Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Dėl minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Klaipėdos AVPK areštinėje, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – Areštinių veiklos taisyklės), 80 punktą vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Iš atsakovo atstovo Klaipėdos AVPK pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2014-01-10 iki 2014-01-23, nuo 2014-08-19 iki 2014-08-26, nuo 2014-09-25 iki 2014-09-30, nuo 2014-11-24 iki 2014-11-26, nuo 2015-01-15 iki 2015-01-27, nuo 2015-03-19 iki 2015-03-24, nuo 2015-04-15 iki 2015-04-17, nuo 2015-05-12 iki 2015-05-15, nuo 2015-05-21 iki 2015-05-27, nuo 2015-06-11 iki 2015-06-17, nuo 2015-08-10 iki 2015-08-13, nuo 2015-09-07 iki 2015-09-17, nuo 2015-10-13 iki 2015-10-15, nuo 2015-10-28 iki 2015-11-04, nuo 2015-11-23 iki 2015-11-25, nuo 2015-12-01 iki 2015-12-08, nuo 2016-01-11 iki 2016-01-15, nuo 2016-01-20 iki 2016-01-26, nuo 2016-02-25 iki 2016-03-03 buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose Nr. 2, 3, 5, 11, 13, 22, 23, 24, 25, 32, 34, 35, 38. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu Klaipėdos AVPK areštinėje buvo pažeistas laikotarpiais: 2014-01-13, nuo 2014-01-16 iki 2014-01-20, nuo 2014-08-19 iki 2014-08-26, 2014-09-25, nuo 2014-11-24 iki 2014-11-26, nuo 2015-01-15 iki 2015-01-21, nuo 2015-01-23 iki 2015-01-27, nuo 2015-03-19 iki 2015-03-24, nuo 2015-05-21 iki 2015-05-27, nuo 2015-06-12 iki 2015-06-17, nuo 2015-08-10 iki 2015-08-13, nuo 2015-10-13 iki 2015-10-15, nuo 2015-10-28 iki 2015-10-29, nuo 2015-11-23 iki 2015-11-25, nuo 2015-12-01 iki 2015-12-08 (II t., b. l. 106–107). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 68 paras buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 4,49 kv. m. iki 4,97 kv. m. kameros ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Areštinių veiklos taisyklių 80 punktą. Kitais pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 5,01 iki 9,15 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.

Iš atsakovo atstovo Šiaulių TI pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2014-08-26 iki 2014-09-25, nuo 2014-09-30 iki 2014-11-24, nuo 2014-11-26 iki 2015-01-15, nuo 2015-01-27 iki 2015-03-19, nuo 2015-03-24 iki 2015-04-15, nuo 2015-04-17 iki 2015-05-12, nuo 2015-05-15 iki 2015-05-21, nuo 2015-05-27 iki 2015-06-11, nuo 2015-06-17 iki 2015-08-10, nuo 2015-08-13 iki 2015-09-07, nuo 2015-09-10 iki 2015-09-15, nuo 2015-09-17 iki 2015-10-13, nuo 2015-10-15 iki 2015-10-28, nuo 2015-11-04 iki 2015-11-23, nuo 2015-11-25 iki 2015-12-01, nuo 2015-12-08 iki 2016-01-11, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-20, nuo 2016-01-26 iki 2016-02-25, nuo 2016-03-03 iki 2016-03-15 buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 15, 54, 59, 67, 83, 87, 97, 100, 103. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: nuo 2014-08-26 iki 2014-08-27, 2014-08-28 ryte, 2014-08-28 vakare, nuo 2014-08-29 iki 2014-09-14, 2014-09-15 ryte, 2014-09-19 vakare, nuo 2014-09-20 iki 2014-09-22, 2014-09-23 ryte, 2014-10-07 vakare, nuo 2014-10-08 iki 2014-10-15, 2014-10-16 ryte, 2014-10-21 vakare, nuo 2014-10-22 iki 2014-10-26, 2014-10-27 ryte, 2014-11-27 vakare, 2015-03-05 vakare, 2015-03-05, 2015-03-07 ryte, 2015-03-24 vakare, 2015-04-21 vakare, 2015-04-22 ryte, 2015-10-15 vakare, nuo 2015-10-16 iki 2015-10-18, 2015-10-19 ryte (II t., b. l. 92–104). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 39 paras ir 17 kartų dalį paros buvo laikomas Šiaulių TI kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 2,38 kv. m. iki 3,16 kv. m. kameros ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Kitais pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,8 iki 19,6 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.

Iš atsakovo atstovo Lukiškių TI-K pateiktų duomenų (I t., b. l. 61) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas vienas 2016-03-15 – 2016-03-16 kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m., todėl minimalaus ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Nors pareiškėjas rašytiniame 2016-11-02 atsikirtime (II t., b. l. 126–127) nurodė, kad šioje kameroje buvo laikomas dviese su kitu asmeniu, tačiau net ir esant tokiam atvejui, atsižvelgiant į kameros plotą, pareiškėjo atžvilgiu nustatytas minimalaus 3,6 kv. m. ploto asmeniui reikalavimas pažeistas nebuvo.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo juo naudojantis užtikrinimo.

Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitariniai mazgai Klaipėdos AVPK areštinėje, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengti netinkamai – juose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), atskiros oro šalinimo sistemos, nebuvo užtikrinamas privatumas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), įsigaliojusios nuo 2010-04-11 ir galiojusios iki 2015-11-01, 21 punkte buvo nurodoma, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009), galiojusios iki 2015-11-01, 20 punktas numatė, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm. aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Dėl atskiros oro šalinimo sistemos įrengimo reikalavimų pasakytina, kad HN 76:2010 2 punktas nustatė, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtina ir HN 134:2015 3 punkte.

Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinėje įrengtose kamerose sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm. aukščio pertvara, jie įrengti kamerų kampe taip, kad nebūtų galima asmens, esančio tualete, stebėti per duryse įrengtą stebėjimo langelį. Sanitariniuose mazguose įrengti unitazai, šalto vandens tiekimo bei atskira patalpų oro šalinimo sistemos, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas Klaipėdos AVPK areštinėje iš esmės atitiko HN 37:2009 reikalavimus, tačiau neužtikrino visiško asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose dėl mažų langų nebuvo tinkamo natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas. HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, o 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 37:2009 21 punktas numatė, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 22 punktas numatė, kad policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (toliau – Klaipėdos VSC) 2015-10-08 patikrinimo akto (II t., b. l. 103–105) matyti, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 23 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-08-10 – 2015-08-13) natūralaus apšvietimo koeficientas buvo 0,010±0,002 proc. ir neatitiko HN 37:2009 reikalavimų, dirbtinė dieninė apšvieta buvo 41±7 lx, o naktinė dirbtinė apšvieta – 5±1 lx ir taip pat neatitiko HN 37:2009 reikalavimų. Klaipėdos VSC 2015-04-13 patikrinimo aktu (II t., b. l. 112–113) nustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 25 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-04-15 – 2015-04-14) dirbtinė dieninė apšvieta buvo 102,3±18,1 lx, o kameroje Nr. 34 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-03-19 – 2015-03-24 ir 2015-06-11 – 2015-06-12) – 71,0±12,2 lx ir taip pat neatitiko HN 37:2009 reikalavimų. Šiaulių visuomenės sveikatos centro (toliau – Šiaulių VSC) 2015-01-13 patikrinimo aktu (I t., b. l. 151–154) nustatyta, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 54 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-08-28 – 2014-09-10) dirbtinė apšvieta buvo 105,35 lx, kameroje Nr. 67 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-08-26 – 2014-08-28, 2014-10-30 – 2014-11-24, 2014-11-26 – 2015-01-15, 2015-01-27 – 2015-03-07) dirbtinė apšvieta buvo 94,6 lx ir neatitiko HN 76:2010 reikalavimų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2016-03-04 patikrinimo aktu (I t., b. l. 77–78) nustatyta, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 108 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-03-15 – 2016-03-16) bendra dirbtinė apšvieta buvo 261 lx ir atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje ir Šiaulių TI ne visuomet buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus, nustatytus kamerų apšvietimui, o Lukiškių TI-K atžvilgiu pareiškėjo skundo teiginiai šiuo aspektu nepasitvirtino.

Dėl ventiliacijos, temperatūros, drėgmės.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, vasarą būdavo karšta, o žiemą šalta, būdavo drėgna. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc., temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju 18-22 °C. HN 37:2009 23 punktas numatė, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 24 punktas numatė, kad policijos areštinių kamerų temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28 °C, šaltuoju metų laiku – 18-26 °C, santykinė oro drėgmė – 30-75 procentai. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 procentai, o 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Iš Klaipėdos VSC 2015-10-08 patikrinimo akto (II t., b. l. 103–105) matyti, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 23 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-08-10 – 2015-08-13) oro temperatūra buvo 19,5/19,4 °C, santykinė oro drėgmė – 61,5/62,2 proc. ir atitiko HN 37:2009 reikalavimus. Klaipėdos VSC 2015-04-13 patikrinimo aktu (II t., b. l. 112–113) nustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 25 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-04-15 – 2015-04-14) oro temperatūra buvo 21,3/21,7 °C, santykinė oro drėgmė – 51,2/51,0 proc.; kameroje Nr. 34 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-03-19 – 2015-03-24 ir 2015-06-11 – 2015-06-12) oro temperatūra buvo 19,8 °C, santykinė oro drėgmė 41,4/44,6 proc., kamerose buvo įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, o kamerų vėdinimas buvo užtikrinamas per skaidraus stiklo atidaromus langus, todėl tai atitiko HN 37:2009 reikalavimus.

Atsakovo atstovas Šiaulių TI pateikė į bylą Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymą (I t., b. l. 111–113), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI kameros vėdinamos per atidaromus langus, įstaigoje nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, kadangi Šiaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Aplinkybę, kad Šiaulių TI-K kamerų vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus patvirtina ir byloje esantys Šiaulių VSC patikrinimo aktai. Todėl konstatuotina, kad kamerų vėdinimo būdas Šiaulių TI atitiko HN 76:2010 ir HN 134:2015 nustatytus reikalavimus. Šiaulių VSC 2015-01-13 patikrinimo akte (I t., b. l. 151–154) nustatyta, kad kameroje Nr. 54 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-08-28 – 2014-09-10) santykinė oro drėgmė buvo 67,99-67,09 proc. ir neatitiko tuo metu galiojusios HN 76:2010 26 punkto reikalavimų. Šiaulių VSC 2015-08-27 patikrinimo akte (I t., b. l. 174-177) nustatyta, kad kamerose Nr. 59, 100, 103 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2014-09-19 – 2014-09-25, 2014-09-30 – 2014-10-30, 2015-06-17 – 2015-07-16) oro temperatūra buvo nuo 23,2 iki 25,2 °C, santykinė oro drėgmė nuo 43,8 iki 64,5 proc. ir atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, iš esmės atitinkančiomis nustatytus higienos normų reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, tačiau pripažintina, kad nustatyti drėgmės rodikliai jo laikymo kameroje Nr. 54 metu (2014-08-28 – 2014-09-10) buvo viršyti.

Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu nuo 2016-03-15 iki 2016-03-16 kameroje Nr. 108 HN 134:2015 reikalavimai dėl kameros ventiliacijos, temperatūros, santykinės oro drėgmės pažeisti nebuvo: šią kamerą buvo galima vėdinti per atidaromą langą, oro temperatūra kameroje buvo 18,2-18,3 °C, santykinė oro drėgmė buvo 42,7 proc. Minėtas aplinkybes įrodo Vilniaus VSC 2016-03-04 ir 2016-05-03 patikrinimo aktai (I t., b. l. 74–78).

Dėl kamerų remonto.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Klaipėdos AVPK, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K kamerų sienų, lubų, grindų būklė buvo netinkama, nebuvo atliktas remontas. Pagal HN 76:2010 28 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, o pagal 62 punktą laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. HN 37:2009 6 punktas numatė, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 27 punktą policijos areštinės patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinė, buvusi adresu Jūros g. 1, Klaipėda, buvo rekonstruota dviem etapais: 1999 m. ir 2005 m. ir veikė iki 2015-12-27, o nuo 2015-12-28 veikia naujai pastatyta Klaipėdos AVPK areštinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėda, todėl patalpos buvo tinkamai suremontuotos, pateikė dokumentus dėl leidimo pradėti eksploatuoti patalpas, patalpų perdavimo eksploatuoti aktą (II t., b. l. 98–101, 109–110, 115–116). Tačiau iš Klaipėdos VSC 2015-10-18 patikrinimo akto (II t., b. l. 103–105) matyti, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 23 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-08-10 – 2015-08-13) sanitarinio mazgo pertvaros apdaila buvo sunkiai valoma ir dezinfekuojama, kadangi buvo iškritusios dvi apdailos plytelės. Todėl pripažintina, kad pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK kameroje Nr. 23 metu (2015-08-10 – 2015-08-13) jo laikymo sąlygos neatitiko HN 37:2009 6 ir 27 punktų reikalavimų.

Šiaulių VSC 2015-07-30 patikrinimo aktu (I t., b. l. 167–169) nustatyta, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 54 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-08-28 – 2014-09-10) buvo būtinas paprastasis remontas. Iš Šiaulių VSC 2015-08-27 patikrinimo akto (I t., b. l. 174–177) matyti, kad kamerose Nr. 100 ir Nr. 103 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2014-09-19 – 2014-09-25, 2014-09-30 – 2014-10-30, 2015-06-25 – 2015-07-16) nuo lubų byra tinkas. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos Šiaulių TI kamerų sienų, lubų ir grindų būklės laikytini pagrįstais.

Kadangi Vilniaus VSC patikrinimo aktais (I t., b. l. 74–78) Lukiškių TI-K kameroje Nr. 108, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, higienos normų pažeidimų šiuo aspektu nenustatyta, pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos Lukiškių TI-K kameros sienų, lubų ir grindų būklės atmestini kaip neįrodyti.

Dėl sveikatos patikrinimo, sanitarinių švaryklų įrengimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Klaipėdos AVPK, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K atvykę asmenys nebuvo patikrinami medikų, neįrengtos sanitarinės švaryklos. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 3 dalis numato, kad privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę. HN 76:2010 13 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti užtikrinta sveikatos priežiūra, o 50 punktas numatė, kad tardymo izoliatorių ir areštinių karantino (izoliavimo) patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, per šį laiką turi būti patikrinta jų sveikata. Tik po sveikatos patikrinimo asmenys perkeliami į bendras gyvenamąsias patalpas. HN 37:2009 12 punktas numatė, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims teisės akto nustatyta tvarka turi būti užtikrinta asmens sveikatos priežiūra, o pagal 55 punktą į policijos areštinę patekę asmenys turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – sanuojami), ir privalo nusiprausti sanitarinės švaryklos duše. Areštinių veiklos taisyklių 72 punktas numato, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo: per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu); kasdien aplankyti asmenis, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, išduoti jiems vaistų ir įsitikinti, kad jie suvartoti pagal paskirtį; stebėti badaujančio asmens sveikatą, teikti jam konsultacijas, kai jis pats to prašo; priimti gydytojo paskirtus medikamentus (gamintojo pakuotėje) iš policijos areštinėje laikomo asmens šeimos narių, artimųjų giminaičių ir kitų asmenų, taip pat iš asmenų konvojavimą vykdančių pareigūnų, jei asmuo yra atvežamas iš tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas. Pagal nuo 2015-11-01 galiojančios HN 134:2015 8 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Minėtose higienos normose taip pat nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose, policijos areštinėse turi būti įrengtos sanitarinės švaryklos, nurodyti esminiai sanitarinių švaryklų įrengimo reikalavimai.

Pareiškėjas skunde teigė, kad įstaigų patalpos buvo nevalomos, nešvarios, ant sienų ir lubų būdavo pelėsių. HN 76:2010 54 punktas numatė, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs; 56 punktas numatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių, o 58 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. HN 37:2009 48 punktas numatė, kad visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių, o pagal 52 punktą policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose; tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. HN 134:2015, galiojančios nuo 2015-11-01, 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka; 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai); 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K pirmojo ir trečiojo korpuso kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema, inter alia aliarminis iškvietimas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad aliarmo signalizacijos mygtukai kamerose įrengti, tačiau patys suimtieji ar nuteistieji juos sugadina (b. l. 65). Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo nebuvimo ar netinkamo veikimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.