Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-05 · Administracinė byla Nr. I3-1157-644/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-05
Bylos Nr.
I3-1157-644/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03145-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Noreikiškių kaimynai“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-1157-644/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03145-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos „Noreikiškių kaimynai“ atstovams I. Š. ir

advokato padėjėjui P. M.,atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei K. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Noreikiškių kaimynai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja VšĮ „Noreikiškių kaimynai“ patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J20-998-2022/J02 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu patikslintą skundą (1 t., b. l. 127-131) palaikė ir paaiškino, kad ginčijamas nutarimas, kuriuo pareiškėjai VšĮ „Noreikiškių kaimynai“ už privalomojo nurodymo nevykdymą buvo skirta sanacija – 2000 Eur bauda yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pažymėjo, kad analizuojant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo teisinį reglamentavimą, spręstina, kad visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. Tačiau tam būtina tūrėti duomenis apie padėtį, buvusią iki tariamo pažeidimo, tačiau šiuo atveju tokie duomenys į bylą nėra pateikti. Šiuo atveju nėra galimybės įvertinti, ar pareiškėja įvykdė ar neįvykdė privalomąjį nurodymą, nes byloje nėra duomenų apie padėtį, buvusią iki tariamo pažeidimo. Nors į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą yra perkeltos direktyvos nuostatos, pagal kurias, visų pirma, turi būti siekiama atkurti pirminę aplinkos būklę, atsakovas praktikoje šiuo reguliavimu nesivadovauja, nes į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys neigiamą gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Neįrodžius šių aplinkybių pareiškėjai negalėjo būti skirta sankcija už privalomojo nurodymo sutvarkyti po avarijos atliekomis užterštą teritoriją, nes nėra jokių įrodymų, patvirtinančių padėtį iki tariamo pažeidimo, neigiamą gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.

Pažymėjo, kad pareiškėja nėra atsakinga už patį pažeidimą, nes šiuo atveju nebuvo nustatytas pažeidimo mechanizmas, nenustatyti jokie bendrovės tyčiniai veiksmai arba neveikimas. Pareiškėja negali būti atsakinga už pašalinių asmenų veiksmus, jei tokie apskritai buvo atlikti, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl Nutarimas naikintinas.

Akcentavo, kad pagal Konstitucinio teismo praktiką, už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nors pareiškėja nesutinka su sankcija ir teigia, kad sankcija negalėjo būti paskirta neįrodžius pažeidimo, tačiau jei teismas nuspręstų, kad pažeidimas yra įrodytas, šiuo atveju paskirta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga pažeidimui, sankcijos dydis neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Bauda naikintina ir todėl, kad pareiškėja gauna nedideles pajamas, bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, bendrovė yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, o vadovo atlyginimas tik 150 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime (1 t., b. l. 14-16, 134-137) išdėstytus argumentus ir nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. Departamente buvo gautas pranešimas dėl galimai į gamtinę aplinką bėgančių buityje susidariusių nevalytų nuotekų (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu Departamentas nustatė, kad iš buitinių nuotekų surinkimo šulinio į gamtinę aplinką bėga galimai nevalytos buitinės nuotekos. Buitinių nuotekų tinklai priklauso pareiškėjai. 2022 m. rugsėjo 15 d. atlikus pakartotinę apžiūrą buvo nustatyta, kad teritorijoje liko iš buitinių nuotekų surinkimo šulinio kartu su nuotekomis į aplinką patekusios komunalinės atliekos. 2022 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjai buvo duotas privalomasis nurodymas iki 2022 m. spalio 3 d. sutvarkyti po avarijos atliekomis užterštą teritoriją. 2022 m. spalio 4 d. atlikto pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad užteršta teritorija nesutvarkyta, privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl Departamento 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu pareiškėjai už privalomojo nurodymo nevykdymą buvo skirta sankcija – 2000 Eur bauda.

Pažymėjo, kad ginčo esmė - sankcijos skyrimas už privalomojo nurodymo neįvykdymą. Privalomuoju nurodymu pareiškėja buvo įpareigota ne atkurti aplinkos būklę, o sutvarkyti po avarijos atliekomis užterštą teritoriją, t. y. pašalinti iš teritorijos komunalines atliekas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už neįvykdymą laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Šiuo atveju pareiškėja nelikvidavo avarijos pasekmių, t. y. nesutvarkė užterštos teritorijos, todėl ir buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 5 dalį. Jokių aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinti ji neprivalėjo. Įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo įmanoma įvykdyti privalomojo nurodymo, pareiškėja nepateikė.

Atsakovo teigimu, pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, jog nėra atsakinga už padarytą pažeidimą. Šiuo atveju pažeidimas buvo padarytas pareiškėjos neveikimu. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog ji sutvarkė atliekomis užterštą teritoriją ir po to pašaliniai asmenys vėl ją užteršė. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, atlikus patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, teritorijoje buvo rastos tos pačios šiukšlės. Pažymėjo, kad sankcija buvo paskirta pagrįstai, o sprendimas skirti ar neskirti pareiškėjai mažesnę baudą yra teismo prerogatyva.

Skundas patenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2022-11-08 nutarimo Nr. J20-998-2022/J02 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento pareigūnai pagal gautą skundą, dėl galimai į gamtinę aplinką bėgančių buityje susidariusių nevalytų nuotekų (duomenys neskelbtini). sav., 2022 m. rugsėjo 12 d. atliko patikrinimą. Departamentas 2022 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-4770 nurodė, kad iš buitinių nuotekų surinkimo šulinio į gamtinę aplinką bėga galimai nevalytos buitinės nuotekos. Buitinių nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini)., priklauso VĮ „Noreikiškių kaimynai“ (1 t., b. l. 38-39).

2022 m. rugsėjo 15 d. Departamentas atliko pakartotinę vietos apžiūrą ir 2022 m. rugsėjo 15 d. apžiūros akte Nr. TVR-6387 konstatavo, kad po 2022 m. rugsėjo 12 d. avarijos teritorijoje liko iš buitinių nuotekų surinkimo šulinio kartu su nuotekomis į aplinką patekusios komunalinės atliekos (1 t., b. l. 47-49).

Departamentas 2022 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjai davė privalomąjį nurodymą Nr. PN-533 iki 2022 m. spalio 3 d. sutvarkyti po avarijos atliekomis užterštą teritoriją ir informuoti apie tai privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją) (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Minėtais duomenimis nustatyta, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo suderintas su įmonės direktore I. Š. (1 t., b. l. 35-38). Departamentas konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 7.2 papunktį, kuriame nurodyta, jog turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis nuotekų surinkimo sistemos sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą.

2022 m. spalio 4 d. Departamentas atliko pakartotinį patikrinimą ir 2022 m. spalio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA-5222 nustatė, kad užteršta teritorija nesutvarkyta, privalomasis nurodymas neįvykdytas. Patikrinimo akte Nr. PA-5222 nurodė, kad atvykus buvo rastos komunalinės atliekos, kurias sudarė tualetinio popieriaus likučiai, įvairios servetėlės (1 t., b. l. 26-27).

Departamentas 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J20-998/2022/J02 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjai už tai, kad bendrovė iki 2022 m. spalio 3 d. neįvykdė 2022 m. rugsėjo 16 d. jai duoto privalomojo nurodymo Nr. PN-533 (minėtos aplinkybės konstatuotos 2022 m. spalio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA-5222), paskyrė ekonominę sankciją (2000 eurų baudą), numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 5 dalyje (1 t. b. l., 5-8).

Departamentas 2022-11-08 nutarime Nr. J20-998-2022/J02 konstatavo, kad VĮ „Noreikiškių kaimynai“ pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo asmenį, kuriam duotas privalomasis nurodymas, patraukti atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, išskyrus atvejus, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme (Kontrolės įstatymo 26 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, užtraukia baudą nuo 2000 iki 5000 eurų.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad buitinių nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai ir 2022 m. rugsėjo 12 d. iš buitinių nuotekų surinkimo šulinio į gamtinę aplinką bėgo galimai nevalytos buitinės nuotekos.

Bylos duomenimis, VšĮ „Noreikiškių kaimynai“ direktorė I. Š. su Departamento 2022 m. rugsėjo 16 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-533, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2022 m. spalio 3 d. sutvarkyti atliekomis užterštą teritoriją, pasirašytinai buvo supažindinta 2022 m. rugsėjo 16 d. Be to, I. Š. 2022 m. rugsėjo 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose Departamentui pažymėjo, kad buitinių nuotekų tinklai priklauso VšĮ „Noreikiškių kaimynai“ ir ji yra atsakinga už šių tinklų būklę bei galimą taršą, todėl privalomąjį nurodymą išpildys (1 t., b. l. 46). Pažymėtina, kad pareiškėja privalomojo nurodymo neskundė (formaliai jį pripažindama), o pagrindo abejoti privalomojo nurodymo teisingumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo. Be to, pareiškėja įvykdė administracinį nurodymą administracinio nusižengimo byloje, kurioje ji buvo pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalyje bei atlygino žalą aplinkai (1 t., b. l. 97-103). Taigi, byloje nėra ginčo dėl privalomajame nurodyme nustatytų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju skundo reikalavimą dėl Nutarimo panaikinimo pareiškėja motyvuoja tuo, kad pažeidimas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo nebuvo padarytas. Pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo nustatyti jokie pareiškėjos tyčiniai veiksmai arba neveikimas ir ji negali būti atsakinga už pašalinių asmenų veiksmus teršiant aplinką.

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų pareiškėjos kaltei pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį pagrįsti. Iš 2022 m. spalio 4 d. įvykio vietos foto nuotraukų aiškiai matomos nesurinktos į aplinką patekusios buitinių nuotėkų atliekos (popieriaus gabalai), kurios taip pat buvo užfiksuotos 2022 m. rugsėjo 15 d. apžiūros metu (1 t., b. l. 28-33, 50-56A). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuotraukose matomi popieriaus gabalai atsirado dėl kitų asmenų, kaip nurodo pareiškėja, veiklos. Liudytoja E. K. nurodė, kad šiukšlės aplink šulinį atsirado tada, kai UAB „Kauno vandenys“ darbuotojai atkimšo nuotėkų šulinį, o privalomasis nurodymas buvo duotas tam, kad šios šiukšlės būtų surinktos. D. J. paliudijo, kad šulinį 2022 m. rugsėjo 12 d. atkimšo UAB „Kauno vandenys“ darbuotojai, o šulinio atkišimo metu į aplinką išsiveržė nuotėkos su popieriais, kurias pareiškėja turėjo surinkti. D. J. parodė, kad 2022 m. spalio 4 d. ir 2022 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos foto nuotraukose buvo užfiksuoti tie patys popieriaus gabalai.

Teismo vertinimu, tiek 2022 m. spalio 4 d. patikrinimo akto Nr. PA-5222 duomenys, tiek įvykio vietos foto nuotraukos bei liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja neįvykdė Departamento 2022 m. rugsėjo 16 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-533 iki 2022 m. spalio 3 d. sutvarkyti po avarijos atliekomis užterštą teritoriją, t. y. nesurinko visų 2022 m. rugsėjo 12 d. kartu su nuotėkomis į aplinką išsiveržusių atliekų, todėl atsakovas Nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį.

Atmestini pareiškėjos argumentai, kad sankcija jai buvo skirta už aplinkos neatkūrimą, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja privalomuoju nurodymu buvo įpareigota ne atkurti aplinką, o pašalinti iš teritorijos komunalines atliekas (šiukšles), kurios, kaip byloje nustatyta, išsiveržė 2022 m. rugsėjo 12 d. kartu su nuotėkomis UAB „Kauno vandenys“ darbuotojams atkimšus šulinį.

Pareiškėja nurodo, kad ekonominė sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir turi būti sumažinta. Pažymėjo, kad pažeidimas nedidelis ir nesukėlė jokių pasekmių, o įmonei paskirta sankcija yra per didelė. Bendrovės pajamos labai mažos, joje dirba tik vienas darbuotojas, o įmonė yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurio vadovo atlyginimas tik 150 Eur.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr., pvz., sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-3056/2011, Nr. A662-2368/2011, Nr. A502-114/2012, kt.).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Konstatuotina, kad teismas turi diskreciją įvertinti, ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjai ekonominę sankciją, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnyje nustatytomis ekonominės sankcijos skyrimo taisyklėmis ir įvertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., kad VšĮ „Noreikiškių kaimynai“ geranoriškai padėjo tyrimo metu ir vykdė privalomąjį nurodymą. Skiriant pareiškėjai ekonominę sankciją taip pat buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Kaip minėta, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.

Atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas pažeidimas nėra didelis, kad pareiškėja bendradarbiavo su institucija, o nustačius pažeidimą – ėmėsi veiksmų padarinių šalinimui (tvarkė aplinką), taip pat įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis apie VšĮ „Noreikiškių kaimynai“ finansinę būklę (pagal pateiktus banko sąskaitos išrašus pareiškėjos galimybės sumokėti paskirtą baudą yra ribotos), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas daro išvadą, jog Nutarimu pareiškėjai paskirta sankcija – 2000 Eur bauda yra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į padarytą teisės pažeidimą, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principą, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Nutarimą ir skiriant pareiškėjai mažesnę ekonominę sankciją – 200 Eur baudą.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Noreikiškių kaimynai“ skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J20-998-2022/J02 paskirtą ekonominę sankciją 2000 Eur baudą pakeisti į 200 Eur baudą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis