Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-238-544/2009

Teisėja Rūta Gustienė Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2;75.4.3;75.6.2; 75.8; 114.4; 114.11; 121.18; 125.1;

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 02 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, ieškovei Ž. L., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovui R. L., jo atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-374/2008 pagal ieškovės Ž. L. ieškinį atsakovui R. L., išvadą teikianti institucija - Marijampolės savivaldybės administracijos VTAT, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalis. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-13 sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, be pagrindo netaikė CPK 376 str. nuostatų, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas – CK 3.117 str. 1 d., 3. 119 str., 3.123 str., 3.127 str. 3 d., dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl santuokoje šalių įgyto turto sudėties, kompensacijos dydžio už vienam sutuoktiniui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį nustatymo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Apeliacinio skundo argumentai pripažintini iš dalies pagrįstais. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad nuo 2006 metų šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, šeimyninių ryšių nepalaiko. Šalių santuokoje 1999-11-29 gimė jų sūnus Ž (t. 1, b .1. 13). Šalys nuosavybes teise valdo šį santuokoje įgytą turtą: automobilį Mazda 626, v/n (duomenys neskelbtini), automobilį mikroautobusą Citroen Jumper, v/n (duomenys neskelbtini) , 103/722 dalių 0,0722 ha., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 1/7 dalių 126,75 kv.m., gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) , IĮ R. L. veterinarijos įmonę, į. k. (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso šis turtas: 226,38 kv.m., laboratorijos pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) , 0,0634 ha, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 140,29 kv.m. administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo pripažinti į gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus investuotus 129 300 Lt bendrąja jungtine santuokine nuosavybe ir pripažinti kiekvienam iš sutuoktinių po 1/2 dalį šių lėšų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas be jos sutikimo už 8000 Lt pardavė jų santuokoje įgytą automobilį Mazda 626, (duomenys neskelbtini), taip pat vienas savo reikmėms panaudojo iš įmonės veiklos gautą pelną už dvejus metus.

Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK III knygoje ,,Šeimos teisė“ (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metu visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Nurodytais pagrindais kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 str. 1 d. 6 p.). Ieškovės teigimu, atsakovas jai buvo neištikimas, ir šiuo metu gyvena su moterimi, dėl kurios iširo jų santuoka. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti minėtą aplinkybę. Pagrįstos pirmosios instancijos išvados, kad ieškovė atsakovo neištikimybės, dėl kurios iširo šeima, neįrodė. Ieškovės liudytojos D. T., A. T., I. Š., D. J. (3 t., b. l. 29-31) savo parodymuose teigė, kad iš ieškovės pasakojimų žino, jog atsakovas šeimą paliko dėl kitos moters. Liudytoja D. T. parodė, kad ieškovei moteris, vardu „Sonata“, rašė žinutes telefonu, su ieškove buvo susitikusi, kalbėjosi. Pati D. T. pokalbyje nedalyvavusi. Byloje nėra įtikinamų duomenų apie tai, kas rašė ieškovei žinutes bei su kuo ieškovė bendravo. Nors liudytoja A. T. teigė, jog atsakovas jai buvo pasakęs, kad ji yra šauni, siūlė pratęsti santykius, tačiau tai visiškai nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad taip atsakovas priekabiavęs prie liudytojos, siūlęs jai artimą ar net intymią draugystę. Liudytoja D. J. parodė, kad matė atsakovą vaikštant su moterimi, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti, ar su ja matė atsakovą šiam dar tebegyvenant su ieškove. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių principinių nuostatų, įrodymus vertino visapusiškai ir objektyviai, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir principais, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog preziumuoti santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės fakto nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus apie tai, kad ieškovė savo gyvenimą paskyrė karjerai, mokslui, visuomeninėms pareigoms, nors buvo atsidavusi sūnui ir jo priežiūrai, tačiau mažai skyrė dėmesio ir šilumos sutuoktiniui, kas laikui bėgant atvedė prie santykių atšalimo ir gilino konfliktus. Pripažintina, kad šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, taip abu pažeidė CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalys nesutaria dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertina šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai supranta sutuoktinių pareigas ir šalims nepateikus įtikinamų kaltės įrodymų sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus dėl šalių lėšų panaudojimo rekonstruojant šiuo metu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, sprendė, kad 60 000 Lt piniginės lėšos, investuotos į rekonstrukcijos darbus, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kolegija su piniginių lėšų dydžiu nesutinka, nes laiko, kad atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė tik 6800,06 Lt sumą, sumokėtą už 6 langus ir lauko duris (2 t., b. l. 27-30). Kitų įrodymų 129 300 Lt sumai pagrįsti, kaip ir duomenų, kada, kokie ,kokiu pagrindu remonto darbai buvo atlikti, atsakovas nepateikė. Minėtos namų valdos turto vertinimo ataskaita taip pat šios priešieškinio dalies pagrįstumo neįrodo, kadangi joje nenurodyta nei apie turto vertės pasikeitimo priežastis, ne apie rekontrukcijos darbus ginčijamu laikotarpiu, kurie būtų esminiai įtakoję turto vertei (2 t., b. l. 31). Byloje nėra duemenų, kad buvo išduoti leidimai statybai rekonstrukcijai, viešame registre taip pat neįregistruotas faktas, kad name atlikta rekonstrukcija ar kapitalinis remontas. Taigi, teismo išvada, kad minėtas gyvenamasis namas šalių santuokos metu buvo pagerintas panaudojus 60 000 Lt šalių santuokoje įgytų lėšų, yra nepagrįstas jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais ir pagrįstas tik prielaida. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys Sodų 2, Jūrės mstl., Kazlų Rūdos sav., buvo padovanoti tik 2004-08-31. Iki to laiko turtas nuosavybės teise priklausė ieškovės motinai V. Š., todėl visi reikalavimai, susiję su turto pagerinimu iki dovanojimo sutarties sudarymo, jei tokie buvo, galėjo būti reiškiami tik jai. Tokių treikalavimų nepareikšta, todėl nesvarstytinas klausimas, kieno ir kokio dydžio lėšomis buvo remontuojamas iki 2004-08-31 ieškovei nepriklausęs namas. Ieškovės teiginiai, kad pagamintų langų neįstačius dėl blogų išmatavimų jie gali būti grąžinti atsakovui, atmestini, kadangi šalims gyvenant kartu namo pagerinimui buvo atliktas langų ir durų užsakymas, ir atsakovas jų negalės naudoti pagal paskirtį. Sprendžiant šią bylą aplinkybė dėl langų kokybės reikalavimų trūkumo neturi jokios reikšmės. Todėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintinos tik 6800,06 Lt piniginės lėšos.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi CK 3.117 str. 1 d. numatyta prezumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tinkamai argumentavo ir motyvavo išvadas, su kuo teisėjų koelgija iš esmės sutinka. Apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo prezumpciją, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Būtent šis principas ir yra kertinis dalių nustatymo principas ir jis yra taikomas dalijant bendrą sutuoktinių turtą. CK 3.123 str. 1 d. numatytų aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, byloje nenustatyta. Vien tas faktas, kad šalių nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, nesudaro pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas, nes bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas vaikui teikia didelę kasmėnesinę išlaikymo sumą po 750 Lt kas mėnesį, o, esant reikalaui, skyrė ženklias sumas papildomoms vaiko gydymo išlaidoms (3 t., b. l. 209-211). Be to, įvertintina ir tai, kad ieškovė su vaiku lieka gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, taigi, sprendžiant pagal bylos duomenis, turi tinkams ir geras sąlygas sau ir vaikui nuolatinai gyventi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-10-12 nutartyje (civilinė byla P. A. v. O. A., bylos Nr. 3K-3-479/2005) nurodė, kad CK 3.123 straipsnyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 strstr. 4 d.). Įstatymų leidėjui CK 3.123 straipsnyje iš esmės nurodžius pagrindines aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus. Ši nuostata yra konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-17 nutartyje (civilinė byla A. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003). Nors ieškovė nurodo, kad pagrindu nukrypti nuo turto lygių dalių principo gali būti pripažįstamas atsakovo nesąžiningumas, byloje nėra duomenų konstatuoti, kad atsakovas savo veiksmais būtų sistemingai ir tyčia siekęs sumažinti ieškovės teisių į bendrą turtą apimtį, būtų panaudojęs jos asmenines lėšas savo ar artimųjų asmeninio turto padidinimui. Priešingai, iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų V. G., I. A. K. parodymų matyti, kad atsakovas, 1993 metais pradėjęs gyventi pas ieškovės tėvus, nuo pat pradžių ėmėsi atlikti einamuosius remonto remonto darbus, pritaikė namą savo poreikiams, ko neneigia ir ieškovė. Nors atsakovas nepagrindė turėtų turto pagerinimo išlaidų dydžio, tačiau, sprendžiant nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių klausimą, teisėjų kolegijos nuomone, reikia atsižvelgti į faktą, kad dalis atsakovo lėšų ir darbo sąnaudų buvo investuota į ieškovės artimiesiems priklausiusį turtą, kurį jis pats tuo metu naudojo, tačiau šiuo metu šis turtas dovanojimo sutarties pagrindu atiteko ieškovei.

Įstatymo leidėjas numatė, kad, jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 3.123 str. 3, 4 d.). Pripažintina, kad minėtomis teisės normomis pirmosios instancijos teismas nesivadovavo. Byloje nustatyta ir šalys iš esmės neginčija fakto, kad šalims kartu nebegyvenant atsakovas be ieškovės sutikimo 2007-03-30 pardavė už 8000 Lt šalių santuokoje įgytą automobilį Mazda 626, v.n. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53, t. 2, b. l. 92). Apeliantė pagrįstai nurodo, kad šia suma turi būti sumažinta atsakovui tenkančio turto vertė. 2007-12-31 R. L. veterinarijos įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad grynasis įmonės pelnas 2006 metais buvo 75 474 Lt, 2007 m. – 33 621 Lt (t. 3, b. l. 9). Atsakovas iš šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios įmonės, kuri savo ūkinėje komercinėje veikloje naudoja ir santuokoje įgytą šalių nekilnojamą turtą, gautu pelnu nuo 2006 metų kovo mėnesio naudojasi vienas ir ieškovei šio pelno dalis nėra skirta (apie tai įrodymų nepateikta). Nors iš atsakovo yra priteistas materialinis išlaikymas vaikui, tačiau tėvo ir motinos teisėms ir pareigoms (tame tarpe - ir išlaikymo) savo vaikams esant lygioms (CK 3.156 str. 1 d.), sprendžiant pelno padalijimo klausimus vadovaujamasi tuo pačiu sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu. Pagal pateikta pelno nuostolių ataskaitą įmonės gautas pelnas buvo 109 095 Lt (3 t., b. l. 9).

Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 str.), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str. 1, 2 d., 3.118 str. 4 d., 3.123 str.), atsižvelgiant į CK 3.127 str. 3 d. nurodytas aplinkybes parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma atsižvelgia į sutuoktinių pageidavimus; kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d. ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (LAT CBS 2006-10-18 nutartis, bylos Nr. 3K-3-526/2006). Ti jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, nes turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis ir tai labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, nepakankamai įvertino šios konkrečios bylos aplinkybes ir šalių ginčo specifiką bei pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo parinkimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl administracinių patalpų, pažymėtų 1-20, 1-21, 1-22, 1-25, 1-26, 1-27, 1-29, 1-30, 1-31, 1-95, 1-96 ,1-97, viso 140,29 m³, pastato pirmame aukšte, Sasnavos g. 70, Marijampolėje, naudojamų komercinei veiklai priteisimo vienai iš šalių (2 t., b. l. 31). Dėl kitų nekilnojamojo turto objektų ir kilnojamo turto objektų tarp šalių iš esmės ginčo nėra: atsakovas priešieškiniu prašė kitas patalpas priteisti jam ir ieškovė tam neprieštaravo. Todėl šioje dalyje peržiūrėti teismo sprendimo nėra pagrindo. Tačiau ieškovė išreiškė savo poziciją, kad ji nesutinka vien tik su piniginės kompensacijos už atsakovui tenkantį visą nekilnojamą turtą priteisimu ir nurodė, kad jai taip pat reikalinga nekilnojamo turto dalis, kur galėtų vykdyti ūkinę komercinę veiklą, nes ji, kaip ir atsakovas, pagal specialybę yra veterinarijos gydytoja, ilgą laiką dirbo toje įmonėje ir ateityje galės šia viekla užsiimti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visas nekilnojamasis turtas natūra turi būti priteistas atsakovui, o ieškovei priteistina piniginė kompensacija. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra paprastai dėl objektyvaus pobūdžio veiksmių, t. y. kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą, konkretus turtas yra nedalus ir techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių, taip pat ir tais atvejais, kai dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. A. B, bylos Nr. 3K-3-139/2008). Šiuo atveju sutuoktinių nekilnojamą turtą iš esmės sudaro dalūs daiktai, kurių sudėtinės dalys turi savarankišką vertę ir gali būti panaudotos pagal paskirtį, ką patvirtina patalpų Sasnavos g. 70, Marijampolėje padalijimo projektas (3 t., b. l. 117-150). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, priteisus ieškovei šias patalpas, būtų pažeistos atsakovo teisės ir interesai, kadangi įmonė turėtų nutraukti savo veiklą, išsikelti iš patalpų, nutraukti santykius su verslo partneriais ir klientais. Tačiau ši išvada pagrįsta tik prielaidomis ir obejktyviais įrodymais nepagrįsta. Tai, kad padalijus ginčo patalpas, atsakovas negalės vykdyti tokios pat apimties ir sudėties įmonės veiklų, nesudaro pagrindo išvadai, kad įmonė turės nutraukti įmonės vieklą, kadangi įmonė gali pertvarkyti įmonės veiklos kryptis, reorganizuotis, produkciją saugoti ar kurias nors funkcijas atlikti ir kitose įmonei priklausančuiose patalpose, kurių turi nevieną, o patalpų sumažėjimas gali turėti įtakos tik veiklos mastui, o ne galimybei viekti įmonei, ką patvirtina Marijampolės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymų turinys, kur nurodyta, kad tokio pobūdžio veiklai įstatymais nėra numatytas minimalus ar maksimalus būtinas patalpų plotas (3 t., b. l. 153-163, 174, 208). Šalių ginčijamų patalpų Sasnavos g. 70, Marijampolėje plotas yra dalus, suskaidytas į atskiras erdves, patalpos šalių yra pilnai panaudotos įrengiant holą, prekybos salę, operacinę, biurą bei sandėlį, Todėl šis turtas tarp šalių gali būti padalintas nepažeidžiant daikto visumos ir padalinus jį toliau galima panaudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, yra neteisinga ieškovės atsžvilgiu, kad jos ir atsakovo santuokos metu įgytas ir tinkamai bendram verslui įrengtos komercinės patalpos, kur jie kartu vykdė verslą, būtų paskirtos tik atsakovui tolesnei ūkinei komercinei veiklai vystyti, o ieškovei, kuri pagal savo specialybę, išsilavinimą, žinias taip pat gali vykdyti ananlogišką ūkinę-komercinę veiklą tektų iš naujo įsirengti patalpas, patirti didelių išlaidų ir nepatogumų, nors būtent jai tenka kasdieninė ir nuolatinė turinčio sveikatos problemų nepilnamečio vaiko priežiūra, gydymas. Teisėjų kolegijos nuomone, šalys yra verslininkai, išsilavinę, todėl tikėtina, kad emocijos ir laikini subjektyvūs išgyvenimai nebus ilgalaikio pobūdžio, kad bus užtikrinti tolesni buvusių sutuoktinių santykiai, pagrįsti nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu, skaičiavimu. Teismų praktikoje laikomasi praktikos, kad, jeigu komercinis objektas yra dalus ir gali būti padalijamas, tai skyrybų proceso metu laikinai paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami, nes komerciniai objektai gali būti tvarkomi per kitus asmenis, be to, konfliktinė situacija ar jos paaštrėjimas dėl skyrybų proceso paprasta ibūna laikina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004).

CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateiktomis „Turto, verslo vertinimo ir audito biuro" turto vertinimo ataskaitomis, nes jo išsamios ir galutinės, o ieškovės pateiktos turto vertės išvados yra preliminarios (negalutinės). Iš šių išvadų turinio matyti, kad abiejų šalių atliktų turto įvertinimai esminiai nesiskiria. Apeliaciniame skunde apeliantė pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu neginčija. Todėl daroma išvada, kad teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių santuokoje įgyto nekilnojamo turto bei dviejų automobilių vertė pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, buvo 399 687 Lt. Įvertinus atsakovo be ieškovės sutikimo parduoto santuokoje įgyto automobilį Mazda 626 kainą 8000 Lt, taip pat 6800 Lt už langams ir durims išleistas lėšas bei 109 095 Lt grynąjį pelną, gautą ir panaudotą vieno atsakovo iš įmonės veiklos 2006, 2007 metais, šalių santuokoje įgyto turto vertė yra 523 582 Lt, todėl kiekvienai šalių tenka turto už 261 791 Lt.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas atidėjo teismo sprendimo dalies dėl kompensacijos sumokėjimo terminą, nors tam nebuvo prašymo, nes toks atsakovo prašymas buvo nustatyta tvarka pareikštas, teismas jį svarstė ir nusprendė tenkinti atsivžegint į sunkmetį ir mažėjantį pelną, su kuo teisėjų koelgija sutinka.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pakeičia skundžiamo sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį priteisimo. Šalių santuokoje įgytas turtas dalintinas taip: ieškovei priteisiamas automobilis Mazda 626, v. n. (duomenys neskelbtini), 5687 Lt vertės; 65/100 arba 91,68 kv. m. administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) , 182 000 Lt vertės, viso turto – 187 687 Lt; atsakovui priteisimas 226,38 kv.m. laboratorijos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 80 000 Lt rinkos vertės, 0,0634 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinės 2500 Lt rinkos vertės; 103/722 dalys 0,0722 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , vidutinės 6000 Lt rinkos vertės, 1/7 dalis 126,75 kv.m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini), vidutinės 15000 Lt rinkos vertės, mikroautobusas Citroen Jumper VNŽ (duomenys neskelbtini), 10500 Lt vertės, IĮ R. L. veterinarijos įmonė, į. k. 151323818, 35/100 arba 48,61 kv. m. administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 98 000 Lt rinkos vertės, šio turto vertė - 212 000 Lt. Už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį iš jo ieškovės naudai priteistina piniginė kompensacija 70 704 Lt. Nustatant šalims naudotis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis šalims paskiriama naudotis atitinkamomis patalpos kiekvienai iš šalių ir bendram naudojimui pagal UAB „Erdvės dalis“ pasidalijimo projektą, komplekto Nr. 21052009 (3 t., b. l. 117-149).

Atsižvelgiant į dalinį atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, į tai, kad turtas šalims padalijamas po ½ dalį, kaip ir buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, o bylinėjimosi išlaidos skundžiamu sprendimu priteistos ir šalims paskirstytos lygiomis dalimis, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimp paliekama nepakeista.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintus dydžius (CPK 98 str.). Ieškovė apeliacinės instancijos procese turėjo 1500 Lt, atsakovas – 3000 Lt advokato pagalbos išlaidų, ir tai atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius (3 t., b. l. 85, 86, 151). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir netenkinamas dėl pripažinimo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, daroma išvada, kad apeliacinis skundas atmetamas 15-20 %. Atsižvelgiant į tai bei konkrečias bylso aplinkybes, įvertinus abiejų šalių išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Kadangi už apeliacinį skundą, kuris tenkinamas didesnėje reikalavimų dalyje, apeliantė sumokėjo 500 Lt, o nuo likusios dalies žyminio moeksčio sumokėjimo buvo atleista, tai jai iš atsakovo priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis (3 t., b. l. 55, CPK 93 str. 1, 2 d.). Iš šalių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susiję su proceisnių dokumentų įteikimu (CPk 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo pakeisti ir šioje dalyje jį išdėstyti taip:

„Padalinti šalių santuokoje įgytą 523 582 Lt vertės turtą, pripažįstant kiekvienam sutuoktiniui nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgyto turto ir nuolatiniam valdymui, naudojimui ir disponavimui priteisti (po 261 791 Lt):

-Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5687 Lt vertės, 65/100 arba 91,68 kv. m. administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) , 182 000 Lt vertės, paskiriant ieškovei Ž. L. naudotis patalpomis žymimomis: 1-24 – 16-66 kv. m., 1-25 – 16,90 kv. m. ,1-26 – 28,10 kv. m., 1-27 – 4,34 kv. m., 1-28 – 1,76 kv. m., 1-29 – 1,85 kv. m. , 1-30 – 3.28 kv. m., 1-31 – 14,72 kv. m. (pagal UAB „Erdvės dalis“ pasidalijimo projektą, komplekto Nr. 21052009);

-R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 226,38 kv.m. laboratorijos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 80 000 Lt rinkos vertės, 0,0634 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinės 2500 Lt rinkos vertės; 103/722 dalis 0,0722 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinės 6000 Lt rinkos vertės, 1/7 dalis 126,75 kv.m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinės 15000 Lt rinkos vertės, mikroautobusą Citroen Jumper VNŽ (duomenys neskelbtini), 10500 Lt vertės, IĮ R. L. veterinarijos įmonę, į. k. (duomenys neskelbtini) , 35/100 arba 48,61 kv. m. administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) , 98 000 Lt rinkos vertės, paskiriant atsakovui R. L. naudotis patalpomis, žymimomis: 1-20 – 15,26 kv. m. , 1-21 – 7-74 kv. m., 1-22 – 10,14 kv. m. 1-35 – 11-40 kv. m. ((pagal UAB „Erdvės dalis“ pasidalijimo projektą, komplekto Nr. 21052009);

Administracines patalpas, žymimas 1-95, 1-96, 1-97 (8.14 kv. m.), esančias patalpoje – administracinėje patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirti Ž. L. ir R. L. bendram naudojimui.

- 6800 Lt, investuotus į gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), langų ir durų pagaminimą, pripažįstant kiekvienai šaliai po ½ dalį šių lėšų, t. y. po 3400 Lt, šia suma sumažinant ieškovei iš atsakovo priteisiamos kompensacijos už tekusią didesnę turto dalį dydį;

-8000 Lt už atsakovo be ieškovės sutikimo realizuotą santuokoje įgytą automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant kiekvienai šaliai po ½ dalį šių lėšų, t .y. po 4000 Lt;

-109 095 Lt IĮ R. L. veterinarijos įmonės, į. k. (duomenys neskelbtini) , grynąjį pelną už 2006, 2007 metus pripažįstant kiekvienai šaliai po ½ dalį šių lėšų, t .y. po 54 547,50 Lt.

Priteisti ieškovei Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 70 704 (septyniasdešimt tūkstančių septynis šimtus keturis) Lt piniginę komepnsaciją už tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, nustatant terminą jai sumokėti ne vėliau kaip iki 2011-01-01 dienos.“

Likusioje dalyje teismo spendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt advokato pagalbai apmokėti ir 500 (penkis šimtus) Lt žyminio mokesčio.

Priteisti į valstybės biudžetą iš R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 18 (aštuoniolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.