- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-17
- Bylos Nr.
- I-4789-257/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00213-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas M. P. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 66). Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. birželio 05 d., ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas. Kamerose, kurių plotas apie 12 m², buvo laikomas su dar dvejais - penkiais suimtaisiais, jam teko mažesnis plotas, nei tai numatyta teisės aktais, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Tinkas kameroje ant sienų ir lubų vietomis buvo padengtas pelėsiu, šilto vandens kameroje nebuvo, tualetai buvo nerakinami, gamtinius reikalus reikėjo atlikti visų akivaizdoje. Žodinių skundų niekas neregistravo. Dėl buvimo perpildytose kamerose jis negalėjo judėti, nebuvo galimybės pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolat kildavo konfliktinės situacijos ir ginčai. Kamerose nebuvo šilto vandens, negalėjo išsiplauti indų, todėl nuolatos valgė iš riebaluotų indų. Kvietėsi daug kartų psichologą ar psichiatrą, tačiau jam buvo atsakyta, kad turėtų kreiptis raštu. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 66). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 32-38) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teisme jau yra išnagrinėtos dvi administracinės bylos, Nr. 1-486-394/2015, ir Nr. 1-1244-621/2016, kurioje teismas, nagrinėdamas pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo, išnagrinėjo atsakovo neteisėtus veiksmus, laikant asmenį kamerose, kur jam teko ploto mažiau, nei tai nustato teisės aktai, ir kamerose, kurios neatitiko higienos normų, už laikotarpį nuo 2012-03-15 iki 2015-03-03,m tad šioje byloje prašo bylą nutraukti. Nurodo, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus pažymos „Dėl M. P.“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių aktualiu bylai laikotarpiu buvo etapuotas 2015-03-28 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2015-04-08. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kameroje Nr.104, kameroje būdavo 2-5 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,77 m² iki 9,43 m² gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose buvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Nustatyta, kad kameroje Nr. 104 nešvari palangė, byra/lupasi kalkių sluoksnis nuo lubų.. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji/ nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Karšto vandens įvedimo į gyvenamąsias kameras teisės aktai nenumato. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundo papildyme (b. l. 90-92) atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą. Tai yra, į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 m² ploto pažeidimas (žr. pvz. 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-15-525/20217 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-964- 520/2017; 2016-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).
Matyti, kad pareiškėjui teko nuo 3,65 m² iki 9,43 m² gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir ekspoatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra, o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros erdvės sienele yra tinkamas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).
Atkreipia teismo dėmesį, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės atskyrimas yra nuo 2,12 m (kameroje Nr. 89) iki 2,31 cm (kameroje Nr. 104). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A- 1079-756/2017). Be to, pažymėtina ir tai, kad sanitariniai mazgai atitverti iš visų keturių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis arba užuolaidėlėmis (pateikti bylai aktualaus laikotarpio kamerų nuotraukų nėra galimybės), todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka; suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims; tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą ir darbo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai; privaloma nuodugniai patikrinti naujų Į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę; suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172, 101 p. numatyta, kad suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. 102 p. nustatyta, kad pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai.
Atsakovas pažymi, kad įstaigoje taip pat vadovaujamasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013-07-01 įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtintu „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašu“. Minėto aprašo 6 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji priėmimui pas gydytoją registruojami iš anksto pagal pateiktus prašymus, kuriuose nurodoma kreipimosi priežastis. <...> Pacientai registruojami kiekvienos dienos ryte. Užbaigus registravimą darbo dienos pradžioje žurnalas pateikiamas Sveikatos priežiūros tarnybai.
Visi apsilankymai fiksuojami Asmens sveikatos istorijoje. Pažymime, kad šiuo metu pareiškėjo M. P. Asmens sveikatos istorija yra jo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje (Vilniaus pataisos namuose).
Atkreipia dėmesį, kad pareigūnai nesudaro vienam ar kitam suimtajam/nuteistajam blogesnių kalinimo sąlygų ir visi prašymai (tame tarpe ir žodiniai), registruojami teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas savo skunde teismui nenurodo, kada jo prašymai pas psichologą (psichiatrą) nebuvo registruojami, kada jam nebuvo suteikta reikiama pagalba, o skundžiasi abstrakčiai, savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, todėl atsakovas mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia bendro pobūdžio prielaidomis, neįrodo jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, todėl pretenzijos dėl prašymų pas psichologą ar psichiatrą neregistravimo ar Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybai neturi pagrindo.
Pareiškėjo M. P. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrintos higienos normos kameroje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2015-06-05. Pagal teismų sistemos LITEKO duomenis, pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo yra išnagrinėtos administracinė byla Nr. 1-486-394/2015, kurioje pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrintos higienos normos kameroje, už laikotarpį iš viso nuo 2012-03-15 iki 2015-01-07, sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs, tad ši byla dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2015-01-07, kadangi šiuo atveju skundo pagrindas ir dalykas sutampa, yra nutrauktina. Taip pat pagal teismų sistemos LITEKO duomenis, pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo yra išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-1244-621/2015, kurioje pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrintos higienos normos kameroje, už laikotarpį iš viso nuo 2014-12-08 iki 2015-03-03 (byla dalyje už laikotarpį nuo 2014-12-08 iki 2015-01-07 yra nutraukta), sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs, tad skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015-01-07 iki 2015-03-03, kadangi šiuo atveju skundo pagrindas ir dalykas sutampa, yra nutrauktina.
Dėl kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ploto
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-02-03 pažymos Nr. 69/06-4493 „Dėl M. P.“ (b. l. 18), pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje bylai aktualiu buvo kalinamas nuo 2015-03-25 iki 2015-04-08 (12 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 12 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 12 dienų pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, atsižvelgdamas, kad pareiškėjui kameroje Nr. 104 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,83 m²) teko nuo 3,37 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,02 m² (kameroje 4 asmenys), 5,61 m² (kameroje 3 asmenys), 8,42 m² (kameroje 2 asmenys) konstatuoja, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kameros ploto ir kameroje esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 81–84) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kameroje sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsio.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-55 (patikrinimas atliktas 2015 m. vasario 9 d., b. l. 21–22) nurodyta, kad grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu konstatuota, jog HN 76:2010, punktų 54,56 reikalavimų pažeidimai nepašalinti – gyvenamojoje kameroje Nr. 104 palangė nešvari, nevalyta; byra, lupasi dažų/kalkių sluoksnis nuo lubų. Apie pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą, kurį būtina atlikti vieną kartą per mėnesį, informacija nepateikta, registras laisvės atėmimo vietoje nustatyta tvarka – nevedamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjo argumentas, kad kameroje sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsio vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes šį argumentą paneigia ir aukščiau paminėtas Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas. Iš aukščiau paminėto Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto nustatyti kiti pareiškėjo nenurodyti higienos normų pažeidimai: gyvenamojoje kameroje Nr. 104 palangė nešvari, nevalyta; byra, lupasi dažų/kalkių sluoksnis nuo lubų. Apie pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą, kurį būtina atlikti vieną kartą per mėnesį, informacija nepateikta, registras laisvės atėmimo vietoje nustatyta tvarka – nevedamas. Teismo nuomone, nors nustatyti higienos normų pažeidimai nėra esminiai, tačiau laikytina, kad pareiškėjas buvo laikomas, pažeidžiant nurodytus higienos normos reikalavimus.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo įrengtas nuo bendro kameros ploto atskirtas tualetas, kuriame būtų galima užsirakinti, todėl gamtinius reikalus buvo priverstas atlikti kitų akivaizdoje.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durinis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 79-80) matyti, kad kameroje, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra 2,31 m (kamera Nr. 104). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010, kurios 21 punktas yra analogiškas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtintoms nuostatoms, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiškose administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2111-415/2017). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
Atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie sanitarinių mazgų izoliavimą (fotonuotraukų, planų ar pan.). Iš minėtos pažymos (b. l. 79-80) negalima nustatyti ar sanitarinis mazgas tinkamai izoliuotas iš visų pusių ir užtikrinamas pareiškėjo privatumas, ar ne. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Kadangi pareiškėjas nurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų dėl tinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo, todėl teismas laiko pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, pagrįstais, t. y. teismas konstatuoja, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog per visą bylai aktualų laikotarpį, pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Juo labiau, atsakovo atstovo pateiktoje pažymoje (b. l. 79-80) užfiksuota sanitarinių mazgų kamerose atitvarinių kontrukcijų padėtis 2017 m. birželio 1 -ajai dienai, t. y. daugiau kaip po dviejų metų nei nagrinėjamas bylai aktualus laikotarpis.
Dėl karšto vandens tiekimo išsiplauti indus
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo šilto vandens, negalėjo išsiplauti indų, todėl nuolatos valgė iš riebaluotų indų.
Higienos normos HN 76:2010 21 punktas numato, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose turi būti įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. Tuo tarpu šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta tik sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje (Higienos normos HN 76:2010 27 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas, kad kamerose nebuvo šilto vandens, todėl nebuvo galimybės išsiplauti indus ir teko nuolat valgyti iš riebaluotų indų, atmestinas kaip nepagrįstas. Juolab, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, priemonės indams plauti į kameras išduodamos pagal jų vartojimo instrukcijose nurodytas normas, o byloje nėra duomenų, kad tokios priemonės pareiškėjui nebuvo išduotos. Juolab, pareiškėjas dėl priemonių indams plauti į kameras neišdavimo prašymų (skundų) neteikė, neprašė išduoti papildomo kiekio priemonių indams plauti.
Dėl skundų
Pareiškėjas nurodė, kad jo žodiniai skundai dėl blogų kalinimo sąlygų nebuvo registruojami, kvietėsi daug kartų psichologą ar psichiatrą, tačiau jam buvo atsakyta, kad turėtų kreiptis raštu.
Iš administracinėje byloje esančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu patvirtinto „Suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo“ (b. l. 88-89) matyti, kad pagal minėto aprašo 6 punktą, gautų žodinių prašymų ir skundų nagrinėjimą organizuoja ir vykdymą kontroliuoja padalinių vadovai. Suimtasis (nuteistasis) pokalbiui dėl žodinio prašymo ar skundo nagrinėjimo, priimamas tą pačią dieną kaip užfiksuotas žodinis prašymas ar skundas. Į suimtojo (nuteistojo) prašymą gali būti atsakoma žodžiu suteikiant jo prašomą administracinę paslaugą, pateikiant prašomą informaciją arba išaiškinant keliamų klausimų sprendimo galimybes ir procedūras (aprašo 7 punktas). Apie pokalbį su suimtuoju (nuteistuoju) ir prašymo ar skundo nagrinėjimo esmė pažymima Suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (aprašo 8 punktas).
Iš administracinėje byloje esančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtinto „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims tvarkos aprašo“ (b. l. 85-87) matyti, kad pagal minėto aprašo 6 punktą, suimtieji ir nuteistieji priėmimui pas gydytoją registruojami iš anksto pagal pateiktus prašymus, kuriuose nurodoma kreipimosi priežastis. Pacientai registruojami kiekvienos dienos ryte. Užbaigus registravimą darbo dienos pradžioje žurnalas pateikiamas Sveikatos priežiūros tarnybai. Kadangi visi apsilankymai fiksuojami asmens sveikatos istorijoje, pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu neteikė prašymo registruotis priėmimui pas gydytoją psichiatrą (psichologą). Yra įrašai, kad pareiškėjas pas psichiatrą lankėsi 2014-07-07 ir 2015-05-08 būdamas ne Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad jo skundai, prašymai tiek dėl blogų kalinimo sąlygų, tiek dėl psichologo ar psichiatro kvietimo nebuvo registruojami, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, kodėl, jo nuomone, būtent jį Šiaulių tardymo pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Priešingai, iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-02-01 pažymos Nr. 62/04-222 (b. l. 20) matyti, kad pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. birželio 05 d. su skundais ir prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Šiaulių TI direktorių nesikreipė. Be to, pareiškėjas pats skunde pripažįsta, kad jam buvo atsakyta, jog turėtų kreiptis raštu, tačiau to nedarė.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė didžiulę moralinę žalą, kamavo galvos skausmai, svaigo galva.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 73) nustatyta, jog atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė turėtą traumą, operaciją, žalingus įpročius: rūkymas, alkoholis. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Vertinant higienos normų pažeidimo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymi, jog nustačius higienos normos pažeidimus, kurie yra neesminiai ir kurių pareiškėjas pats skunde nenurodė, pareiškėjo argumentą dėl sanitarinio mazgo vertinant jo naudai, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018). Šiuo atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų higienos pažeidimų atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista labai trumpą laikotarpį, visos kitos pareiškėjo skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsniu teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo M. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2015-03-25 iki 2015-04-08 buvo pažeista.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo dalyje už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2015-01-07, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nutraukti.
Pareiškėjo M. P. skundo dalį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo dalyje už laikotarpį nuo 2015-01-07 iki 2015-03-03, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nutraukti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.