Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei D. K., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovui vyriausiajam specialistui J. V., atsakovams J. N., P. E., atsakovų P. E., A. J., A. J., A. Ž. – B., E. B., J. N., G. N., sodų bendrijos „Žaluma“ atstovui advokatui Gyčiui Mekoniui, atsakovų E. N., M. N., A. E. atstovui advokatui Vaidui Rakauskui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje L. S., jo atstovei advokatei Ingridai Krolienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus įsakymų panaikinimo, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo atsakovams Sodų bendrijai „Žaluma“, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. N., G. N., E. N., M. N., A. Ž. – B., E. B., D. K., N. K., A. J., A. J., A. E. ir P. E., tretieji asmenys Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. M., Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K., Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarė D. S. ir Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., L. S., V. Š., A. S. S., M. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl sandorio teisėtumo, kuriuo perleistas sklypas sodininkų bendrijai.Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, ieškinyje prašo: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016-02-26 įsakymą Nr. 48VĮ-369-(14.48.2) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Žaluma“; 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016-05-20 įsakymą Nr. 48VĮ-959-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 48VĮ-369-(14.48.2.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Žaluma“ pakeitimo“; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-03-24 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2841, kuria S/B „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko 8,9356 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016-05-30 susitarimą, kurio pagrindu pakeistas Sutarties Nr. 2841 3 punktas; 5) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento sutartis, sudarytas su atsakovais fiziniais asmenimis dėl atitinkamų žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo; 6) taikyti restituciją, grąžinant iš atsakovo S/B „Žaluma“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 8,3712 ha bei atsakovams fiziniams parduotas žemės sklypo dalis Lietuvos valstybei; 7) priteisti iš atsakovo S/B Žaluma atsakovams už ginčo žemės sklypo dalis sumokėtas pinigines lėšas bei iš Lietuvos valstybės atsakovui S/B „Žaluma“ sumokėtus 4389,65 Eur už žemės sklypą. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016-10-28 buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT) pareiškimas dėl įstatymų pažeidimų privatizuojant valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Atlikus patikrinimą, nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos J. L. ir sodininkų bendrija „Žaluma“ (toliau – Bendrija), atstovaujama pirmininko J. N., 2016-03-24 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 2841) (toliau – Sutartis Nr. 2841). Sutartyje nurodyta, kad šiame žemės sklype nėra jokių pastatų, statinių, įrengimų ar kitų objektų. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Žemės sklypas parduodamas už 14 946,65 Eur, vidutinė rinkos vertė - 646 320 Eur. Vilniaus rajono 1 -jo notarų biuro notarės D. S. atstovo L. Ž. patvirtintu 2016-05-30 susitarimu (notarinio reg. Nr. 5409), kurį sudarė minėtos sutarties šalys, pakeistas Sutarties Nr. 2841 3 punktas, t. y. pakeista Žemės sklypo kaina ir susitarta, kad žemės sklypas parduodamas už 4389,65 Eur. Pardavėjui buvo deklaruota, jog norimoje įsigyti teritorijoje yra siekiama sutvarkyti ežero pakrantę, išvalant ją nuo krūmų, susidariusio dumblo, išlyginant teritoriją, kurioje galėtų būti pastatyti bendro naudojimo statiniai bei įrengtas tinkamas paplūdimys.Ieškovas paaiškino, jog Bendrija nukrypo nuo deklaruojamo turto įsigijimo tikslo ir S/b „Žaluma“, atstovaujama pirmininko J. N. (2015-06-20 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas), pardavė Žemės sklypo dalis Vilniaus miesto 2-jo notarų biuro notarės D. M. patvirtintomis pirkimo – pardavimo sutartimis: 2016-06-15 E. N. ir M. N. 245/22339 dalis už 686 Eur (reg. Nr. 3-5748); 2016-06-15 P. E. ir A. E. 245/22339 dalis už 686 Eur (reg. N r. 3-5743); Vilniaus miesto 2-jo notarų biuro notaro R. K. 2016-06-17 patvirtinta sutartimi A. J. ir A. J. 245/22339 dalis už 686 Eur (reg. Nr. 1-4303); Vilniaus miesto 12-jo notarų biuro notarės D. S. 2016-09-26 patvirtinta sutartimi: E. B. ir A. Ž.-B. 415/44678 dalis už 581 Eur, D. K. ir N. K. 901/89356 dalis už 630,7 Eur (reg. Nr, 2947); taip pat s/b „Žaluma“, atstovaujama P. E., veikiančio pagal Vilniaus miesto 2-jame notarų biure 2016-02-18 patvirtintą įgaliojimą, 2016-06-15 Vilniaus miesto 2-jo notarų biuro notarės D. M. patvirtinta sutartimi pardavė J. N. ir G. N. 973/89356 dalis už 681,1 Eur (reg. Nr. 3-5757).Ieškovas įrodinėja, kad, nusprendus padalinti sklypą ir perleisti jį fiziniams asmenims, buvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 punktas, kuris numato, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, taip pat Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės). Nagrinėjamu atveju s/b „Žaluma“ buvo parduotas žymiai didesnis (8,9356 ha) nei numatyta teisės aktuose, neatitinkantis įsiterpusio žemės sklypo sąlygų – suformuotas kaip savarankiškas, vientisas, funkcionalus ir racionalių ribų žemės sklypas. Tokiu būdu buvo pažeisti minėtų teisės aktų reikalavimai, todėl sandoris negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis).Atsakovus sodininkų bendriją „Žaluma“, A. J., A. J., J. N., G. N., P. E., A. Ž. – B. ir E. B. atstovaujantis advokatas G. Mekionis atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, nes:nėra pagrindo ginti viešąjį interesą, kadangi jis, sudarant ginčijamus sandorius, nebuvo pažeistas. Tiek pardavėjo (valstybės, nagrinėjamoje byloje atstovaujamos NŽT), tiek Sklypo įgijėjo Žalumos bei Fizinių asmenų, įsigijusių Sklypo dalis, turtinis interesas ir nuosavybės teisės yra vienodai svarbios ir valstybė neturi prioriteto prieš jos turto įgijėjus, t. y. jos interesai nėra ginami prioritetiškai lyginant su Sklypo pirkėjais. Tokioje byloje viešuoju interesu laikytinas ne tik valstybės turtinis interesas, tačiau ir grupės asmenų (atsakovų) interesas, atlikus visus, jų manymu, reikalingus veiksmus, siekiant įsigyti nuosavybėn jų valdytus žemės sklypus. Šios išvados padarytos nepaisant to, kad byloje buvo nustatyta, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant tuo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinio turto pardavimo tvarką, nuostatas. Be to, jei valstybė padarė klaidą, tai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos sandorių sudarymo procese, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymėta, kad gero valdymo principas neturėtų atimti iš valdžios institucijų galimybės taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr. Moskal, § 73);dėl Sklypo pardavimo Žalumai buvo priimti atsakingų valstybės institucijų sprendimai, kurių teisėtumu/pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Teisės normų analizė parodo, kad įstatymai imperatyviai riboja įsigyjamų valstybinės žemės sklypų dydį mėgėjų sodo teritorijoje (sklypo plotas neturi viršyti 0,12 ha) konkretiems subjektams: sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams. Ginčo Sutartį, pagal kurią Bendrija iš valstybės įsigijo Sklypą, sudarė ne Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatytas asmuo, t. y. ne fizinis asmuo, kuris yra sodininkų bendrijos narys arba sodo sklypo naudotojas. Ginčo sklypą įsigijo juridinis asmuo – Bendrija, bendriems Bendrijos poreikiams. Prokuroras nepagrįstai ieškinyje nurodo NŽT teiginį, kad jeigu būtų žinojęs, jog Žaluma Sklypą ketina naudoti ne bendrijos statiniams ir rekreacijai, Sklypo Bendrijai nebūtų pardavęs. NŽT nebuvo suklaidinta dėl Sklypo panaudojimo būdo. Sklypo įsigijimo procese Bendrija niekada neslėpė jokios informacijos nuo NŽT. Prokuroro prie ieškinio pridėti Bendrijos narių susirinkimo protokolai tvirtina, kad ginčo Sklypo (1 G) įsigijimo Bendrijos poreikiams klausimai Bendrijoje pradėti spręsti dar 2011 m. 2015-06-20 pakartotinis Bendrijos narių susirinkimo protokolas, kurio pagrindu Žaluma vėliau pardavė Sklypo dalis, tvirtina, kad Bendrijos nariai nusprendė, jog Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai (ar jų dalys) gali būti parduodami Bendrijos nariams;sklypą Žaluma iš valstybės įsigijo už teisingą, teisės aktų nustatytą kainą, kuri nustatyta pagal žemės panaudojimo tikslus. Po Sklypo įsigijimo Bendrija toliau planuoja Sklypo panaudojimo Bendrijos poreikiams veiksmus. 2016-09-26 įvykusio Bendrijos valdybos posėdžio protokolo išrašas tvirtina, kad Sklype jau planuojami drabai, susiję su Sklypo sutvarkymu bei pritaikymu bendriems Bendrijos poreikiams. 3 susirinkimo klausimu svarstyti kelio Sklype klausimai, paplūdimio bei infrastruktūros įrengimo planai. Pradėjus Sklypo išpirkimo iš valstybės procedūrą, Žaluma, vadovaudamasi 2011-05-14 Bendrijos susirinkimo 6.3 išnagrinėto darbotvarkės klausimo priimtais sprendimais, su UAB „Ecoage“ 2016-01-26 sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. ECOA16-002-PP. Sklypo dalis įsigiję Fiziniai asmenys, įsipareigojo naudotis įsigytomis dalimis nepažeidžiant kitų Sklypo bendraturčių interesų (fiziniams asmenims neparduota Sklypo dalis (virš 8 ha) laikoma bendra visų Bendrijos narių nuosavybe), taip pat nepažeidžiant Sklypo naudojimo paskirties bei naudojimo būdo. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio į kitą paskirtį numatomas savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane. Pagal Žemės įvertinimo metodiką, valstybinės žemės sklypai, kurių paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – sodų, parduodami ne pagal Nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo metu nustatytą kainą, o pagal specialiomis taisyklėmis nustatytą kainą. Kaip matyti iš ieškinio priedų, Sutartis sudaryta atlikus visas įvardytas procedūras, įskaitant matininko atliktus kadastrinius matavimus, o Sklypo kainą, vadovaudamasis Tvarka, nustatė NŽT teritorinis padalinys, atsižvelgęs į kadastrinius matavimus atlikusio matininko A. Z. apskaičiuotą Sklypo vertę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sklypo vertė apskaičiuota neteisingai.sklypo dalies (itin mažos, t. y. 0,5 ha iš 8,9356 ha) pardavimas tretiesiems asmenims nelemia Sklypo paskirties, naudojimo būdo pažeidimų, todėl Sklypo dalių pardavimu nepažeidžiamas Sutarties sudarymo tikslas. Be to, ieškovas neįrodinėja fizinių asmenų nesąžiningumo. Netgi tuo atveju, jeigu pagal prokuroro ieškinį ginčijami NŽT įsakymai bus pripažinti negaliojančiais, ginčijami sandoriai per se netampa negaliojančiais;sklypo dalių pardavimas atitinka Žalumos, kuri vienija beveik 700 bendrijos narių, interesus, kadangi Sklypo dalis yra apleista, Bendrija neturi pakankamai lėšų sutvarkyti ir bendrijos poreikiams pritaikyti visą Sklypą, todėl Sklypo dalies pardavimas yra ekonomiškai pagrįstas ir geriausiai atitinka Bendrijos bei jos narių interesus. Fiziniai asmenys nepasinaudojo savo privilegijuota padėtimi, įsigydami sklypo dalis. Fiziniai asmenys, kurie Ginčijamas sutartis sudarė žinodami, jog jų pagrindas yra aukščiausio valdymo organo – Bendrijos narių susirinkimo – sprendimai, Bendrijos valdybos 2016-05-17 sprendimas, o taip pat Sutartis, kurios pagrindu Žaluma įgijo Sklypą (sandorio sudarymo su valstybe aplinkybės aptartos aukščiau), neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo abejoti sudaromų sandorių teisėtumu.Atsakovai E. N. ir M. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog viešojo intereso pažeidimas gali būti konstatuotas tik nustačius, ar visuomenė patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius, taip pat turi būti įvertinamas atitinkamo pažeidimo pobūdis ir mastas. Atsakovas M. N. atkreipia teismo dėmesį, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ valstybinės žemės sklypą įgijo iš valstybės institucijos pagal įstatymu reglamentuotą valstybinės žemės pirkimo - pardavimo tvarką aptarus žemės sklypo įsigijimo kainą; atsakovas M. N. su sutuoktine įsigijo itin mažą dalį žemės sklypo (0,098 ha ploto) iš 8,9356 ha bendro ploto; kitų atsakovų pateikti su atsiliepimais į ieškinį priedai patvirtina, kad visas iš valstybės įsigytas žemės sklypas yra iš esmės nenaudojamas jokiems privatiems interesams, iš valstybės įsigytame ginčo žemės sklype nėra vykdomos jokios statybos ir/ar kita veikla; sodininkų bendrija „Žaluma“ neturi pakankamai lėšų tam, kad savo lėšomis (iš sodininkų bendrijos narių įnašų) galėtų sutvarkyti visą įsigytą žemės sklypą sodininkų bendrijos narių ir visos visuomenės bendrųjų poreikių tenkinimui; sodininkų bendrija „Žaluma“ tik inicijavo valstybinės žemės įsigijimo procedūras, o visus kitus žemės sklypo formavimo, pertvarkymo, įregistravimo ir pirkimo - pardavimo veiksmus atliko valstybės institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgus į aukščiau minėtą nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką, šioje byloje nėra viešo intereso, kurį būtų būtina ginti. Dar daugiau, net jeigu ir būtų nustatyta, kad pati valstybė per savo įgaliotas institucijas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, bet kokios neigiamos pasekmės turi kilti tik valstybei, bet jokiu būdu ne atsakovams šioje byloje. E. N. atsiliepime į ieškinį įrodinėja, kad aktualios 2016-06-15 pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3-5748, nuostatos patvirtina, kad nebuvo jokių nesąžiningų veiksmų sudarant ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį. Tuo tarpu kitos ieškovo ginčijamos 2016-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2841, 4 punkte valstybės įgaliota institucija (pardavėjas) pareiškė/patvirtino, kad nėra jokių kitų priežasčių, kurios darytų šią sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei vykdyti, pardavėjas nėra prisiėmęs turto atžvilgiu jokių įsipareigojimų, kurie nenumatyti šioje sutartyje. Sutarties 9 punkte buvo nurodyta, kad pardavėjas pareiškia, kad ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarka ir gerai moralei, sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, šalys atskleidė viena kitai visas šios sutarties sudarymo aplinkybes. Dėl paminėtų aplinkybių nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovas sodininkų bendrija „Žaluma“ suklaidino ar apgavo valstybę įsigydama ginčo žemės sklypą. Tokie ieškovo teiginiai laikytini deklaratyviais ir neįrodančiais ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Atsakovai nesutinka su ieškovo teiginiu, kad 2016-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymu buvo užtikrinti tik privatūs interesai. Pažymi, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. Taigi ginčijama 2016- 03-24 sutartis negalėjo užtikrinti jokių kitų, kaip tik viešųjų interesų, tenkinimo. Be to, prokuroro ieškinio tenkinimas turėtų priešingą efektą – viešasis interesas būtų pažeistas, jeigu grupės asmenų (atsakovų šioje byloje) nuosavybės teisės būtų panaikintos, nors visos įgaliotos valstybinės valdžios institucijos (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras), taip pat ir notarai nenustatė jokių neteisėtų veiksmų ir patvirtino šioje byloje ginčijamus sandorius.Atsakovė A. E. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinyje nėra ginčijama sodininkų bendrijos „Žaluma“ teisė įsigyti bendrojo naudojimo valstybinę žemę. Valstybės institucijos visą laiką žinojo tiek apie 2011-05-14 protokolą ir jame priimtus sprendimus, tiek ir apie kitus sodininkų bendrijos „Žaluma“ susirinkimu protokolus, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl bendro naudojimo žemės išsipirkimo. Atlikus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo darbus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, patikrinusi šiuos atliktus darbus, juos patvirtino 2015-10-08 paruoštu Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu (be registracijos numerio). Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai 2015-08-02 buvo pateiktas ir tirtas vienos sodininkų bendrijos „Žaluma“ narės kreipimasis „Dėl galimo piktnaudžiavimo perkant valstybinę žemę sodininkų bendrijoje „Žaluma“, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudojant teisės aktų netikslumais“. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 2015- 09-28 rašte Nr. 3TN-I-1629-1208 nurodė, kad nebuvo nustatyta jokių pažeidimų sodininkų bendrijos „Žaluma“ veiksmuose siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą, taip užtikrinant sodininkų bendrijos narių bendrųjų reikmių įgyvendinimą. Itin svarbu akcentuoti, kad minėtame Žemės ūkio ministerijos rašte buvo nurodyta, jog tolesnis sodininkų bendrijos įsigytos bendrojo naudojimo žemės naudojimas turi būti sprendžiamas sodininkų bendrijos narių susirinkimuose balsų dauguma priimant atitinkamus sprendimus. Kaip bus nurodyta vėliau, būtent 2011-05-14 susirinkimo metu priimtiems sprendimams įgyvendinti ir buvo sudaryta 2016-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, kad sodininkų bendrija galėtų naudoti įsigytą žemės sklypą išimtinai tik bendrijos bendrosioms reikmėms ir bendrijos narių poreikių tenkinimui. Ieškinio teiginys, kad žemės sklypas nebuvo reikalingas naudoti pačiai bendrijai, paneigiamas pateikta 2016-01-26 su UAB „Ecoage“ pasirašyta Projektavimo darbų rangos sutartimi Nr. ECOA16-002-PP. Ginčo sklype nevyksta jokie jo užstatymo darbai, tačiau jis yra tvarkomas pagal bendrijos galimybes ir poreikį. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog sodininkų bendrija, o ne atskiri jos nariai, įsigijo ginčo žemės sklypą, todėl 0,12 ha kriterijus, priešingai nei nurodo ieškovas, negali ir neturi būti taikomas. Pardavimo sutarties pagrindu ir žemės sklypo nuosavybės teisei perėjus sodininkų bendrijai „Žaluma“, nuo šio momento visiems su šiuo žemės sklypu susijusiems veiksmams taikytinos tik LR sodininku bendrijų įstatymo nuostatos. Atsakovams ieškinyje ginčijamomis sutartimis nebuvo parduoti atidalinti, pilnai suformuoti kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, žemės sklypai. Visi atsakovai ir toliau šias įsigytas žemės sklypo dalis su kitais sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariais bendrai naudojo ir naudoja kaip bendraturčiai. Iš atsakovės A. E. negali būti išreikalauta atlygintinai įsigyta žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-4105-6733, dalis, nes ji yra sąžiningas įgijėjas. Atsakovei A. E. nesuprantama, kodėl tik sodininkų bendrijos dėka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas yra siekiamas grąžinti atgal valstybei, kad ji jį galėtų parduoti kitam pirkėjui, kuris, akivaizdu, negalės būti sodininkų bendrija „Žaluma“. Dar daugiau, bandymas vadovautis įstatymų nuostatomis dėl to, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ galėjo įsigyti ne didesnį kaip 0,12 ha ploto žemės sklypą bendrijos reikmėms, yra prieštaraujantis bet kokiai teisinei logikai. Tokiu ydingu aiškinimu yra užkertama galimybė sodininkų bendrijai ir jos nariams tvarkyti ir prižiūrėti šią ginčui aktualią teritoriją.Atsakovas NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu, nes sodininkų bendrijos, vadovaujantis Taisyklių 3.2 papunkčio nuostatomis, turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypus, kuriuos sodininkų bendrijos iš valstybės įgyja lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už nominalią kainą ir tik konkrečiai veiklai vykdyti (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ lengvatinėmis sąlygomis įsigijo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sodininkų bendrijos bendrų poreikių tenkinimui, tačiau 2016 metais sudarytomis sutartimis dalis lengvatinėmis sąlygomis įsigyto šio žemės sklypo jau perleista privatiems asmenims. Privatūs asmenys neturi galimybės įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, už nominalią jos vertę. Atitinkamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis įsigiję piliečiai yra nesąžiningi įgijėjai, kadangi jiems kyla pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių žemės sklypui pirkti. Taip pat atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi bei šio straipsnio 3 dalies 4 punktu, galėtų spręsti klausimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jeigu šis būtų grąžintas valstybei, perdavimo neatlygintinai naudotis Vilniaus rajono savivaldybei, kuris tuo metu iš tiesų galėtų būti naudojamas rekreacijai, kadangi visos sąlygos tokiai veiklai įgyvendinti yra galimos, t. y. žemės sklypas Šalia ežero, patogioje vietoje, apaugęs medžiais. Dienraščio „Lietuvos rytas“ 2015-10-15 straipsnyje, kaip ir įvykusiame priėmime pas tuometinę Nacionalinės žemės tarnybos direktorę buvo pateikiami tik gandai, kad sodininkų bendrijos „Žaluma“ pirmininkas perleidinėja ir (ar) numato perleidinėti tretiesiems asmenims sodininkų bendrijos „Žaluma“ bendrojo naudojimo žemės sklypus, tik Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui gavus L. S. 2016-10-18 skundą, kuriame buvo pateiktos tikslios faktinės aplinkybės bei nurodytas konkretus žemės sklypas, bei šį išnagrinėjus, buvo nustatyta, kad minėti gandai yra pagrįsti.Atsakovų D. K. ir N. K. atsiliepime į ieškinį nurodyta, jog Įsakymus Nr. 48VĮ-369-(14.48.2) ir 48VĮ-959-(14.48.2) dėl žemės sklypo perleidimo priėmė valstybės interesus atstovaujanti NŽT, o valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2841 bei jos pakeitimą patvirtino valstybės įgaliotas asmuo – notaras, kuris turėjo galimybę susipažinti su visais reikiamais dokumentais, įvertinti sandorio teisėtumą. Atsakovas D. K. yra SB „Žaluma“ narys - sodininkas, tačiau nėra jokio SB „Žaluma“ valdymo ar priežiūros organo narys, nėra dalyvavęs ar balsavęs nė viename SB „Žaluma“ visuotiniame narių susirinkime. Pasiūlymą įsigyti iš SB „Žaluma“ žemės sklypą, kuris randasi netoliese atsakovo turimo sodo sklypo, atsakovas D. K. gavo tiesiogiai iš SB „Žaluma“ teisėto atstovo - pirmininko J. N.. Kadangi sutartis buvo tvirtinama notarine forma, atsakovas pasitikėjo sutartį tvirtinusio notaro kompetencija, sandorio sudarymo metu neturėjo pagrindo abejoti sandorio teisėtumu ir susipažino tik su tuo dokumentu, kurį pasirašinėjo, t. y. žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2947). Atsakovė N. K. nėra SB „Žaluma“ narė, jai nebuvo žinoma jokia informacija apie numatomą žemės sklypo įsigijimą, o apie sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. 2947) atsakovė sužinojo vėliau, jau po sutarties sudarymo. Atsakovų sudaryta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 2947) sudaryta su teisėtu SB „Žaluma“ atstovu bei patvirtinta valstybės įgaliojimus turinčios ir prisiekusios notarės D. S., todėl atsakovai neturi teisinio pagrindo abejoti pirmiau nurodyto sandorio teisėtumu. Ieškovo išdėstytos prielaidos neįrodo aplinkybės, kad atsakovams buvo žinomos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, todėl Ieškovo prašymas 2016 09 26 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. 2947) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento pripažintinas nepagrįstu.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakartojo argumentus, prašydama ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu. Atsakovo NŽT atstovas pripažino ieškinį, nurodydamas, kad Vilniaus rajono skyriaus darbuotojų paaiškinimai dėl sandorio aplinkybių įrodo, jog jam, kaip žemės sklypo pardavėjui, nebuvo atskleista tikroji pirkėjo valia. Kaina už žemės sklypą buvo nustatyta atsižvelgiant į jos numatomą panaudojimo būdą: teritorijos sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams. Jei žemė nebūtų perleista, NŽT būtų panaudojusi šį sklypą nuosavybės atkūrimui. Bet kuriuo atveju, Bendrija turėjo teisę tik į tokio dydžio žemės sklypą, kuris būtų panaudotas bendriems poreikiams. Atsakovas J. N. paaiškino, kad Bendrijai nebuvo leista formuoti mažesnio dydžio žemės sklypo. Jis, kaip pirmininkas, pasiūlė parduoti žemės sklypo dalis, siekiant apmokėti už įsigyjamą 8,9356 ha žemės plotą iš valstybės. Vėliau žemė parduota buvo tik tiems fiziniams asmenims, kurie sumokėjo iš anksto grynaisiais, nes Bendrija buvo skolinga didelę sumą už nuomą ir kitas žemės priežiūros paslaugas, todėl neturėjo lėšų nei žemės sklypo suformavimui, nei teisinei registracijai. Atsakovas J. N., kaip bendrijos pirmininkas, atstovavo Bendriją, sandorį tvirtinant notariškai, ir pagal jo paaiškinimą, pas notarę taip pat mokėta grynaisiais pinigais iš „sponsorių“ lėšų. Atsižvelgiant į tai, jog už išperkamą iš valstybės žemė sumokėjo tam tikri asmenys, jiems ir buvo parduota atitinkama žemės sklypo dalis. Savo sąžiningumą ir galėjimą taip veikti paaiškina siekiu apmokėti skolą savivaldybei ir kitiems Bendrijos nariams. Atsakovas P. E. paaiškino, jog žemės iš valstybės įsigijimą parėmė šeši asmenys, kurie norėjo išsipirkti 1G sklypą. Trečiasis asmuo L. S. paaiškino, jog nedalyvavo išperkant 1G sklypą, tačiau vėliau pripažino, jog 2010 metais teikė prašymą dėl jo dalies įsigijimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

Pagal ieškovo į bylą pateiktą Valstybinės žemės naudojimo 1989-11-30 aktą Nr. 007769 nustatyta, jog sodininkų bendrijai „Žaluma“ kolektyvinei sodininkystei yra paskirtas 120,3 ha žemės sklypas (T.I, b.l.24-28). Nuo valstybės žemės sklypo kolektyvinei sodininkystei suteikimo sodininkų bendrija „Žaluma“ naudojosi šiuo sklypu. Šią aplinkybę įrodo 1999 – 2008 valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos su apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. S/b „Žaluma“ Vilniaus rajono skyriui 2016-01-19 pateikė prašymą patvirtinti 8,9356 ha žemės sklypo Nr. 1G, esančio s/b „Žaluma“, (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus, patikslinti sklypo duomenis ir leisti išsipirkti šį valstybinės bendrojo naudojimo žemės sklypų. Nekilnojamojo turto registre nuo 2016-02-18 Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikėjimo teisė registruota Nacionalinei žemės tarnybai (įrašas galiojo iki 2016-03-31, išregistravimo pagrindas 2016-03-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2841). Nekilnojamojo turto registre Sutarties Nr. 2841 pagrindu s/b „Žaluma“ nuosavybės teise 2016- 03-31 įregistruotas žemės ūkio paskirties 8,9356 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas). Vilniaus rajono 1 -jo notarų biuro notarės D. S. atstovo L. Ž. patvirtintu 2016-05-30 susitarimu (notarinio reg. Nr. 5409), kurį sudarė minėtos sutarties šalys, pakeistas Sutarties Nr. 2841 3 punktas, t. y. pakeista Žemės sklypo kaina ir susitarta, kad žemės sklypas parduodamas už 4389,65 Eur. Ginčas prasidėjo nuo to momento, kai Bendrija nusprendė suformuoti ir taip identifikuoti valstybei priklausančią žemę būtent apie ežero teritoriją ir po sklypo įsigijimo jo dalį parduoti tam tikriems fiziniams asmenims. Kaip paaiškino prokurorė, atsakovas NŽT kreipėsi į ieškovą pagal trečiojo asmens L. S. 2016-10-18 skundą. NŽT taip pat remiasi argumentu, kad apie teisės aktų pažeidimus, t.y. jog Bendrija įsigijusi lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą jį pardavinėja fiziniams asmenims, sužinojo iš trečiojo asmens L. S. (T.I, b.l. 12).

Dėl prokuroro teisės reikšti ieškinį

CPK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus.Atsakovai remiasi argumentu, kad nėra pagrindo ginti viešojo intereso, nes fizinių asmenų, įsigijusių sklypo dalis, turtinis interesas ir nuosavybės teisės yra vienodai svarbios ir valstybė neturi prioriteto prieš jos turto įgijėjus. Teismas sutinka, kad nuosavybė yra konstitucinė teisė, bet nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl teisės aktų pažeidimo perleidžiant valstybei priklausančią žemę. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalies, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 5 dalies. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01- 20 įsakymo Nr, 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“’ (aktuali redakcija 2015-04-17) 18 punkto, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau - Taisyklės) 2 punkto pažeidimų. Tai reškia, kad ginčo objektas – ne turtinės teisės į žemę, o tinkamas teisės aktų įgyvendinimas. Prokuroras, gavęs informaciją apie viešojo intereso pažeidimą, pagal jam įstatymų suteiktą kompetenciją tiria šį pranešimą ir priima sprendimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. T. y. teisė spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikta prokurorui. Prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais. Šiuo atveju prokuroras nustatė, jog pažeidimas padarytas Nacionalinė žemės tarnybos veiklos srityje, vertinant sudaryto sandorio pasekmes. Taigi jis tinkamai realizavo Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą, todėl atsakovų argumentai dėl netinkamo ieškovo (CPK 45 straipsnis) atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Dėl sandorio teisėtumo

Iš S/b „Žaluma“ 2011-05-14 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 11/02 išrašo matyti, jog susirinkime buvo svarstytas bendrijos žemės pertvarkymo projektas ir bendrojo naudojimo žemės panaudojimo galimybės. Bendrijos narių 2013-05-12 pakartotinio susirinkimo protokole pažymėta, kad buvo svarstytas klausimas ir dėl bendrojo naudojimo žemės išsipirkimo. Nutarta tiems, kurie piniginiais indėliais prisidės išperkant bendrojo naudojimo žemę ir panaudos pagrindu valdys bei prižiūrės tam tikrų bendrojo naudojimo žemės plotą, nutraukus panaudos sutartį bus taikoma dešimt kartų didesnė išmoka nei investuotos lėšos. Taigi priėmus sprendimą išpirkti žemę, S/b „Žaluma“ NŽT Vilniaus rajono skyriui 2016-01-19 pateikė prašymą, o prieš tai 2015-10-26 prašymas aiškiai grįstas poreikiui ginčo sklypą naudoti rekreacijai. Vilniaus rajono skyriaus vedėja J. L. 2016-01-12 įsakymu Nr. 48FPĮ-43-(]4.48.123.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žaluma“, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino 8,9356 ha valstybinės žemės sklypo, patenkančio į s/b „Žaluma“ teritorijų formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatė žemės sklypo naudojimo paskirtį (žemės ūkio), naudojimo būdų (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė) bei specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Vilniaus rajono skyriaus vedėja J. L. 2016-05-20 įsakymu Nr. 48VĮ-959-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 48VĮ-369~( 14.48.2.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Žaluma“ pakeitimo“ nustatė, kad 8,9356 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), mokėtina suma – 4389,65 Eur (T.I, b.l. 20) (1455,35 Eur pirkėjas jau sumokėjo už žemės sklypo ir patikėjimo teisės įregistravimą). Atsakovai įrodinėja, kad Bendrija turėjo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, ir, pasikeitus nuomos mokesčio tarifui, už 2009 metus sodininkų bendrijai „Žaluma“ Vilniaus rajono savivaldybės administracija priskaičiavo 48 907,01 Lt nuomos mokesčio ir 2 611,65 Lt delspinigių (2010-05-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priminimas Nr. 4410008108). Sodininkų bendrija „Žaluma“ su 2010-07-21 prašymu Nr. 53 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės merę M. R. prašydami sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2009 metus nuo 48 904 Lt iki 2008 metų lygio, t. y. iki 2 507,40 Lt. Šia aplinkybe ir skolos priteisimo faktu atsakovai įrodinėja poreikį pirkti žemę, nes nuoma jiems tapo per brangi.Teismas šią aplinkybę vertina kritiškai ir nurodo, kad nuomos kaštai niekaip nepagrindžia bendrijos poreikio, kaip viešo intereso, naudoti žemę, dėl ko ją būtų galima įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Byloje esančios nuotraukos įrodo, kad žemė apie ežerą tiek prieš jos įsigijimą, tiek po sandorio yra vienodai netvarkoma. Lėšų atsiskaityti už nuomą ir kitas paslaugas trūkumas akivaizdžiai parodo, kad Bendrija neturėjo ir neturi finansinių galimybių teritoriją sutvarkyti ir ją pritaikyti bendroms reikmėms. Atsakovas P. E. nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybė planuoja už ginčo sklypo ribų įrengti dviračių taką. Taigi tai patvirtina, kad Bendrija neturėjo tikslo savarankiškai sutvarkyti viso įsigyjamo sklypo, padarant jį patraukliu naudoti bendriems poreikiams. Atsakovo SB „Žaluma“ atstovas pirmininkas J. N. paaiškino, jog NŽT nesutiko suformuoti ir parduoti mažesnio sklypo. Atsakovo NŽT atstovė I. P. nurodė, kad Bendrija sklypo plotą galėjo formuoti pagal poreikį. Advokatas Gytis Mekionis, bylos nagrinėjimo metu bandydamas įrodyti visų ginčo sandorių teisėtumą, siekė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Bendrijos narius, kurie pritarė 8,9356 ha sklypo dalių pardavimui fiziniams asmenims. Teismas pažymi, kad bendrijos narių poreikių tenkinimas, kai kiti fiziniai asmenys finansuoja iš valstybės žemės įsigijimą, kurios dalis galimai bus panaudota bendrijos poreikiams, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks išsipirkimas lengvatinėmis sąlygomis atitinka teisės aktų nuostatas. Taip pat siekis apmokėti Bendrijos skolas (ši aplinkybė Bendrijos pirmininko buvo nurodyta kaip pateisinanti tokius sandorius tiek teismo posėdžio metu, tiek Bendrijos susirinkimuose) parduodant dalimis sklypą, įsigytą lengvatinėmis sąlygomis, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu (toliau – Sodininkų bendrijų įstatymas). Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Taigi įstatymas aiškiai numato, kad tuo atveju, jei žemė yra bendro naudojimo, ji skirta ne perpardavimui, o Bendrijos reikmėms. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį „sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu“. Tai reiškia, kad 8,9356 ha sklypo dalių pardavimas fiziniams asmenims, kuris grįstas ekonominės naudos gavimu, siekiant susimokėti skolas ar gauti kitos naudos, be kita ko, ir Bendrijai iš pirkimo – pardavimo sandorių, nėra galimas. Advokatas Gylis Mekionis bylos nagrinėjimo metu 2017-04-28 pateikė prašymą prijungti įrodymus, t.y. s/b „.Žaluma“ 2010-04-25 pakartotinio susirinkimo protokolą, 2015-10-26 prašymą NŽT Vilniaus rajono skyriui bei 2015-10-15 straipsnį iš dienraščio „Lietuvos rytas“, kuriais įrodinėja, kad atsakovui NŽT buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su ginčo sklypo išpirkimu iš valstybės. Taigi atsakovai įrodinėja, kad tikruosius žemės įsigijimo tikslus atsakovas NŽT turėjo žinoti iš dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos ir numanyti iš Bendrijos dokumentų. Teismas dėl šios aplinkybės nurodo, kad dienraštis nėra patikimas šaltinis, o CK 6.163 straipsnio 4 dalis numato, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Tai reiškia, kad sandoriui sudaryti turi reikšmės būtent šalių veiksmai, kurių pagrindu susiklosto teisiniai santykiai, ir atsakovai savo pareigų nevykdymu negali remtis atsikirsdami į ieškinį. Advokato G. Mekionio nurodytos aplinkybės dėl trečiojo asmens L. S. veiksmų Bendrijos susirinkimuose neturi jokios teisinės reikšmės ginčo objektui, todėl dėl to nepasisako (CPK 13 straipsnis). Tačiau dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikto sodininkų bendrijos „Žaluma“ 2015-10-26 prašymo atskirai atkreipiamas dėmesys, jog sodininkų bendrija „.Žaluma“ šiuo raštu pateikė informaciją „<...> šiame sklype sodininkai ilsisi, daugelis su šeimomis ir pavieniai eina pasivaikščioti, gėrisi neurbanizuota gamta, ežero ir aplinkos panorama, maudosi ežere (yra įrengta prieplauka), poilsiauja jo pakrantėje, žvejoja“. Šis raštas įrodo, kad naudojimas buvo deklaruotas kaip bendrijos „.Žaluma“ narių bendriems poreikiams tenkinti ir rekreacijai. Sodininkų bendrijos „Žaluma“ 2010-04-25 pakartotinio susirinkimo protokolas taip pat nepagrindžia atsakovų pozicijos apie aiškiai atskleistus siekiamo įsigyti žemės sklypo panaudojimo tikslus. Advokatas Gylis Mekionis taip pat pateikė susirašinėjimą su NŽT ir Vilniaus rajono skyriumi, derinant S/b „Žaluma“ teritorijos pertvarkymo projektą bei sprendžiant su tuo susijusius klausimus, įskaitant ir bendrijos išpirktų valstybines žemės sklypų tolimesnį šių sklypų dalių perleidimą bendrijos nariams“. Tačiau šis susirašinėjimas vyko tik dėl sodininkų bendrijoje „Žaluma“ esančių valstybinių žemes sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-10-30 įsakymu Nr. 48V|-(14.48.2.)-3503, o klausimas dėl sodininkų bendrijos „Žaluma“ bendrojo naudojimo žemes sklypų perleidimo tretiesiems asmenims nebuvo sprendžiamas, nebent dėl įsiterpusių žemės sklypų.Į bylą pateiktas projektinių pasiūlymų aiškinamasis raštas dėl 8,9356 ha sklypo tvarkymo įrodo, kad jis apima tik apie dviejų hektarų plotą. Tai reiškia, jog nepaisant ribojimų dėl vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos, t.y. specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų, lieka virš trijų hektarų žemės plotas, kurio panaudojimo Bendrijos poreikiams pirmininkas negalėjo paaiškinti. Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad egzistuoja pagrindas prokuroro ieškinį tenkinti pagal CK 1.91 straipsnį (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu).CK 1.91 straipsnio 4 dalis numato, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad Bendrija su UAB „Ecoage“ 2016-01-26 sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. ECOA16-002-PP. Paruoštas projektinių pasiūlymų aiškinamasis raštas dėl 8,9356 ha sklypo tvarkymo akivaizdžiai parodo, kad suklysta dėl esminių sąlygų, nes apima itin mažą teritoriją, kuri būtų skirta sutvarkymui, ją pritaikant bendrijos poreikiams. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sandoriu bendrija iš esmės norėjo išvengti nuomos mokesčio ir įgyti teises į žemės sklypą, kurio nenumatė viso pritaikyti pagal deklaruojamus sandorio sudarymo metu tikslus, t.y. tuo pačiu ir pasipelnyti, apmokant skolas. Antstolio D. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo 2017-01-25 protokole Nr. 178-17-04. esančios fotonuotraukos įrodo, kad patekimas į ginčo žemės sklypą yra per taką, žemė apaugusi krūmynais, šalia vandens auga storesnį medžiai, iškirsti krūmai sudėti į krūvas, įrengtas lieptelis į vandens telkinį. Įrodymą apie realių darbų atlikimą pagal deklaruotą paskirtį, t.y. Bendrijos siekį panaudoti bendriems poreikiams, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovas NŽT nurodė, kad jei būtų atskleistos sandorio sudarymo aplinkybės, būtų sudaręs pirkimo – pardavimo sandorį dėl 8,9356 ha iš esmės kitokiomis sąlygomis. Pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo 2015-06-20 protokolu Bendrijos nariai nusprendė, kad bendrojo naudojimo žemės sklypai (ar jų dalys) gali būti parduodami Bendrijos nariams. Bendrijos valdyba 2016-05-17 Protokolu Nr. 33, esant balsų daugumai, nusprendė parduoti Sklypo (1 G) konkrečias dalis, todėl S/b „Žaluma“, atstovaujama pirmininko J. N., pardavė Žemės sklypo dalis Vilniaus miesto 2-jo notarų biuro notarės D. M. patvirtintomis pirkimo-pardavimo sutartimis: 2016-06-15 E. N. ir M. N. 245/22339 dalis už 686 Eur (reg. Nr. 3-5748); 2016-06-15 P. E. ir A. E. 245/22339 dalis už 686 Eur (reg. N r. 3-5743); Vilniaus miesto 2-jo notarų biuro notaro R. K. 2016-06-17 patvirtinta sutartimi A. J. ir A. J. 245/22339 dalis už 686 Eur (reg. Nr. 1-4303); Vilniaus miesto 12-jo notarų biuro notarės D. S. 2016-09-26 patvirtinta sutartimi: E. B. ir A. Ž.-B. 415/44678 dalis už 581 Eur, D. K. ir N. K. 901/89356 dalis už 630,7 Eur (reg. Nr, 2947); taip pat s/b „Žaluma“, atstovaujama P. E., veikiančio pagal Vilniaus miesto 2-jame notarų biure 2016-02-18 patvirtintą įgaliojimą, 2016-06-15 Vilniaus miesto 2-jo notarų biuro notarės D. M. patvirtinta sutartimi pardavė J. N. ir G. N. 973/89356 dalis už 681,1 Eur (reg. Nr. 3-5757).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 8,9356 ha sklypo vidutinė rinkos vertė - 646 320 Eur. NŽT atstovė J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad sodininkai, siekdami įsigyti valstybei priklausančią žemę, turi kreiptis tiesiogiai į NŽT. Lengvatinėmis sąlygomis gali pasinaudoti bendrija, siekdama įsigyti bendro naudojimo žemę rekreacijai, bet ne atskiri fiziniai asmenys. Ieškovas taip pat ginčija sandorių teisėtumą, argumentuodamas, jog fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Šiuo atveju buvo perleista žemė iki tol nenaudota fizinių asmenų. Atsakovė A. E. įrodinėja, kad po 8,9356 ha sklypo pardavimo, žemė tapo Bendrijos nuosavybė, todėl netaikoma nuostata dėl sklypo kainos ne aukciono tvarka, t.y. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis. Be to, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 2015- 09-28 rašte Nr. 3TN-I-1629-1208 nurodė, kad nebuvo nustatyta jokių pažeidimų sodininkų bendrijos „Žaluma“ veiksmuose, siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą, taip užtikrinant sodininkų bendrijos narių bendrųjų reikmių įgyvendinimą. Be to, anot atsakovės, minėtame Žemės ūkio ministerijos rašte buvo nurodyta, jog tolesnis sodininkų bendrijos įsigytos bendrojo naudojimo žemės naudojimas turi būti sprendžiamas sodininkų bendrijos nariu susirinkimuose balsų dauguma priimant atitinkamus sprendimus.Teismas sutinka su argumentu, kad jei sodininkų bendrijos įsigyto bendrojo naudojimo žemės sklypo tolesnis naudojimas atitinka galiojančius teisės aktus, jis yra teisėtas. Tačiau Nekilnojamo turto registro išrašas 2016-11-24 (T. I, b.l. 30,31) įrodo, kad 8,9356 ha žemės sklypas yra registruotas ne tik Bendrijos vardu. Nekilnojamojo turto registre bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje registruota: E. N. ir M. N. nuo 2016-06-20, P. E. ir A. E. nuo 2016-06-20, A. J. ir A. J. nuo 2016-06-23, E. B. ir A. Ž.-B. nuo 2016-10-04, D. K. ir N. K. nuo 2016-10-04, J. N. ir G. N. nuo 2016-06-20. Tai reiškia, kad yra išviešinta fizinių asmenų teisė į bendro naudojimo žemės sklypą dalinėje nuosavybėje, kurio plotas yra 8,9356 ha. Nei vienas teisės aktas nenumato, kad tokia dalinė nuosavybė kartu su Bendrija, kai sklypas yra registruotas kaip bendro naudojimo objektas, yra galima. Pažymėtina, kad prieš parduodant žemės sklypą NŽT patvirtino s/b „Žaluma“ teritorijų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir nustatė žemės sklypo naudojimo paskirtį (žemės ūkio), naudojimo būdą – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė. Duomenų dėl paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo nepateikta. Tai reiškia, kad ieškovas yra teisus, teigdamas, jog fiziniai asmenys ir Bendrija valdo didesnį kaip 0,12 ha žemės sklypą, kai įgytas 8,9356 ha žemės plotas po to iš dalies buvo perparduotas, taip suklaidinant NŽT, bei tuo pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 punktą. Iš viso s/b „Žaluma“ fiziniams asmenims (Bendrijos nariams) yra pardavusi 0,5644 ha dydžio ginčo sklypo dalį. Tai, kad dalis 8,9356 ha žemės sklypo bus skirta pagal deklaruotą paskirtį, nereiškia, kad perpardavimo faktas yra paneigiamas, o fizinių asmenų įgytos žemės dalies projektiniai sprendiniai yra suderinami su nustatytu žemės naudojimo būdu, kuris galimas tik Bendrijai kaip juridiniam asmeniui. Akivaizdu, kad Bendrija nenumatė naudoti viso sklypo sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, todėl ji negalėjo ir perpardavimo tikslu įsigyti tokio sklypo, kaip tai numato Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis.Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 punkte reglamentuota, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė - tai mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo staliniams statyti ar rekreacijai, o rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas yra nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose. Taigi fizinių asmenų teisės į bendrojo naudojimo objektą registruota pažeidžiant šią nuostatą, nes teritorijų planavimo dokumentuose aiškiai nurodyta ginčo sklypo naudojimo būdas - bendrojo naudojimo žemė. Tų pačių Taisyklių 3 punktas numato, kad sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Kaip minėta, Nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, kad fiziniai asmenys tapo dalininkais žemės sklypo, o tai reiškia, kad pažeistas ir šis punktas.Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje reglamentuota, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Šio įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos, viena iš jų – naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“’ (aktuali redakcija 2015-04-17) 18 punkte nurodytas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinys – tai žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijų priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams.Teismas sprendžia, kad, pardavus žemę fiziniams asmenims, buvo pasinaudota lengvatinėmis sąlygomis, nukrypta nuo reikalavimo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, leidžiant jiems ją įsigyti, taip pažeidžiant anksčiau paminėtas imperatyvias įstatymo normas, todėl pripažįstama, jog ieškovas įrodė ir kitą sandorio negaliojimo pagrindą, t.y. jo prieštaravimą CK 1.80 straipsnio 1 daliai, todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016-02-26 įsakymą Nr. 48VĮ-369-(14.48.2) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Žaluma“, taip pat pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016-05-20 įsakymą Nr. 48VĮ-959-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-02-26 įsakymo Nr. 48VĮ-369-(14.48.2.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4124/0607:783), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Žaluma“ pakeitimo“, pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-03-24 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2841, kuria s/b „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko 8,9356 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016-05-30 susitarimą (notarinio reg. Nr. 5409), kurio pagrindu pakeistas Sutarties Nr. 2841 3 punktas. Kitos ieškovo nurodytos aplinkybės tampa teisiškai nereikšmingomis, todėl teismas dėl jų nepasisako. Atsakovai, siekdami įrodyti, kad valstybei sandoris buvo naudingas, remiasi argumentu, jog Sutartis sudaryta atlikus visas privalomas pagal teisės aktus procedūras, įskaitant matininko atliktus kadastrinius matavimus, o Sklypo kainą, vadovaudamasis Tvarka, nustatė NŽT teritorinis padalinys, atsižvelgęs į kadastrinius matavimus atlikusio matininko A. Z. apskaičiuotą Sklypo vertę (žr. 2016-01-29 žemės ūkio paskirties žemės vertės apskaičiavimo aktą ir patikslintus 2016-05-02 Žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 60502). Teismas atkreipia dėmesį, kad kainos argumentu ieškovas remiasi tiek, kiek tai susiję su žemės pardavimu fiziniams asmenims, įrodinėdamas, jog tokiam sandoriui nebuvo iš viso pagrindo, tačiau neginčijo Bendrijos teisės įsigyti sklypą rekreacijai už tokią kainą. Tai reiškia, kad atsakovų argumentai yra nesusiję su ginčo esme, todėl teismas jų nevertina.

Dėl restitucijos

Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, turi teisę reikalauti iš antrosios šalies atlyginti turėtas išlaidas, taip pat savo turto netekimą ar sužalojimą, jeigu įrodo, kad suklydo dėl antrosios šalies kaltės. Jeigu tai neįrodyta, šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, privalo atlyginti antrajai šaliai turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą. CK 1.80 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog yra pagrindas pripažinti su 8,9356 ha žemės sklypo perleidimu susijusius tiek teisės aktus, tiek susitarimus negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir CK 1.90 straipsnio pagrindais, todėl taikoma restitucija pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas.Byloje nustatyta, jog A. J. ir A. J. 2016-06-17 sutartimi parduota 245/22339 Sklypo dalis, t. y. 0,098 ha; J. N., G. N. 2016-06-15 sutartimi parduota 973/89356 Sklypo dalis, t. y. 0,0973 ha; P. E., A. E. 2016-06-15 sutartimi parduota 245/22339 Sklypo dalis, t. y. 0,098 ha; A. Ž.-B., E. B. 2016-09-26 sutartimi parduota 415/44678 Sklypo dalis, t. y. 0,083 ha; E. N. ir M. N. 2016-06-15 sutartimi parduota 245/22339 Sklypo dalis, t. y. 0,098 ha; D. K. ir N. K. sutartimi parduota 901/89356 Sklypo dalis, t. y. 0,0901 ha.Atsakovai D. K. ir N. K. įrodinėja, kad jų sudaryta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 2947) sudaryta su teisėtu SB „Žaluma“ atstovu bei patvirtinta valstybės įgaliojimus turinčios ir prisiekusios notarės D. S., todėl atsakovai neturi teisinio pagrindo abejoti pirmiau nurodyto sandorio teisėtumu, jie buvo sąžiningi. Ši aplinkybė reikšminga būtų įrodinėjant atsakovo Bendrijos veiksmų teisėtumą dėl atskleistų sandorio aplinkybių, tačiau šiuo atveju ieškovas prašo pripažinti jų sudarytą žemės sklypo dalies pirkimo sandorį su Bendrija negaliojančiu kaip restitucijos atveju taikomą pasekmę. Tai reškia, kad aplinkybės dėl jų sąžiningumo negali paveikti prašomo taikyti ieškovo pasirinktų teisių gynimo būdo. Be to, atsakovai nereiškė priešieškinio, neįrodinėjo teisinės galimybės įsigyti žemės sklypo dalį iš atsakovo NŽT, neprašė perkelti pardavėjo teisės ir pan. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo nepaistyti ieškinio ribų, kurias apibrėžė ieškovas, gindamas viešą interesą. Atsakovė A. E. įrodinėja, kad jos įsigyta žemės sklypo dalis nepažeidžia Bendrijos narių viešų poreikių intereso, nes prie ežero patekimas nėra apribotas. Ginčo žemės sklype nevyksta jokios statybos, jokia kita ūkinė veikla. Atsakovai niekada nesiekė nei praturtėti, nei apgaulės būtu įgyti žemės sklypą vien tik privačioms fizinių asmenų reikmėms. Priešingai, 2016- 03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo — pardavimo sutarties pagrindu įsigytas ginčo žemės sklypas buvo ir bus skirtas tik bendrųjų sodininkų bendrijos narių poreikių tenkinimui, ginčo sklype buvo suplanuoti šie statiniai: pavėsinės (3 vnt.), prieplauka, statinys susirinkimams (1 aukšto salė su buitinėm patalpom, apie 200 kv. m.). Tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės neveikia fakto, kad atsakovai negali būti bendro naudojimo žemės sklypo dalininkais, kuris skirtas rekreacijai pagal jo planavimo dokumento projektinius sprendinius. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, kad būtent toje dalyje, kuri priskirta atsakovams, yra suplanuoti statiniai ar jie yra įrengę kitus bendro naudojimo objektus Bendrijos narių poreikiams tenkinti ir tai įteisinę.Patys atsakovai, atstovaujami advokato G. Mekionio, pripažįsta, jog ieškinyje ginčijamomis sutartimis nebuvo parduoti atidalinti, pilnai suformuoti kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, žemės sklypai. Tai įrodo, kad ieškovo pasirinktas restitucijos taikymas yra pagrįstas, o aplinkybė, kad buvo parduota fiziniams asmenims Bendrijos poreikiams skirta žemė, yra įrodyta. Tai, kad tiek notaras, tiek ir VĮ Registrų centras yra institucijos, turinčios laiduoti, kad nebūtų sudaryta neteisėtų ir negaliojančių sandorių ir tokių sandorių nebūtų registruota viešame registre, savaime nepagrindžia sandorių teisėtumo. Taip pat atsakovai remiasi CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Atsakovai mano, kad jei pagal prokuroro ieškinį ginčijami NŽT įsakymai bus pripažinti negaliojančiais, tai ginčijami sandoriai per se netampa negaliojančiais. Siekiant juos pripažinti negaliojančiais, būtina įrodyti fizinių asmenų nesąžiningumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog tai norma, skirta reguliuoti santykiams, susijusiems su savininko, praradusio nekilnojamąjį daiktą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, teisių gynimu, taip pat su savininko ir jo turto sąžiningo įgijėjo teisių ir interesų sąveika (konfliktu). Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos, sudarydamos visumą, atskleidžia nuosavybės teisių gynimo esmę (Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 27 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia teisėtumo, sąžiningumo principams (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas; byla Nr. 16/06-69/06-10/07).Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje prokuroras kelia valstybės nuosavybės pažeidimo klausimą, įrodinėjant Bendrijos nesąžiningumą, bet ne fizinių asmenų atskirai, o sandorius ginčija imperatyvių teisės normų pažeidimo padarymo faktu. Taigi būtent valstybė yra praradusi nekilnojamąjį daiktą. Kita vertus, atsakovai, tame tarpe ir A. E., kaip bendrijos nariai, privalėjo pasirūpinti, kad bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimai būtų sprendžiami pagal teisės aktų reikalavimus (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Taigi ir pagal konstitucinę justiciją tik tuo atveju, jei teisės įgijimo būdai neprieštarauja teisėtumo, sąžiningumo principams, būtų galima spręsti dėl kitokio restitucijos būdo, nei reikalauja ieškovas. Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria ieškovui, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovams: E. N., M. N., P. E., A. E., A. J., A. J., E. B., A. Ž.-B., D. K., N. K., J. N. ir G. N., kaip bendrijos nariams ar jų sutuoktiniams, faktinė situacija buvo (turėjo būti) žinoma, todėl sąžiningo įgijėjo apsaugos institutas netaikytinas. Be to, valstybėje visi įstatymai skelbiami ir kiekvienas asmuo turi žinoti bei vykdyti įstatymus.Atsakovai, atstovaujami advokato G. Mekionio, įrodinėja, kad fiziniai asmenys, sudarydami sandorius nepasinaudojo privilegijuota padėtimi ir elgėsi teisėtai, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, būtent Bendrija neatskleidė visų esminių sandorio aplinkybių, todėl dėl 8,9356 ha sklypo perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu visos kylančios pasekmės negali būti perkeliamos atsakovui NŽT, nes jo nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia taikyti restituciją: grąžinti iš atsakovo s/b Žaluma žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 8,3712 ha Lietuvos valstybei; grąžinti iš atsakovą E. N. ir M. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 245/22339 dalis Lietuvos valstybei; grąžinti iš atsakovų P. E. ir A. E. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 245/22339 dalis Lietuvos valstybei; grąžinti iš atsakovų A. J. ir A. J. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 245/22339 dalis Lietuvos valstybei; grąžinti iš atsakovų E. B. ir A. Ž.-B. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 415/44678 dalis Lietuvos valstybei; grąžinti iš atsakovų D. K. ir N. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 901/89356 dalis Lietuvos valstybei; grąžinti iŠ atsakovų J. N. ir G. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr, (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 973/89356 dalis Lietuvos valstybei; priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovui s/b „Žaluma“ 4389,65 Eur, sumokėtus už ginčo žemės sklypą; priteisti iš atsakovo s/b Žaluma atsakovams už ginčo žemės sklypo dalis sumokėtus: E. N. ir M. N. - 686 Eur, P. E. ir A. E. -686 Eur, J. N. ir G. N. - 681,1 Eur, A. J. ir A. J. - 686 Eur, D. K. ir N. K. - 630,7 Eur, E. B. ir A. Ž.-B. - 581 Eur (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas. Ieškovas reikšdamas ieškinį nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad grąžintino turto rinkos vertė yra šeši šimtai keturiasdešimt šeši tūkstančiai trys šimtai dvidešimt eurų (646 320 Eur), todėl pagal CPK 27 straipsnio nuostatas ieškinys nagrinėtinas apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. Tačiau ieškovas aplinkybe dėl kainos iš esmės nesirėmė, ginčydamas sandorį dėl 8,9356 ha žemės klypo pardavimo. Realiai byloje restitucija siekė 4389,65 Eur, t.y. tai buvo kaina, sumokėta už perleistą 8,9356 ha žemės plotą. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jo ieškinys tenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir NŽT (CPK 93 straipsnio 1 dalis), nes pripažinus niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-03-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2841, kuria s/b „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko 8,9356 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), byloje taikyta restitucija ir kartu kaip sandorio negaliojimo pasekmė panaikinti kitų asmenų žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sandoriai. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovų, jie turėtų būti apmokestinti vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų (144 Eur) suma dėl sutarties nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir devyniasdešimt devyniais eurais (99 Eur) už reikalavimą dėl restitucijos (4389,65 Eur x 75 procentai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taip pat teismas patyrė 4,16 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl viso iš atsakovų s/b „Žaluma“ ir NŽT priteisiama 236,16 eurų lygiomis dalimis, t.y. po118,08 eurų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016-02-26 įsakymą Nr. 48VĮ-369-(14.48.2) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Žaluma“.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016-05-20 įsakymą Nr. 48VĮ-959-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-02-26 įsakymo Nr. 48VĮ-369-(14.48.2.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Žaluma“ pakeitimo“.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-03-24 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2841, kuria s/b „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko 8,9356 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016-05-30 susitarimą (notarinio reg. Nr. 5409), kurio pagrindu pakeistas Sutarties Nr. 2841 3 punktas.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-15 žemės sklypo Pirkimo pardavimo sutartį (reg. 3-5748), kuria s/b Žaluma žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 245/22339 dalis pardavė E. N. ir M. N. už 686 Eur.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. 3-5743), kuria s/b Žaluma žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 245/22339 dalis pardavė P. E. ir A. E. už 686 Eur.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-15 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (reg. 3-5757), kuria s/b Žaluma žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 973/89356 dalis pardavė J. N. ir G. N. už 681,1 Eur.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-17 žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį (reg. 1-4303), kuria s/b Žaluma žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 245/22339 dalis pardavė A. J. i ir A. J. už 686 Eur.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-09-26 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (reg. 2947), kuria s/b Žaluma žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 901/89356 dalis pardavė D. K. ir N. K. už 630,7 Eur.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-09-26 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (reg. 2947), kuria s/b Žaluma žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 415/44678 dalis pardavė E. B. ir A. Ž.-B. už 581 Eur.

Grąžinti iš atsakovo s/b „Žaluma“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) „ 8,3712 ha Lietuvos valstybei;

Grąžinti iš atsakovų E. N. ir M. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) „ 245/22339 dalis Lietuvos valstybei;

Grąžinti iš atsakovų P. E. ir A. E. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) „ 245/22339 dalis Lietuvos valstybei;

Grąžinti iš atsakovų A. J. ir A. J. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 245/22339 dalis Lietuvos valstybei;

- Grąžinti iš atsakovų E. B. ir A. Ž.-B. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 415/44678 dalis Lietuvos valstybei;

Grąžinti iš atsakovų D. K. ir N. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., 901/89356 dalis Lietuvos valstybei;

Grąžinti iš atsakovų J. N. ir G. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 973/89356 dalis Lietuvos valstybei;

Priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovui s/b Žaluma 4 389,65 Eur, sumokėtus už ginčo žemės sklypą;

Priteisti ši atsakovo s/b Žaluma atsakovams už ginčo žemės sklypo dalis sumokėtus: E. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 686 Eur, P. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 686 Eur, J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 681,1 Eur, A. J. ir A. J. - A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 686 Eur, D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 630,7 Eur, E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. – B. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 581 Eur.

Priteisti į valstybės biudžetą iš S/b „Žaluma“ (juridinio asmens kodas 191518644, buveinės adresas: Minties g. 11-12, Vilnius) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927, buveinės adresas: Gedimino pr. 19, Vilnius) po 118,08 eurų bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.