Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-94-245/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-10-08
Bylos Nr.: 1-94-245/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-05482-2020-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Kęstutis Dargužis
Nukentėjusysis: S. S., A. J.
Kaltinamasis: L. B.
Advokatai: Eglė Grucytė, Rasa Kalkauskienė

Baudž. byla Nr.1-94-245/2021

Proceso Nr.1-01-1-05482-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.6;1.2.4.1.2.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Sokolovui, Dariui Jakučiui, Auksei Lipkevičienei, gynėjai advokatėms Eglei Grucytei, Aušrai Ručienei, nukentėjusiesiems S. S., A. J., nukentėjusiosios S. S. atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei, ekspertei Ramunei Drazdauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), romų tautybės, LR pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. B. 2020 m. vasario 6 d. apie 15:20 val. viešoje vietoje - sporto klube „M.G.“, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų - sporto klubo lankytojų ir darbuotojo A. J. akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką, be jokios priežasties ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, tyčia peiliu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius S. S. į krūtinę, dešinę ranką bei dešinę pilvo pusę, tuo padarė S. S. durtinę- pjautinę žaizdą dešinėje nugarinėje krūtinės pusėje netoli pažasties, durtinę- pjautinę žaizdą dešinio žasto išoriniame paviršiuje, durtinę- pjautinę žaizdą dešinio dilbio srityje, durtinę- pjautinę žaizdą dešinio žasto vidiniame paviršiuje, taip pat kiauryminę durtinę- pjautinę žaizdą po dešiniuoju šonkaulių lanku su kepenų pažeidimu, kuo jai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, taip iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė S. S. sveikatą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė nukentėjusiųjų S. S. ir A. J. bei kitų įvykio vietoje buvusių asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis peiliu durdamas du kartus nukentėjusiajai, sužalojo. Jis atliko šiuos veiksmus todėl, kad buvo apkalbamas ne tik nukentėjusiosios S. S., bet ir kitų klubo lankytojų. „Pradėjęs lankytis sporto salėje, vis atkreipdavo dėmesį į tai, kad yra apkalbamas. Visi, kurių pokalbius jis nugirsdavo, vis paminėdavo žodį " čigonas" ir vis kažką apie jį pasakydavo. Kalbėdavo apie jį ne tik treneriai, bet ir lankytojai (b. l. 8-10, t. 4). Peilį, kuriuo dūrė nukentėjusiajai, įsigijo dar iki nusikaltimo padarymo. Kai sporto klube pastebėjo, jog yra apkalbamas, peilį pradėjo nešiotis į klubą. Po to, kai sužalojo nukentėjusiąją ir pasišalino iš klubo, šį peilį išmetė į šiukšlių konteinerį, esantį prie jo namų. Vėliau pareigūnų surastas peilis yra tas pats peilis, kuriuo sužalojo S. S..

L. B. ikiteisminio tyrimo metu, 2020-08-25 parodė, kad prisimena ir tvirtina anksčiau duotus savo parodymus ir prašo jais remtis, papildymų neturi. Ankstesnėje apklausoje nurodė, kad dūrė du kartus, būtent šiuos dūrius atsimena, kitų dūrių neatsimena ( b. l. 21, t. 4).

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad 2020-02-06 apie 14 val. ji su nukentėjusiuoju A. J. buvo sporto klube „M.G.“, kai kaltinamasis L. B. ir kitas romų tautybės jaunuolis atvyko į sporto klubą, sportavo. Tuo metu, kai A. J. sėdėjo prie stalo, o ji buvo rankomis atsirėmusi į stalą ir stebėjo sportuojančius asmenis, netikėtai pajuto 3-4 smūgius į šoną, nesuprasdama, kas atsitiko. Pajuto, kaip jos vyras A. J. ją patraukė už savęs ir tuo metu pamatė, kad prie minėto stalo stovi kaltinamasis L. B. su peiliu rankoje. Prieš kaltinamąjį stovėjo jos vyras. Tuo momentu kaltinamasis L. B. vyrui rėkė „papjausiu ir tave“, o po to puolė A. J.. A. J. nuvertė ant žemės spintelę. Tuo metu į klubą įėjo A. J. sūnus D., todėl norėdama apsaugoti vaiką, ji užlipo ant kėdės ir ketino perlipti minėta stalą (barą), tačiau jai aptemo akys, pasidarė silpna ir ji atsilošė ant kėdės. Ji silpo, protarpiais prarasdavo sąmonę, suprato, kad jai buvo teikiama medicininė pagalba, girdėjo medikų kalbas, kad mažai šansų, jog ji išgyvens. Jai nustatytos šešios durtinės žaizdos, iš kurių rankoje keturios žaizdos, o šone dvi. Tolimesnį gydymą tęsė pas savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, lankėsi pas psichologą, kadangi po šio įvykio bijo eiti kažkur viena, buvo sutrikdytas miegas, jaučiasi nesaugi. Psichologas skyrė gydymą medikamentais. Ji nesuprato, kodėl kaltinamasis jai smūgiavo peiliu, kadangi prieš tai jis nieko nesakė, nebuvo jokio žodinio pokalbio tarp jų. Įvykio metu, po sužalojimo, matė peilį kaltinamojo L. B. rankoje. Jo geležtė pasirodė ilga ir plona.

Iš 2020-02-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 L. B., kuris 2020-02-06 buvo sporto klube „ M.G.“ ją subadė peiliu (b. l. 81- 83, t.1).

Iš 2020-02-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 L. B., kuris 2020-02-06 buvo sporto klube „ M.G.“ ( b. l. 86- 88, t.1).

Nukentėjusysis A. J. parodė taip pat, kaip ir nukentėjusioji S. S.. Jis taip pat parodė, kad pamatė, kaip prie S. S. atsiradęs kaltinamasis L. B. ranka smūgiuoja jai į dešinį šoną. Tada jis patraukė S. S. už savęs. Kaltinamojo dešinėje rankoje pamatė peilį, kurio geležtė buvo ilgio per delną. Viena geležtės pusė užaštrinta. Kaip kaltinamasis L. B. atėjo iki S. S., jis prisėlino. Pamatęs peilį kaltinamojo rankoje suprato, kad šis S. S. sudavė smūgius peiliu. Po to kaltinamasis stovėdamas priešais jį ir žiūrėdamas į jį rėkė "užmušiu, pripjausiu". Iš to suprato, kad nori ir jį sužaloti ar net nužudyti. Suvokė, kad jeigu jis atsisuks į S. S. ( ši buvo jam už nugaros), tada kaltinamasis jam durs, todėl jis užvertė į tarpą su kaltinamuoju spintelę. Tada atbėgo kitas romų tautybės asmuo, kuris kaltinamąjį atitraukė nuo jo.

Nusikaltimo padarymo dieną kaltinamajam L. B. ir kitam romų tautybės asmeniui (L. B.) atėjus į sporto klubą, jis buvo klube kartu su nukentėjusiąja, todėl pareiškia, kad jokio konflikto, apkalbų, patyčių jokių asmenų atžvilgiu nebuvo. Pats užpuolimas įvyko labai staigiai, nespėjus susiorientuoti. Tik pamatęs užpuoliko rankoje peilį suvokė, kas nutiko ir mėgino apsiginti. Sporto klubo veikla tą dieną buvo sustabdyta, sporto klubo lankytojų rimtis ir tvarka dėl tokio smurtinio elgesio S. S. atžvilgiu buvo sutrikdyta. Dėl nusikalstamos veikos padarytas didelis nuostolis, nes žmonės bijo eiti į klubo salę, be to, jo sūnus patyrė didelį išgąstį. Sūnus po šio įvykio lankėsi pas mokyklos psichologę. L. B. elgesys ir veiksmai buvo įžūlūs ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

Iš 2020-02-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. J. atpažino nuotraukoje Nr. 2 L. B. kaip asmenį, kuris 2020-02-06 buvo sporto klube „M.G.“ subadė peiliu S. S., taip pat peiliu kėsinosi į jį ( b. l. 139- 141, t. 1).

Iš 2020-02-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. J. atpažino nuotraukoje Nr. 3 L. B. kaip romų tautybės asmenį, kuris 2020-02-06 buvo sporto klube „M.G.“ kartu su kaltinamuoju L. B. ( b. l. 144- 146, t. 1).

Liudytojas L. B. atsisakė duoti parodymus teisiamajame posėdyje prieš savo brolį L. B.. Jo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai buvo perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. „Atsimena, kad buvo apklausiamas įtariamuoju dėl įvykio, kuris nutiko sporto klube. Jis su broliu L. B. nuo 2020 m. sausio mėnesio, tikslaus laiko negali įvardyti, nes jo neatsimena, pradėjo lankyti sporto klubą "M.G.", kuris yra prie parduotuvės "I.". Į sporto klubą eidavo maždaug 3 kartus per savaitę, viskas sporto klube buvo gerai, abu jautėsi gerai, niekas jų neįžeidinėjo ir neapkalbėjo. Bent jau jis to nėra girdėjęs, brolis L. jam taip pat nesiskundė, kad jaustųsi sporto klube blogai. Atsimena, kad įvykio dieną, dabar tiksliai, kuri tai buvo diena nenurodys, nes jau neatsimena ( apklausiamas įtariamuoju yra tiksliai nurodęs šią dieną), jis su broliu L. atėjo į sporto klubą. Atėjo po pietų, tikslaus laiko nepasakys, nes jo neįsidėmėjo. Kaip tuo metu buvo abu apsirengę ir ką avėjo negali įvardyti, nes jau neatsimena, praėjo daug laiko. Jeigu neklysta, apie tai buvo nurodęs, kai buvo atliekama jo, kaip įtariamojo, apklausa. Jis atsimena, kad su broliu sportavo skirtingose sporto salės pusėse, jis sportavo toliau, o brolis L. arčiau įėjimo į salę, ten kur yra trenerių stalas. Tuo metu prie trenerių stalo buvo trenerė ir treneris, tačiau jų vardų ir pavardžių jis nežino. Jam sportuojant, praėjus maždaug 15-20 minučių, išgirdo triukšmą ir riksmus sporto salės priekyje, kur sportavo jo brolis L. ir kur buvo treneriai. Atėjęs pastebėjo, kad trenerė buvo lyg suglebusi, o ją iš už nugaros rankomis buvo apsikabinęs treneris, kuris ją laikė. Prie pat trenerių stovėjo jo brolis L., kuris dešinėje rankoje laikė peilį, vadinamą "plaštakę". Peilio geležtė buvo apie 10 cm ilgio, su dviem juodos spalvos rankenomis. Pamatęs tai jis iš karto mėgino iš brolio atimti peilį, tačiau jam nepavyko, kur L. jį pasidėjo nežino, to lyg nematė. Vėliau su broliu išvyko namo taksi automobiliu <...>. Kadangi suprato, jog L. peiliu sužalojo sporto klube buvusią trenerę, nes ją matė suglebusią, todėl važiuojant namo L. paklausė, kodėl jis taip pasielgė. L. jam atsakė, kad trenerė kažką negražaus apie jį pasakė, tačiau ką pasakė, konkrečiai nesakė. Niekada nėra girdėjęs, kad apie juos kažką negero sakytų, tą įvykio dieną tikrai jų niekas neapkalbėjo. Grįžo pas L. į namus, nuėjo su L. pas jį į namus, L. peilį padėjo ant stalo, jis tada peilį paėmė. Peilį išmetė į konteinerį. Kodėl apklausiamas įtariamuoju nurodė, jog nežino kur yra peilis, nežino, to paaiškinti negali, galbūt buvo per daug išsigandęs, buvo šoke. Peilį paėmė ir išmetė ne dėl to, jog norėjo paslėpti, bet dėl to, jog bijojo, kad brolis nesusižalotų, jis tuo metu buvo neadekvatus. Peilio neslėpė, o tiesiog išmetė į namų kieme buvusį konteinerį. Tada nubėgo pas mamą ir viską jai papasakojo. Ne kartą yra pastebėjęs, kad brolis L. tampa labai piktas, kai aplink būna daug žmonių. Taip pat L. ne kartą sakė, kad girdi kaip žmonės negražiai apie juos kalba, tačiau, nors būdavo šalia brolio, niekada nėra girdėjęs, kad juos kažkas apkalbėtų ar negražiai apie juos kalbėtų ( b. l. 111- 112, t. 3).

Liudytojas L. M. parodė, kad sportuodamas salėje išgirdo trenerės riksmą. Pamatė, jog šalia trenerės, maždaug 0, 5 metro atstumu nuo jos stovi vienas iš romų tautybės vaikinų, kaip vėliau atpažino, tai kaltinamasis L. B., kuris rankoje laikė peilį (matėsi, kad tai peilis, nes matė peilio geležtę). Tuo metu tas romų tautybės asmuo nieko nesakė, matė, kad trenerė buvo susiėmusi už dešinio šono. Trenerė atsitraukė pasislėpdama už savo vyro. Tuo metu trenerės vyras sušuko kaltinamajam "ką darot" ir pastūmė priešais buvusią lentyną tarp savęs ir kaltinamojo, kuris rankoje laikė peilį, lentyna garsiai krito ant žemės. Tada iš salės galo atėjo kitas romų tautybės asmuo ir lyg bandė atitraukti vaikiną su peiliu. Jis su draugu išbėgo į lauką skambinti Nr. 112 išsikviesti pagalbos. Kad būtų kilęs konfliktas tarp romų tautybės jaunuolių ir trenerės, nematė ir negirdėjo. labai geranoriškai visuomet padėdavo, paaiškindavo, kaip reikia atlikti tam tikrus pratimus. Dar ir tą pačią įvykio dieną ji vienam vaikinui paaiškino, kaip reikia daryti prisitraukimus (ne tiems romų tautybės asmenims). Trenerė niekada nesišaipė, nesityčiojo ir neišjuokė lankytojų dėl to, kad jie kažkaip ne taip atrodo arba ne taip daro pratimus, bent jau jis to nepastebėjo ir nežino. Dėl ko užpuolė trenerę nežino, jokio konflikto, kol jie buvo sporto klube nebuvo, visas užpuolimas įvyko labai greitai, be jokios priežasties. Sporto klubo veikla dėl šio įvykio buvo sustabdyta, buvo sutrikdyta ne tik jo, kaip lankytojo, bet ir kitų sporto klube buvusių asmenų rimtis, tvarka dėl smurtinio elgesio jo/kitų lankytojų akivaizdoje, nes nebegalėjo sportuoti ir vykdyti savo planų.

Iš 2020-02-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas L. M. atpažino nuotraukoje Nr. 4 L. B. kaip asmenį, kuris 2020-02-06 buvo sporto klube „ M. G.“ ir buvo šalia trenerės bei laikė rankoje peilį ( b. l. 171- 173, t. 1).

Iš 2020-02-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas L. M. atpažino nuotraukoje Nr. 2 L. B. kaip asmenį, kuris 2020-02-06 buvo sporto klube „M. G.“ kartu su kaltinamuoju ( b l. 176- 178, t. 1).

Liudytoja J. Š. parodė, kad 2020-02-06 sportavo sporto klube. Tuo metu prie staliuko buvo trenerė S. S. su A. J.. S., kaip trenerė, labai atsakinga, labai gera, visuomet patardavo. Matė, kad vienu momentu S. buvo nuėjusi prie vieno iš vaikinų, kuris darė prisitraukimus, parodė jam, kaip taisyklingai atlikti šį pratimą ir vėl grįžo į savo vietą prie stalo. Į sporto salę atėjo du romų tautybės vaikinai, vienas iš kurių buvo kaltinamasis L. B.. Abu ten pasportavo. Vėliau jiedu nuėjo į salės pradžią (kur yra trenerių staliukas. Maždaug po 10 minučių išgirdo salės priekyje kažkokį stiprų garsą, lyg kas nukristų ir šūksnį. Pastebėjo, kad nukentėjusioji S. sėdėjo ant kėdės, o A. J. viena ranka laikė jos pilvą ties šonkauliais, o kita ranka skambino greitajai. Matė, kad S. iš tos vietos, kur A. laikė ranką, kraujuoja. Kažkuris iš salėje buvusių asmenų pasakė, kad S. padūrė čigonai. Kad jie nešiotųsi peilius nepastebėjo, jie neatrodė pikti, nepatenkinti ar agresyvūs. Sportuojant nukentėjusioji prie jų nebuvo priėjusi. Ji pasipiktino tokiu elgesiu, tai sutrikdė jos rimtį ( b. l. 187- 188, t. 1).

Iš 2020-02-18 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad liudytoja J. Š. atpažino nuotraukoje Nr. 6 L. B. (b. l. 195-198, t. 1) bei nuotraukoje Nr. 3 L. B., kurie 2020-02-06 buvo sporto klube „M.G. ( b. l. 190- 192, t. 1).

Liudytojas H. J. parodė taip pat, kaip ir liudytojas L. M..

Liudytojas L. G. parodė, kad jam į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino sporto klubo savininkės dukra, kuri pranešė apie nusikaltimą ir prašė nuvykti į sporto klubą, kadangi S. S. išvežta į ligoninę, o sporto klube yra likęs nepilnametis A. J. sūnus. Jis nedelsiant nuvyko į sporto klubą. Atvykęs sporto klube matė dirbančius policijos pareigūnus. Kai pareigūnai išvyko, sporto klubą užrakino. Tą dieną po minėto įvykio ir sekančią dieną sporto klubas nedirbo. Kol buvo sporto klube pastebėjo, kad prie priėmimo stalo ant kilimo buvo dėmės. Kadangi kilimas buvo tamsios spalvos, nesimatė, kad ten kraujas, bet jis suprato, kad tos dėmės yra kraujo. Kiek anksčiau matė kaltinamąjį ir kitą romų tautybės jaunuolį sporto klube, jie atrodė pakankamai ramūs, bet su kitais lankytojais nebendravo.

Liudytoja G. B. parodė, kad L. B. yra jos sūnus. L. yra labai užsidaro būdo, draugų neturi. Daugiausia bendravo su broliu L., bet tie santykiai nebuvo artimi. Sūnus L. jai papasakojo, kad jis su broliu L. ėjo į sporto klubą, L. turėjo peilį vadinamą „šmargalką“. Klube išgirdo, kaip kažkas rėkė, nubėgo pažiūrėti ir pamatė L. bei trenerę, kuri kraujavo. Sūnus L. pasakė, kad L. sužalojo trenerę, kad jis į šiukšliadėžę išmetė peilį, kuriuo sužalojo. L. jai nieko neaiškino, tik juokėsi ir daug rūkė.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 446/2020 (02) matyti, kad S. S. padaryti durtiniai pjautiniai sužalojimai krūtinėje, dešinėje rankoje bei dešinėje pilvo pusėje. Sužalojimai padaryti siauru, aštriu, duriančiu- pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, kurio geležtės plotis neviršija 2 cm. Klinikų medikai konstatavo šiuos sužalojimus: viena žaizda dešinėje nugarinėje krūtinės pusėje netoli pažasties; viena dešinio žasto išoriniame paviršiuje; viena žaizda dešinio dilbio srityje; viena žaizda po dešiniuoju šonkaulių lanku; viena žaizda dešinio žasto vidiniame paviršiuje. Tokiu būdu konkrečiai lokalizuotos penkios žaizdos. Gydytojas siuntime iš (duomenys neskelbtini) ligoninės nurodo, kad „subadyta šešis kartus su yla. Du dūriai į krūtinę, ranką, pilvą dešinėje pusėje“. Šiuo atveju galima prielaida, jog vienas sužalojimas buvęs dešinio raktikaulio srityje, kur teikiant pagalbą buvo įvestas kateteris. Apžiūros ligoninėje metu tvarsčių nuimti negalima ir todėl sužalojimų suskaičiuoti negalėjo. Tokiu būdu neabejotina, jog S. S. patyrė mažiausiai penkis smūgius peilio tipo įrankiu ir sužalojimai išsidėstę tiek dešiniame nugariniame pažasties paviršiuje, išoriniame dešinio dilbio ir žasto paviršiuose, priekinėje pilvo sienelėje po šonkaulių lanku bei dešinio žasto vidiniame paviršiuje. Traumos metu nukentėjusiosios ir užpuoliko tarpusavio padėtis dinamiškai kito. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai rankoje būdingi savigynai. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl durtinės žaizdos dešinėje pašonėje, nes ji yra kiauryminė ir jos kanalas baigiasi kepenyse ( Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas) ( b. l. 100- 101, t. 1).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-06-10 specialisto išvados Nr. 11- 502(20), 11- 503(20) matyti, jog tirti pateikto bliuzono pažeidimai padaryti duriamuoju - pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina peiliu. Požymių, nurodančių kokių matmenų įrankiu padaryti tirti pateikto bliuzono pažeidimai, nėra. Nustatyti, ar bliuzono durtiniai - pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu, negalima, nes nėra peilį individualizuojančių požymių ( b. l. 72- 76, t. 2).

Iš 2020-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu rasta ir paimta: pora sportinių batelių, pilkos spalvos džemperis su raudonos spalvos dėme, vatos tamponas su raudonos spalvos nuoplova (b. l. 34- 36, t. 1).

Iš 2020-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu rasta ir paimta: sportiniai krepšiai (2 vnt.), sportiniai bateliai (4 poros), kojinės (2 poros), apatinės kelnaitės (2 vnt.), sportiniai šortai (2 vnt.), marškinėliai ( 2 vnt.), sportinis bliuzonas, striukė, rankšluosčiai ( 2 vnt.), ausinės, dezodorantas, dušo želė bei peilis (b. l. 44- 46, t. 1).

Iš 2020-02-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. J. pateikė nukentėjusiosios S. S. drabužius: šaliką, sportinius batelius, sportinę liemenėlę bei sportines kelnes ( b. l. 95- 96, t. 2).

Iš 2020-05-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. J. pateikė sporto klubo „ M.G.“ lankytojų kortelių bei žurnalo įrašų kopijas, iš kurių matyti, jog L. B. sporto klubą „ M.G.“ pradėjo lankyti 2020-01-13 ( b. l. 88- 91, t. 2).

Iš 2020-02-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. B. pateikė vilkimus drabužius ir avalynę: striukę, sportines kelnes, marškinėlius, kojines ir sportinius batelius ( b. l. 125- 127, t. 2).

Iš 2020-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2020-02-06 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtas peilis. Apžiūros metu, nuo peilio rankenos, paimtas vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais ( b. l. 149-150, t. 2).

Iš 2020-06-04 rašto Nr. IBPS-S-294700-20 dėl grąžinamų daiktų matyti, kad šiuo raštu į Kauno tardymo izoliatorių išsiųsti L. B. daiktai: 2020-02-06 atliekant asmens kratą rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas; 2020-02-06 atliekant įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūrą rasti ir paimti du krepšiai su drabužiais, avalyne, ir kitais daiktais; 2020-02-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti drabužiai ir avalynė, 2020-02-06 atliekant įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūrą rasti ir paimti sportiniai bateliai ( b. l. 199- 200, t. 2).

Iš 2020-02-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautas garso įrašas, kuris įrašytas į kompaktinę plokštelę. Apžiūrėjus kompaktinę plokštelę su garso įrašu, nustatyta, kad CD-R diską įdėjus į leistuvą, matyti failas "2020_02_06_15-19-04_25.20 860997938.mp3". Garso įraše yra girdimas A. J. balsas. Jis praneša apie įvykį ir nukentėjusiosios būseną. Girdimi A. J. išgyvenimai ( b. l. 9- 13, t. 3).

Iš 2020-02-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš (duomenys neskelbtini) sporto arenos gautas vaizdo įrašas, kuris įrašytas į kompaktinę plokštelę. Apžiūrėjus kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nustatyta, kad „<...> 15.10.55 val. matome, kaip vaizdo įrašo dešinėje pusėje, ten kur yra sporto klubo durys, atsiranda du asmenų siluetai. <...> 15.12.43 val. matome, kaip iš tos pačios vietos- nuo sporto klubo įėjimo, išeina du asmenys ( tarp vaizdo kameros ir tos vietos yra gana didelis atstumas, todėl tiksliai įvardyti asmenų pagal jų individualius požymius neįmanoma). Matyti, kad vienas iš asmenų galimai nešasi sportinį krepšį. Šie du asmenys eina link automobilių aikštelės, eina tarp automobilių ir sustoja prie VW Passat automobilio ( taksi). <...> 15.13.16 val. asmenys, kurie išėjo pirmiau iš sporto klubo ir stovėjo palei pastato sieną, sugrįžta į sporto klubą. 15.13.23 val. matome, kaip VW Passat taksi automobilis pajuda iš vietos ir apsisukinėja aikštelėje, o 15.13.56 val. išvažiuoja iš automobilių aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę ( suka į dešinę pusę). 15.16.42 val. matome, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę atvyksta greitosios medicinos pagalbos automobilis, medikai nueina į pastato dešinę pusę (ten, kur yra įėjimas į sporto salę), o 15.19.27 val. atvyksta trys policijos pareigūnų tarnybiniai automobiliai, pareigūnai nueina į pastato dešinę pusę ( ten, kur yra įėjimas į sporto salę). 15.24.52 val. matome, kaip iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuoja greitosios automobilis <...>“ ( b. l. 16- 18, t. 3).

Iš 2020-05-20 (duomenys neskelbtini) „N.“ pagrindinės mokyklos rašto Nr. 3V- 66 matyti: „D. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. ( mokosi 5b kl.) 2020-02-11 kreipėsi į psichologę S. C. dėl patirto streso ir jaučiamo nerimo. Pasak berniuko, prieš savaitę mirė jo močiutė, ir kitą dieną ( galimai 2020-02-06) jis lankėsi sporto klube, kuriam vadovauja jo tėtis A. J.. Berniuko teigimu, jis ėjo pas tėtį į sporto klubą ir prie durų pamatė išeinančius du romų tautybės vyrus. Atėjęs į klubą pamatė sužeistą tėčio draugę, kuriai pagalbą suteikė sporto klubo lankytojai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. D. supranta asmenų nusikalstamo veiksmo padarytą žalą, pavojingumą, berniukas patyrė stiprų stresą, o tai traumuojančiai veikia jo psichologinę savijautą. Konsultacijos metu buvo kalbama apie jausmus, nerimo ir streso mažinimo būdus, vaiko ir šeimos saugumą. Siekiama, kad D. neužsidarytų savyje, o apie patiriamus jausmus kalbėtųsi su jam artimais žmonėmis. D. J. įvertinimo metu taikomi psichologiniai metodai: pokalbis, stebėjimas, šeimos piešinys“ ( b. l. 3- 4, t. 3).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. B. 2020 m. vasario 6 d. apie 15:20 val. viešoje vietoje - sporto klube „M. G.“, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų - sporto klubo lankytojų ir darbuotojo A. J. akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką, be jokios priežasties ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, tyčia peiliu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius S. S. į krūtinę, dešinę ranką bei dešinę pilvo pusę, tuo padarė S. S. durtinę- pjautinę žaizdą dešinėje nugarinėje krūtinės pusėje netoli pažasties, durtinę- pjautinę žaizdą dešinio žasto išoriniame paviršiuje, durtinę- pjautinę žaizdą dešinio dilbio srityje, durtinę- pjautinę žaizdą dešinio žasto vidiniame paviršiuje, taip pat kiauryminę durtinę- pjautinę žaizdą po dešiniuoju šonkaulių lanku su kepenų pažeidimu, kuo jai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, taip iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė S. S. sveikatą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė nukentėjusiųjų S. S. ir A. J. bei kitų įvykio vietoje buvusių asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Tai, kad kaltinamasis L. B. atliko nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, objektyviosios pusės veiksmus, patvirtina anksčiau aprašyti nukentėjusiųjų S. S. ir A. J. parodymai, liudytojų L. M., J. Š., H. J. parodymai, neneigė to ir pats kaltinamasis L. B..

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-63-697/2017). Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-314/2012, Nr. 2K-454/2011). Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019). Kaltinamasis L. B. sunkiai sutrikdė S. S. sveikatą iš chuliganiškų paskatų, kadangi tarp jo ir nukentėjusiosios nebuvo asmeniškumų, priešiškumo. Nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp klubo darbuotojų, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo L. B. būtų įvykę ginčai, išsakytos pastabos, nepasitenkinimai, nusiskundimai ir pan. Kaltinamasis L. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad jis peiliu subadė S. S. dėl to, kad jis klube jautėsi esąs apkalbamas, vadinamas čigonu ir tai jį skaudino. Jis abstrakčiai nurodė, kas apkalbėdavo ne tik treneriai, bet ir lankytojai. Tačiau kaltinamasis negalėjo konkrečiai nurodyti, kas ir kada taip jo atžvilgiu elgėsi. Nei vieno kaltinamojo tariamo apkalbinėjimo fakto negalėjo nurodyti ir kaltinamojo brolis L. B.. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jam nepatiko aplinka. Chuliganiškas paskatas patvirtina ir netikėtumo faktas, tai yra kaltinamojo atlikti fizinio smurto veiksmai S. S. atžvilgiu buvo netikėti. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiųjų S. S. ir A. J. parodymai, paminėtų liudytojų parodymai, kurie parodė, kad iki nusikaltimo padarymo momento klube neįvyko jokių ginčų ir konfliktų aplamai. Todėl L. B. nusikalstami veiksmai buvo netikėti visiems sporto salėje buvusiems asmenims. Todėl nukentėjusioji S. S. buvo arčiausiai kaltinamojo buvęs asmuo, kurio atžvilgiu kaltinamasis išliejo savo vidinį įtūžį. Todėl kaltinamasis L. B. nusikalstamus veiksmus padarė viešoje vietoje pašalinių asmenų - sporto klubo lankytojų ir darbuotojo A. J. akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką, be jokios priežasties ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, iš chuliganiškų paskatų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai. Šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Kaip minėta anksčiau, kaltinamasis L. B. pripažino ir tai patvirtinta jau aptartais įrodymais, kad asmeniškumų konkrečiai su S. S., dėl ko padarė nusikalstamus veiksmus, neturėjo. Jam nepatiko aplinka, atrodė, kad aplinkiniai su juo nepagarbiai elgėsi ir dėl to jautėsi įžeistas ne vieno kurio nors konkretaus asmens, šiuo atveju S. S.. Jis tik pasirinko silpnesnį asmenį- moterį savo nusikalstamam tikslui pasiekti. Kaltinamasis L. B. suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Nukentėjusioji nebuvo konflikto iniciatorius. L. B. panaudojo fizinį smurtą, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, šiuos veiksmus atliko be jokios priežasties, viešoje vietoje. Dėl nusikalstamų veiksmų kilo pasekmės- iš chuliganiškų paskatų S. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė nukentėjusiųjų S. S. ir A. J. bei kitų įvykio vietoje buvusių asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį ir pažeidė viešąją tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014).

Kaltinamasis L. B. nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis darydamas šiuos nusikaltimus suvokė pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, tai yra sunkiai sužaloti nukentėjusiąją bei sukelti kitus anksčiau išvardintus padarinius, ir norėjo taip veikti. Todėl kaltinamojo L. B. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

Iš 2021 m. balandžio 20 – gegužės 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtine psichikos liga ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Veikos padarymo metu L. B. turėjo lengvą protinį atsilikimą, su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo ir mišrų asmenybės sutrikimą. L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. B. šiuo metu neserga lėtine psichine liga ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu L. B. yra lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo ir mišrus asmenybės sutrikimas ir atskirų psichikos sutrikimo simptomų simuliacija (sąmoninga simuliacija), jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. B. nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (b. l. 124-136, t. 5). Kaltinamajam L. B. viso buvo atliktos trys teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės. Kaltinamasis L. B. simuliavo ir teisiamajame posėdyje duodamas paaiškinimus apie padarytus nusikaltimus, patvirtino tik ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, į kai kuriuos konkrečius klausimus apie nusikaltimų aplinkybes jis parodymų teisme nedavė, vengė pasisakyti, keikėsi, kai jam buvo suteiktas paskutinis žodis. Todėl kilus abejonėms dėl kaltinamojo elgesio, buvo paskirta pakartotinė stacionarinė teismo psichiatrinė, teismo psichologinė ekspertizė. Netikėti teismo ekspertų išvadomis nėra pagrindo. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. B. yra pakaltinamas.

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis L. B. kaltę pripažino tik iš dalies, tai yra prisipažino smogęs peiliu nukentėjusiajai tik du kartus, tačiau nukentėjusiosios S. S. parodymais, specialisto išvada konstatuota, jog S. S. patyrė mažiausiai penkis smūgius peilio tipo įrankiu ir sužalojimai išsidėstę tiek dešiniame nugariniame pažasties paviršiuje, išoriniame dešinio dilbio ir žasto paviršiuose, priekinėje pilvo sienelėje po šonkaulių lanku bei dešinio žasto vidiniame paviršiuje. Kaltinamojo L. B. parodymai, jog jį apkalbėjo sporto salėje buvę žmonės- treneriai, sportuojantys, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi paneigti nukentėjusiųjų S. S., A. J. bei liudytojų parodymais. Jie vertinami kaip kaltinamojo pasirinktas gynybos būdas. Todėl jie atmetami.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys) BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

L. B. padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, kurie padaryti tiesiogine tyčia, motyvas– chuliganiškos paskatos, nusikaltimai baigti, nukentėjusiajai S. S. padarytas sunkus kūno sužalojimas naudojant įrankį kūnui žaloti- peilį. Peiliu suduoti mažiausiai penki smūgiai. Peiliu buvo smūgiuojama į krūtinę, todėl kaltinamasis veikė kryptingai ir siekė sužaloti pavojingus gyvybei organus. Ne kaltinamojo, o susiklosčiusių palankių nukentėjusiajai aplinkybių dėka, nukentėjusysis A. J. ir kiti sporto klube suteikė nukentėjusiajai medicininę pagalbą, iškvietė paramediku, todėl taip buvo išgelbėta S. S. gyvybė. Kaltinamasis yra pavojinga asmenybė. Jis labai sunkaus nusikaltimo padarymui ruošėsi iš anksto. Nukentėjusiąją užpuolė staiga ir netikėtai ir taip dar labiau atimdamas jai išvengti užpuolimo. Nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo metu L. B. yra konstatuotas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu. Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina artima sankcijos vidurkiui, vieneriais metais daugiau jo (LR BK 61 str. 1 d. 2 d.).

Nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys, kurį sudaro 695 Eur, pagrįstas dokumentais, tenkinamas visiškai- materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo L. B. veiksmais (LR BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys, kurį sudaro 270 Eur, pagrįstas dokumentais, tenkinamas visiškai- materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo L. B. veiksmais (LR BPK 115 str. 1 d.).

Sprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą kolegija atsižvelgia į BK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus – padarinius, žalą padariusios asmens kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, o jais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma (kasacinė nutartis Nr. 2K-268/2007). Todėl vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, susijusias su neturtine žala ir jos dydžio nustatymu, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (kasacinė nutartis Nr. 2K-338/2008).

Iš dalies pagrįstas nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys dėl 25000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Dėl kaltinamojo L. B. padaryto nusikaltimo ji patyrė skausmą, išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, tai yra neturtinę žalą (LR CK 2.250 str.). Tuo buvo sukeltos jai neigiamos pasekmes: bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą, atsirado baimė, nesaugumo jausmas, sutriko miegas, jaučia skausmą dėl patirtų sužalojimų, apsunkintas kvėpavimas, nebegali dėl to sportuoti, užsiimti įprasta veikla. Tačiau priteistina suma mažintina gauta iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo 1950 Eur kompensacija.

Pagrįstas nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys dėl 18000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Dėl kaltinamojo L. B. padaryto nusikaltimo jis patyrė neturtinę žalą (LR CK 2.250 str.). Sporto klubo veikla nusikaltimo padarymo dieną buvo sustabdyta, sporto klubo lankytojų rimtis ir tvarka dėl tokio smurtinio elgesio S. S. atžvilgiu buvo sutrikdyta. Sporto klubas prarado gerą reputaciją ir tai pakenkė jo veiklai. Klubo lankytojai, ypač moterys, vengia lankytis klube, jaučia nesaugumo jausmą. Jis išgyveno dėl sužalotos žmonos S. S.. Dėl to jis išgyvena iki šiol. Liko neigiami reiškiniai. Jo nepilnametis sūnus dėl kaltinamojo padarytų nusikaltimų patyrė stresą. Dėl nusikalstamos veikos jam padarytas didelis nuostolis, kadangi sutriko sporto klubo veikla, žmonės bijo eiti į klubo salę, be to, į klubą atėjęs jo nepilnametis sūnus ir pamatęs kaltinamojo daromus nusikalstamus veiksmus, patyrė didelį išgąstį. Sūnus po šio įvykio lankėsi pas mokyklos psichologę.

Proceso išlaidos

2020-10-30 Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 184,50 Eur susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam L. B. pirmos instancijos teisme, priteisimo.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaltinamajam L. B. paskirta gynėja, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. Duomenų apie prastą kaltinamojo finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 184,50 Eur ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam L. B. pirmos instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš kaltinamojo L. B. valstybės naudai priteisiant 184,50 Eur (šimtą aštuoniasdešimt keturis Eur 50 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

2021-09-08 Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 526,50 (penkis šimtus dvidešimt šešis Eur 50 ct) Eur susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. S. pirmos instancijos teisme, priteisimo. Jos išieškotinos iš nuteistojo BPK 105 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str.,

nusprendė:

Pripažinti L. B. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir nubausti:

Už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą- laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą- 60 (šešiasdešimt) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę- laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti išbūtą kardomajame kalinime laiką nuo 2020-02-06 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

L. B. kardomąją priemonę- suėmimą palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Priteisti iš L. B. S. S. naudai 695 (šešis šimtus devyniasdešimt penkis) Eur turtinės žalos atlyginimo ir 23050 (dvidešimt tris tūkstančius penkiasdešimt) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš L. B. A. J. naudai 270 (du šimtus septyniasdešimt) Eur turtinės žalos atlyginimo ir 18000 (aštuoniolika tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš L. B. Kauno teritorinei ligonių kasai 281,43 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 43 ct) Eur gydymo išlaidų.

Iš L. B. išieškoti valstybės naudai 184,50 Eur (šimtą aštuoniasdešimt keturis Eur 50 ct) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir 526,50 (penkis šimtus dvidešimt šešis Eur 50 ct) Eur susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. S. pirmos instancijos teisme.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus:

1. Pilkos spalvos džemperis su raudonos spalvos dėme bei vienas vatos tamponas su raudonos spalvos nuoplova paimti 2020 m. vasario 6 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini)- perduoti teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame pakete- sunaikinti;

2. Peilis, paimtas 2020 m. vasario 6 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini)- perduotas teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame pakete- sunaikinti;

3. S. S. drabužiai- sportiniai bateliai, šalikas, liemenėlė, sportinės kelnės, paimti 2020 m. vasario 6 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu- perduoti teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame pakete- sunaikinti;

4. L. B. seilių lyginamieji pavyzdžiai bei rankų delnų ir pirštų atspaudai, paimti 2020 m. vasario 21 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais- perduoti teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame pakete- sunaikinti;

5. L. B. seilių lyginamieji pavyzdžiai bei rankų delnų ir pirštų atspaudai, paimti 2020 m. vasario 20 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais- perduoti teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame pakete- sunaikinti;

6. S. S. seilių lyginamieji pavyzdžiai, paimti 2020 m. vasario 26 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu- perduoti teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame pakete- sunaikinti;

7. Vokas su mikrodalelėmis prie 2020 m. birželio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-502(20); 11-503(20)- perduoti teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame pakete- sunaikinti;

8. Vienas vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais nuo peilio, paimtais 2020 m. vasario 6 d. atliekant peilio apžiūrą- perduotas teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame pakete- sunaikinti;

9. Kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro prie 2020 m. vasario 19 d. rašto Nr. 41D(K)-320- perduotas teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame voke- palikti prie bylos;

10. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini) sporto arenos, atsiųstu 2020 m. vasario 25 d. elektroniniu paštu- perduotas teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame voke- palikti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam– nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Kęstutis Dargužis