytas teisės normas ir jo padarytos išvados atitinka suformuotą teismų praktiką, kuria apeliantė grindžia ir savo apeliacinio skundo argumentus. Tai reiškia, kad šiuo atveju nors atsakovė ir teigia turinti teisę gintis suteiktos paslaugos trūkumų faktu, tačiau tai neprieštarauja pirmosios instancijos teismo padarytoms tapačioms išvadoms. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovė galėjo nepastebėti atliktos paslaugos trūkumų, kadangi paslaugos vertinimas reikalauja specifinių žinių, pagrįstai, remdamasis CK 6.662 straipsnio 4 dalies reikalavimais, sprendė, kad atsakovė po darbų priėmimo nustačiusi atlikto darbo trūkumus privalėjo apie juos pranešti paslaugos teikėjui per protingą terminą po jų nustatymo. Kadangi atsakovė per protingą terminą nenurodė ieškovei nustatytų trūkumų, teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė įstatyme nustatytą pareigą vykdant sutartį bendradarbiauti su kita šalimi (šiuo atveju paslaugos teikėju) ir suteikti jam galimybę ištaisyti suteiktos paslaugos trūkumus. Pažymėtina, kad šalys, pasirašydamos sutartį ir susitardamos dėl atliktų paslaugų priėmimo ir jų kokybės įvertinimo, sutarties 2.2.4. punkte numatė paslaugos pirkėjo (atsakovės) pareigą nurodyti konkrečius trūkumus, kuriuos paslaugos teikėjas (ieškovė) turi ištaisyti. Atsakovė neginčija apylinkės teismo išvados, kad atsakovė apie ieškovės suteiktos paslaugos galimus trūkumus sužinojo 2011 m. liepos mėnesį, t. y. gavusi LVPA 2011-07-13 raštą dėl būtinybės pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, tačiau teigia, kad ieškovė apie tai buvo informuota per ieškovės įmonės direktorių A. S., kuris tuo pačiu metu dirbo ir atsakovės įmonėje projektų direktoriumi. Apeliantės nuomone, būtent dėl šių reikšmingų faktinių bylos aplinkybių nepakankamo įvertinimo teismas neteisingai išsprendė ginčą.
Dėl, apeliantės nuomone, neįvertintų faktinių bylos aplinkybių reikšmės
Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovės įmonės direktorius A. S. ginčo laikotarpiu nuo 2011-05-11 iki 2012-07-02 dirbo ir atsakovės įmonėje projektų vadovu, todėl turėjo sužinoti apie atliktų darbų trūkumus, kai atsakovė gavo LVPA raštą, kuriuo buvo prašoma ištaisyti paraiškos trūkumus. Tačiau vien šis faktas neteikia pagrindo išvadai, kad A. S. buvo supažindintas su gautu raštu ir informuotas apie ieškovės suteiktos paslaugos trūkumus. Ieškovės atstovas – direktorius A. S., duodamas paaiškinimus, nurodė, jog atsakovė nesikreipė, kad būtų ištaisyti trūkumai, nepateikė pretenzijų, nebuvo jokio susirašinėjimo, be to, paaiškino, kad pas atsakovę faktiškai dirbo nuotoliniu būdu, t. y. Vilniuje, ir atsakovės įmonės patalpose nėra buvęs (t. 2, b. l. 33–34). Atsakovė jokių kitų įrodymų apie tai, kad ieškovė buvo informuota apie darbo trūkumus, nepateikė, todėl ši atsakovės nurodyta aplinkybė pripažintina neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Įrodymais nepatvirtinta ir kita atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovė, atstovaujama A. S., pati nurodė negalinti ištaisyti paraiškos trūkumų, todėl jų nesiėmė taisyti bei žodžiu atsisakė sutartimi sulygto atlygio. Tai, kad ieškovė sąskaitą faktūrą apmokėti už atliktas paslaugas atsakovei pateikė tik 2013-03-01, t. y. praėjus beveik dvejiems metams po perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovės informavimo apie trūkumus ir jos atsisakymo juos pašalinti.
Nurodyti argumentai patvirtina, kad atsakovė CPK 178 straipsnio tvarka nėra įrodžiusi aplinkybių, kad apie ieškovės parengtos paraiškos trūkumus būtų informavusi paslaugos teikėją (atsakovę) ir pareikalavusi juos ištaisyti, kaip numatyta sutartyje, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Vertinant atsakovės procesinį elgesį – įrodinėjimo pareigos vykdymą, svarbu ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi nenuoseklios gynybinės pozicijos. Atsakovė, pareikšdama prieštaravimus dėl byloje priimto preliminaraus sprendimo, tvirtino, kad perdavimo–priėmimo akto nebuvo pasirašiusi arba jį pasirašė atsitiktinai, o ieškovė jokių paslaugų sutartyje numatytu terminu nesuteikė (t. 1, b. l. 29–31), vėliau teismo posėdžių metu tvirtino, kad ieškovė vis tik dalyvavo paraiškos rengime, tačiau vėliau tai perėmė kita įmonė, be to, atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neįrodinėjo, kad apie trūkumus informavo ieškovę, o ši atsisakė juos ištaisyti, bet teigė, kad žodžiu nutraukė sutartį (t. 1, b. l. 125–128, t. 2, b. l. 32–37). Toks atsakovės pozicijos nenuoseklumas rodo, kad atsakovės atsikirtimo ieškiniui argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti, o pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir, kaip jau pažymėta, tinkamai taikė ginčo santykiams taikytinas materialines teisės normas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 1 500 Lt atstovavimo išlaidos (t. 2, b. l. 61–63)(CPK 98 straipsnio 1–3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vizart” (įmonės kodas 300104824) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Investment & Financial Consultations” (įmonės kodas 301820997) 1 500 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.