Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad 2012 m. gruodžio 7 d. 21.36 val. Vilniuje, Antakalnio ir Žolyno g. sankryžoje, vairuodama automobilį „Ford“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama į kairę, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė sustojusį automobilį, abu automobilius apgadino, eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. A. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt dydžio bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3500 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė nuobauda A. G. paskirta 4000 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.

Antra, pareiškėjos nuomone, administracinė nuobauda jai buvo paskirta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senačiai. Pagal ATPK 35 straipsnį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šioje byloje administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2012 m. gruodžio 7 d., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2013 m. liepos 24 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas 2013 m. rugsėjo 30 d., taigi administracinė nuobauda paskirta jau suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senačiai, nes įstatymo nustatytas terminas pasibaigė dar iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo. Kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo baigiasi ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai, tai yra aplinkybė, daranti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismai senaties termino netaikė ir administracinės bylos nenutraukė. Teismams paskyrus administracinę nuobaudą po to, kai pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminas, buvo padarytas materialiosios teisės pažeidimas, nes nesilaikyta ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, o nenutraukus administracinės bylos, kai tai imperatyviai numatyta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte, – administracinio proceso teisės pažeidimas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtiems teismo nutarimo ir nutarties priėmimui.

Taikant ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nutarime atskirai įvertinus ir kvalifikavus kiekvieną iš padarytų pažeidimų, nurodžius už juos pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles skirtinas nuobaudas, paskiriama galutinė nuobauda, kuri parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Galutinė subendrinta nuobauda gali būti griežtesnė ir už griežčiausią paskirtą nuobaudą už atskirą pažeidimą. Nuobaudos už atskirus pažeidimus, jei jų rūšys yra vienodos, gali būti sudedamos visiškai ar iš dalies. Taip nuobaudų bendrinimas aiškinamas teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-6992/2009, konsultacija dėl ATPK 33 straipsnio taikymo).

Pasak pareigūno, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas administracinę atsakomybę A. G. taikė nesilaikydamas ATPK 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija nustato baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo A. G. paskirta galutinė nuobauda 4000 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams neprieštarauja ATPK 33 straipsnio nuostatoms, nes nuobauda parinkta sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) iš padarytųjų pažeidimų, ribose. Be to, taikytas nuobaudų subendrinimas atitinka teismų praktiką.

ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo terminai A. G. byloje buvo pratęsti iki 2013 m. gruodžio 7 d., todėl teismas, 2013 m. rugsėjo 30 d. skirdamas jai administracinę nuobaudą, nuobaudos skyrimo terminų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 35 straipsnio taikymo

ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

ATPK 35 straipsnis nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti bylą per įstatymo numatytą laiką. Be to, svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu A. G. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už 2012 m. gruodžio 7 d. padarytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas baigėsi 2013 m. birželio 7 d. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio specialistės vyr. inspektorės Rasos Levišauskaitės 2013 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. AV2-5290/1338 (b. l. 4), dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 7 d., motyvuojant tuo, kad A. G. pakartotinai surasti ir apklausti per įstatymo numatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą nepavyko, kviečiama į policijos įstaigą ji neatvyko. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo A. G. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtos administracinės nuobaudos, priimtas 2013 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki pasibaigiant pratęstam nuobaudos skyrimo terminui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinė nuobauda A. G. buvo paskirta nepažeidžiant ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų.

Dėl ATPK 33 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Pagal ATPK 33 straipsnio 1 dalį, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose; šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.

Šiame straipsnyje numatytas nuobaudų skyrimas esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai. Įstatymas nurodo, kad, skiriant nuobaudą už kelis pažeidimus, pirmiausia turi būti skiriama nuobauda ar nuobaudos už kiekvieną iš padarytų pažeidimų. Po to paskiriama galutinė nuobauda. Įstatymas nurodo, kad galutinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Įstatymas nenurodo nuobaudų bendrinimo būdų, tačiau nustato, kad galutinė nuobauda negali viršyti maksimalios nuobaudos, numatytos už sunkiausią teisės pažeidimą, dydžio. ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostata liečia tik pagrindines administracines nuobaudas ir turi būti aiškinama taip, kad organas, skiriantis nuobaudą, gali pagrindines nuobaudas, paskirtas už atskirus administracinius teisės pažeidimus, sudėti (visiškai ar iš dalies) arba apimi. Bendrinimo būdą pasirenka teismas, tačiau sprendime turi būti nurodytas nuobaudų bendrinimo būdas, o galutinė administracinė nuobauda negali viršyti sankcijos už sunkiausią teisės pažeidimą maksimalios ribos. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudas už atskirus teisės pažeidimus greta pagrindinių nuobaudų gali būti skiriamos papildomos administracinės nuobaudos. Skiriant galutinę nuobaudą prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomų nuobaudų. Taigi papildomos nuobaudos tarpusavyje nebendrinamos, o pasirenkama viena iš paskirtų papildomų nuobaudų. Tikėtina, kad tai bus griežčiausia papildoma nuobauda.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>“. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimt parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>“.

Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu A. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt dydžio bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3500 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė nuobauda jai paskirta 4000 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams. Apylinkės teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje pasakyta, kad teismas, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, už atskirus administracinius teisės pažeidimus A. G. paskirtas baudas subendrino nuobaudų apėmimo būdu, tačiau sprendžiant iš galutinės pareiškėjai paskirtos baudos dydžio aišku, kad buvo taikytas ne paskirtų baudų apėmimo, o jų sudėjimo būdas. Tačiau pažymėtina, kad galutinis paskirtos baudos dydis – 4000 Lt viršijo tą dydį, kuris galėjo būti paskirtas taikant nuobaudų apėmimą, ir net taikant visišką sudėjimą (3500 + 150 = 3650 Lt). Taigi, nors galutinė pagrindinė nuobauda paskirta neperžengiant sankcijos, numatytos už sunkesnį iš padarytų pažeidimų, ribų (4000 Lt), darytina išvada, kad teismas, bendrindamas paskirtas už atskirus pažeidimus baudas, jas bendrino pažeisdamas ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas. Paskirtos galutinės baudos dydis yra didesnis už tą, kuris būtų, jeigu nuobaudos būtų bendrintos visiško sudėjimo būdu. Įstatymo nuostata, kad galutinė pagrindinė nuobauda negali viršyti sankcijos, numatytos už sunkesnį iš padarytų pažeidimų, ribų, nereiškia, kad teismas gali nepaisyti nuobaudų sudėjimo ir apėmimo būdų esmės. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, todėl taip pat padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Dėl to abiejų instancijų teismų sprendimai keistini. Pagrindinės nuobaudos bendrintinos nuobaudų apėmimo būdu, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje, ir pridedama paskirta papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Panaikinti nutarimo ir nutarties dalis, kuriomis, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, A. G. subendrinus pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas paskirta 4000 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį A. G. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, prijungiant papildomą teismo paskirtą administracinę nuobaudą, ir galutinę subendrintą nuobaudą A. G. paskirti 3500 Lt dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams.

Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti galioti nepakeistas.